Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Aldevinui Švedui, Ramūnui Mikulskiui, Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V., A. A., V. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžio, kuriuo:

- V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. 2 d. (1998 12 21 d. įstatymo Nr. VIII-983 redakcija); 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1993 12 14 d. įstatymo Nr. I-334 redakcija); 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1999 11 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija ); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 138 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 180 str. 3 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 289 str., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 178 str. 1 d.; 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 250 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 129 str. 5 p., 6p., 9p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 p. ir 289 str., 25 str. 4 p. ir 180 str. 3 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 11 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei nuteistas:

pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį ( nusikalstamo susivienijimo epizode ) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį (1993 m. lapkričio 17 d.- gruodžio 31 d. aštuonių Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių “AGRAM 2000” bei šaudmenų- aštuoniolikos 9 mm kalibro “Luger” šovinių įgijimo, laikymo, nešiojimo 1994 m. liepos 13-15 dienomis epizode) – laisvės atėmimu 7 ( septyneriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį (dviejų 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletų TT, bei šaudmenų- 30 vienetų 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių ir 4 vienetų 7,62 mm kalibro Tokarev šovinių įgijimo laikymo nešiojimo bei iš V. ir D. B. įgyto 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato nešiojimo 1994 m. rugsėjo 21 d. epizode) – laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį ( 7,65 mm kalibro pistoleto “BERETTA” ir 7,65 mm kalibro pistoleto “Bersa”, bei šaudmenų- 14 vienetų 7,65 mm kalibro 1900 m. pavyzdžio “BROWNING” šovinių, įgijimo, laikymo bei nešiojimo epizode) - laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus ( A. Kr. ir M. K. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (G. M., P. S., G. T. nužudymo epizode) - laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (A. Stu. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 20 ( dvidešimčiai ) metų; 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 str. 2 dalies 7 punkte ( dėl pasikėsinimo nužudyti V. M. ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų; 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ( dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. M. ( A. ) – laisvės atėmimu 3 ( trejiems ) metams; 25 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje ( dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ) – laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( D. St. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį ( D. Ka. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 12 ( dvylikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ( AB „Sema“ spirito pagrobimo epizode ) – laisvės atėmimu 8 ( aštuoneriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( G. D. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( A. Ga. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį ( valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo ) – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ( didelės vertės svetimo turto sunaikinimo ) – 4 ( ketveriems ) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ( svetimo turto pagrobimo ) – laisvės atėmimu 3 ( trejiems ) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( S. J. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 25 str. 4 d. ir 250 str. 2 d. ( teroro akto – stomatologinio kabineto sprogdinimo epizode ) – laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus ( A. G., V. ir G. K. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį ( valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo ) – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ( didelės vertės svetimo turto pagrobimo plėšimo būdu ) – laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ( E. B., G. L., R. N. ir A.Le. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus ( S. Pi. ir V. Kaz. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskirta V. B. galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. iš kaltinimo dėl A. Gl. nužudymo pagal LR BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), taip pat iš kaltinimo dėl D. Ku. nužudymo pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas.

- A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d. (2003 04 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1993 12 14 d. įstatymo Nr. I-334 redakcija); 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 5 p., 6 p., 9 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 p. ir 289 str., 25 str. 4 p. ir 180 str. 3 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei nuteistas:

pagal LR BK 249 straipsnio 2 dalį (nusikalstamo susivienijimo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį (1993 m. lapkričio 17 d.- gruodžio 31 d. aštuonių Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių “AGRAM 2000” bei šaudmenų - aštuoniolikos 9 mm kalibro “Luger” šovinių įgijimo, laikymo, nešiojimo 1994 m. liepos 13-15 dienomis epizode) – laisvės atėmimu 7 ( septyneriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį (dviejų 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletų TT, bei šaudmenų- 30 vienetų 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių ir 4 vienetų 7,62 mm kalibro Tokarev šovinių įgijimo laikymo nešiojimo bei iš V. ir D. B. įgyto 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato nešiojimo 1994 m. rugsėjo 21 d. epizode) – laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (A. Kr. ir M. K. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (G. M., P. S., G. T. nužudymo epizode) - laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( D. St. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 12 ( dvylikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus (A. G., V. ir G. K. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo) – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (didelės vertės svetimo turto pagrobimo plėšimo būdu) – laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskirta A. V. galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. iš kaltinimo dėl A. Gl. nužudymo pagal LR BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), o taip pat iš kaltinimo dėl D. Ku. nužudymo pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas..

