Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-10 · Administracinė byla Nr. P-180-206-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-10
Bylos Nr.
P-180-206-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P4-206/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.11(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. prašymą atnaujinti procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A17-893/2006.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 25 d. 17.10 val. Kaune, Taikos pr. – Basanavičiaus g., vairuodamas automobilį ,,Audi 80” stabdomas tarnybinio automobilio su įsijungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais nestojo, taip pat vairavo automobilį su papildomai užtamsintais be specialaus leidimo stiklais, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.1, 62, 273 punktų reikalavimus. A. Z. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2005 m. sausio 7 d. nutarime konstatuota, kad A. Z. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje, už kuriuos jam, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 60 mėnesių.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 24 d. nutarimu A. Z. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2005 m. sausio 7 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą – pripažino, kad A. Z. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje, už kuriuos paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas padarė minėtus pažeidimus. Teismas nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjas nebuvo kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjime nedalyvavo, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl teismas nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal minėtą ATPK straipsnį panaikino. Teismas pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo skundą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų turi būti stabdoma ne administracinė byla, bet tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra (vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 11 punktas).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo nepatenkino.

Teismas nurodė, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį (dėl draudimo vairuoti transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina) visų pirma būtina konstatuoti stiklų tamsinimo faktinę aplinkybę. Apelianto vairuoto automobilio priekinių šonininių stiklų tamsinimo faktas įvykio dieną įrodytas neginčytinai. Kokiu būdu (plėvele ar kita priemone) priekiniai šoniniai stiklai tamsinti įtakos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi. Esmė – leidžiama važiuoti transporto priemone panaudojant konkrečiam modeliui numatytus ir tinkamus stiklus, o tamsinti priekinius šoninius stiklus draudžiama, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Užtamsinus transporto priemonės priekinius stiklus bet kokia priemone, kad ir koks būtų šviesos laidumas, nepaisoma ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, numatančios administracinę atsakomybę, kai vairuojama transporto priemonė neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Vėlesni, po 2005 m. lapkričio 25 d., asmens patraukto administracinėn atsakomybėn pateikti įrodymai dėl stiklų šviesos pralaidumo nėra tie duomenys, kurie galėtų būti pagrindu kitokiam teismo sprendimui nei priimtas dėl aptariamo administracinio teisės pažeidimo (b.l. 15).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnyje (redakcija galiojusi 2004 m. lapkričio 25 d., dabar ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą paklusti uniformuotam policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Transporto priemonės stabdymo būdai įtvirtinti asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn inkriminuojamo straipsnio pastaboje: 1) uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele; 2) mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; arba 3) per garsiakalbį liepiant sustoti. Stabdant tamsiu paros metu keliami papildomi reikalavimai: turi būti vilkima uniforma su šviesą atspindinčiais elementais. Taip pat patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis dažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Apeliantas stabdytas garsiakalbio pagalba, skiriamaisiais ženklais pažymėta policijos transporto priemone, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Bet kokiam administraciniam teisės pažeidimui (inter alia ir numatytam ATPK 130 straipsnyje (redakcija galiojusi 2004 m. lapkričio 25 d.), analogiška redakcija ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) būtina nustatyti visus keturis tarp savęs organiškai susijusius elementus: objektą, subjektą, subjektyvinę pusę, objektyvinę pusę. Ginčo atveju, teismo nuomone, aktualiausias subjektyvinės pusės aspektas – asmens psichinis santykis su daroma priešinga teisei veika, t. y., ar A. Z. suprato esąs stabdomas policijos pareigūnų. Teismas konstatavo, kad surinkta bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl „Audi 80“ vairuotojo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnį. Kad pastarasis suvokė esąs stabdomas, tačiau šio reikalavimo nepaisė, akivaizdžiai patvirtina apelianto atlikti manevrai. A. Z. ne kartą stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau nelaukė, kol prisistatys pareigūnai ir vėl tęsė judėjimą iki jo transporto priemonė buvo blokuojama pareigūnų automobiliu. Individualizuoto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nepaisymo mechanizmas aiškiai, nuosekliai, detaliai atvaizduotas liudytojo A. P. parodymuose, kurie iš esmės neprieštarauja ir paties asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimams, kuriuose pripažįstama mačius švyturėlius ir sustojus keletą kartų. „Audi 80“ vairuotojas suvokė įjungtų mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių paskirtį. Tvirtinimas negirdėjus informacijos, skleidžiamos per specialios transporto priemonės garsiakalbį dėl įpareigojimo sustoti, nemotyvuotas. Toks nurodymas, esant įjungtiems specialiems šviesos signalams, duotas keletą kartų, ką patvirtino ne tik pareigūnai, bet ir asmuo visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi A. J. P. (b.l. 40). Neaiškumai dėl pastarojo liudytojo apklausos vietos, tikslaus laiko nėra esminiai. Jis, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklaustas teismo posėdyje parodė girdėjęs, kad ne vieną kartą automobilio „Audi 80“ vairuotojui per garsiakalbį liepta sustoti, tačiau reikalavimui, iki nebuvo imtasi veiksmingesnių priemonių, nepaklūsta. Tokie „Audi 80“ vairuotojo veiksmai atitinka administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 130 straipsnyje, galiojusiame 2004 m. lapkričio 25 d.

IV.

2006 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas A. Z. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atnaujinti procesą prašoma vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, teigiant, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi dėl ATPK 130 straipsnyje numatytos sankcijos pasisakyta akivaizdžiai netinkamai taikant esmines materialinės teisės normas. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1) Ginčijamo pažeidimo padarymo metu buvo tamsus paros metas, todėl patrulio reikalavimas, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio pastabą, buvo pateiktas netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

2) Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nenustatyta, o ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų įvykdę visus ATPK 130 straipsnio pastaboje įvardintus tamsiu paros metu privalomus atlikti veiksmus, kurie būtų sudarę vairuotojui suvokiamų ir vykdytinų reikalavimų visumą

3) Teismas nepagrįstai nagrinėjo ne Kelių eismo taisyklių ir ATPK 130 straipsnio pastabos policijos vykdymo ir atsakomybės taikymo aplinkybes, o asmens santykį su daroma, neva, priešinga teisei veika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkinamas.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas įtvirtina galimybę atnaujinti procesą tuo pagrindu, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek ginčijamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje akcentuojama, kad pagal ATPK 130 straipsnio pastabą tamsiu paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis dažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Darytina išvada, kad tiek teismo, tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens pozicija dėl minimos ATPK normos aiškinimo – vienoda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės kelia ne teisės normos taikymo, o įrodymų įvertinimo klausimą – teigia, kad nenustatyta, jog jį stabdę policijos pareigūnai tinkamai įvykdė ATPK 130 straipsnio pastaboje nustatytus reikalavimus. Tokie motyvai vertintini, kaip prašymas pakartotinai įvertinti byloje esančius įrodymus, t.y. ištirti, ar pareigūnai, stabdydami administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, įvykdė visus ATPK 130 straipsnio pastaboje įvardintus veiksmus.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai negali būti vertinami ir interpretuojami iš naujo proceso atnaujinimo klausimo svarstymo stadijoje. Nagrinėjant galimybę atnaujinti bylos procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu turi būti vertinamas tik materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingumas ginčijamame teismo procesiniame sprendime, todėl atnaujinti procesą šiuo pagrindu atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A17-893/2006

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasNijolė Piškinaitė