Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

Pažeidėjui D. R.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS Kelių policijos poskyrio postinis L. R. 2015-08-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad D. R. 2015-08-26, 18.35 val., Kėdainių m., Liepų al. vairuodamas automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl to buvo sugadintas automobilis ir medis. Tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. (b. l. 1-2).

Pažeidėjas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-26, apie 18.30 vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1994 m. Sode vykdo statybas, statosi namelį, todėl buvo išvargęs, važiuodamas žvyrkeliu nuo Justinavos sodų link Liepų alėjos gatvės, nesuvaldė automobilio, kurį sumėtė ir nuvažiavo nuo kelio. Automobilis į griovį įvažiavęs nebuvo, jo galinė dalis buvo ant žvyrkelio. Šalia kelio auga savaime pasisėję 4-5 cm skersmens krūmai- medžiai. Nurodė, kad tame tarpe, kur nesuvaldė automobilio, jų auga 8-9 vienetai. Nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į juos, šiek tiek juos palenkė, tačiau jų nei vienas nenulūžo, šiek tiek gal buvo apgadinta žievė. Palikęs automobilį išėjo ieškoti pagalbos. Grįžo į savo sodą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kaimyno paprašė pagalbos. Grįžęs atgal į įvykio vietą maždaug po 30 min., automobilio nerado. Po to grįžo namo. Nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, truputį buvo įlenktas buferis, sudužo žibintai, šiek tiek buvo įlenktas variklio dangtis. Mano, kad niekam žalos, išskyrus savo automobilį, jis nepadarė. Niekas jam jokių pretenzijų dėl apgadinto griovio, medelių jam nepareiškė. Nurodė, kad griovio- kanalo jis iš viso neprivažiavo, jo automobilis pakibo ant žvyrkelio krašto, automobilio galinė dalis buvo dar ant kelio. Nurodė, kad policijai apie įvykį nepranešė, norėjo išspręsti be policijos. Anksčiau irgi pasitaikydavo, kad žiemos metu važiuojant sumėtydavo automobilį, nuvažiavus nuo kelio irgi nekviesdavo policijos. Nurodė, kad a/m jam grąžintas. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l.25).

Pažeidėjas D. R. paaiškinime nurodė, kad 2015-08-26, apie 18.30 vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Justinavos sodų link Liepų alėjos gatvės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į medį ir nuvažiavo nuo kelio. Iš įvykio vietos išėjo ieškoti pagalbos, policijai apie įvykį nepranešė. Grįžęs nerado automobilio, todėl grįžo į namus. Vairuotojo pažymėjimą turi, automobilis techniškai tvarkingas (b. l. 8).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnai 2015-08-26, apie 18.35 val. nuvykę į įvykio vietą, t. y. Liepų al. Kėdainių m., pamatė automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio į griovį ir atsitrenkusį į medį. Prie automobilio žmonių nebuvo, asmenų mačiusių įvykį taip pat nebuvo, todėl automobilio vairuotojo nustatyti nepavyko. Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, apgadintas tik automobilis ir pakelės medis (b. l. 5, 6); tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. R. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai (b. l. 7); byloje nubraižyta eismo įvykio schema (b. l. 9); fiksuoti automobilio apgadinimai (b. l. 10-11); transporto priemonė priverstinai nuvežta (b. l. 13); automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. R. (b. l. 23).

Įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Viešosios teisės šakose taikomas principas, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, informacija apie eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę, informacija iš VĮ Regitra) nurodo į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis pačiam pažeidėjui (b. l. 23). Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad eismo įvykio metu D. R. buvo automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam ir jam priklausančiam automobiliui. Šioje byloje institucija žalos dydžio dėl medžio apgadinimo nenustatė ( nepateikė duomenų kokiu mastu buvo apgadintas medis, kokia jo vertė, kokio dydžio žala padaryta, kas yra medžio savininkas ar valdytojas, kas turėtų teisę į žalos atlyginimą), teismas 2015-09-14 atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo instituciją raštu pateikti duomenis apie pažeidėjo padarytą žalą (b. l. 25), institucija žalos neįrodinėjo, įvykio vietos fotonuotraukų nepateikė. Pats pažeidėjas tvirtino, kad įvykio metu buvo apgadinta tik jo a/m, 8-9 medžiai-krūmai, 4-5 cm skersmens buvo tik palenkti, tik žievė pažeista, jie nenulaužti.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2str. 12p. apibrėžia, jog eismo įvykis– tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Vairuotojas, kuris net naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N63-948/2010, N261-3550/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis konstatuotina, kad D. R. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. požymių, nes nenustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jam pačiam priklausanti transporto priemonė, jokių duomenų apie medžio apgadinimą nėra. Taigi, kadangi eismo įvykio metu apgadinta tik pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, todėl esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į ankščiau nurodytą LVAT praktiką, D. R. neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai; be to jam taip pat nekyla atsakomybė ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir LR Konstitucijos 31 str. 1d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT nutartis Nr. N575-55/2008). Vien administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidimo padarymo fakto neįrodo- pažeidimo padarymo faktą turi pagrįsti byloje esančių įrodymų visuma. Taigi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad D. R. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių, ir administracinė byla D. R. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutrauktina, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties- ATPK 250 str. 1 d. 1 p. 287 str. 1 d. 2 p., kadangi pagal teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o visos abejonės ir neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 26 str. 1 d., 29 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl D. R. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.