- A. AN. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d. (2003 04 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1999 11 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 7 p.(2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 138 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.; 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 180 str. 3 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 289 str., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 178 str. 1 d.; 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ); 25 str. 4 d. ir 129 str. 5 p., 6 p., 9 p. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ), 25 str. 4 p. ir 289 str., 25 str. 4 p. ir 180 str. 3 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 11 p. ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei nuteistas:

pagal LR BK 249 straipsnio 2 dalį (nusikalstamo susivienijimo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį (1993 m. lapkričio 17 d.- gruodžio 31 d. aštuonių Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių “AGRAM 2000” bei šaudmenų- aštuoniolikos 9 mm kalibro “Luger” šovinių įgijimo, laikymo, nešiojimo 1994 m. liepos 13-15 dienomis epizode) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį ( 7,65 mm kalibro pistoleto “BERETTA” ir 7,65 mm kalibro pistoleto “Bersa”, bei šaudmenų- 14 vienetų 7,65 mm kalibro 1900 m. pavyzdžio “BROWNING” šovinių, įgijimo, laikymo bei nešiojimo epizode) - laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (A. Kr. ir M. K. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (G. M., P. S., G. T. nužudymo epizode) - laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (A. Stu. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 18 ( aštuoniolikai ) metų; 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 str. 2 dalies 7 punkte ( dėl pasikėsinimo nužudyti V. M. ) – laisvės atėmimu 13 ( trylikai ) metų; 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ( dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. M. ( A. ) – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams; 25 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje ( dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ) – laisvės atėmimu 3 ( trims ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( D. St. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ( AB „Sema“ spirito pagrobimo epizode ) – laisvės atėmimu 8 ( aštuoneriems ) metams;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( G. D. nužudymo epizode ) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (A. Ga. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto sunaikinimo) – 4 ( ketveriems ) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto pagrobimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (S. J. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (A. L. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus (A. G., V. ir G. K. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo) – laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams; pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ( didelės vertės svetimo turto pagrobimo plėšimo būdu ) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus (E. B., G. L., R. N. ir A.Le. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos;pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (S. Pi. ir V. Kaz. nužudymo epizode) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir A. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. A. iš kaltinimo dėl D. Ku. nužudymo pagal LR BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ( 2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas.

- D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, A. Kr. ir M. K. nužudymo epizode ), bei nuteistas laisvės atėmimu 8 ( aštuoneriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamasis procesas D. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 2 d., t.y., 1994 m. liepos 13 d. ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų – keturių Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų - kulkosvaidžių „AGRAM 2000“ ir šaudmenų – aštuoniolikos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių įgijimo, jų nešiojimo ir laikymo P. mieste 1994 m. liepos 13-14 dienomis, taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 234 str. 1 d. (1993 12 14 d. įstatymo redakcija), t.y. iki 1994 m. birželio 01 d. neteisėtai įgyto, laikyto ir nešioto šaunamojo ginklo – 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato; Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AK-74 Nr. 272253 be vamzdžio kompensatoriaus ir medinės buožės; Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AK-74 Nr. 1847740 be medinės buožės ir jų realizavimo 1994 m. birželio 01 d. – rugpjūčio 31 d. V. B., A. V. ir A. A., nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. B. iš kaltinimų nusikalstamo susivienijimo epizode, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 04 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); G. M., P. S. ir G. T. nužudymo epizode, t.y. pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus; L. R. nužudymo epizode, t.y. pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį; šaunamųjų ginklų – Kalašnikovo konstrukcijos automato ir pistoleto TT neteisėto įgijimo, laikymo ir nešiojimo 1994 m. rugsėjo 21 d., t.y. pagal LR BK 234 straipsnio 1 dalį (1999 11 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija ) išteisintas.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžiu nuteistas ir D. S., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.

Konfiskuotas poėmio metu pas A. N. paimtas televizorius „AIWA“ pagal LR BPK 72 str. 2 d. 3 p. (kaip iš nusikalstamos veikos gautas materialią vertę turintis daiktas), taip pat automobilis VW Jeta, saugomas Panevėžio m. VPK pagal LR BPK 72 str. 2 d. 2 p. (kaip darant nusikalstamą veiką panaudotas materialią vertę turintis daiktas).

Be to, LR BK 72 str. 2 d. 2 p. pagrindu konfiskuotas S. R. vardu registruotas turtas – gyvenamasis namas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Priteista iš V. B., A. V., A. A. ir D. B. solidariai 28750 Lt. A. Ši. (Kri.) naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V., A. A. ir D. B. solidariai 980 Lt. D. K. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai 12250 Lt. O. S. ir P. S. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai 34280 Lt. V. M. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai 5500 Lt. P. T. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. ir A. A. solidariai 28850 Lt. Valerijos G. S. ir A. J. St. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. ir A. A. solidariai 20000 Lt. J. M. (A.) naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. ir A. A. solidariai 2817 Lt. Panevėžio miesto savivaldybės naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai 4510 Lt. O. S. ir A. S. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. B., A. A. ir D. S. solidariai priteista 400 Lt. Z. Š. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. A. ir D. S. solidariai 78058 Lt. Lt. akcinės bendrovės „Sema“ naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. A. ir D. S. solidariai 38500 Lt. A. Gas. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. A. ir D. S. solidariai 10057,56 Lt. R. L. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. 33700 Lt. L. M. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. 2173,10 Lt. Panevėžio miesto savivaldybės naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai 10738,18 Lt. J. G. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. V., A. A. ir D. S. solidariai 128561 Lt. A. Ki. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. A. ir D. S. solidariai 7032 Lt. O. B. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. A. ir D. S. solidariai 1550 Lt. L. K. naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. ir A. A. solidariai 285 Lt. J. K. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. ir A. A. solidariai 11990,83 Lt. J. K. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B., A. A., A. V. ir D. S. solidariai teismo išlaidas: 621,27 litų ( apmokėtas specialistų tyrimas, atliktas tikslu pagerinti vaizdo kadrų kokybę); 300 litų (apmokėtas įvykio vietoje rastų G. K., V. Ki., A. G. lavonų pervežimas į Vilniaus m. morgą); 728 litų (apmokėtas G. K., V. Ki., A. G. lavonų rentgeno tyrimas); 944 litų (apmokėti UAB „G.“ darbai, ieškant G. L. ir E. B. žemėje paslėptų lavonų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., A. V., A. A. nuteisti už tai, kad: V. B., A. V., S. J., A. A., V. D. ir V. Bl. bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus: nužudymus, svetimo turto sunaikinimus ir sugadinimus visuotinai pavojingu būdu - sprogdinant, plėšimus, teroro aktą 1994 m. sausio - birželio mėnesių laikotarpiu P. mieste sukūrė iš šešių asmenų: V. B., A. V., S. J., A. A., V. D. ir V. Bl. ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, nusikalstamą susivienijimą “tulpiniai” ir V. B. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai. Bendrai nusikalstamai veiklai daryti į V. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo „tulpiniai“ veiklą įsitraukus: G. L., R. N., E. B., A.Le. - laikotarpiu tarp 1994 m. spalio mėn. ir 1997 m. gegužės 13 d.; R. Č. – laikotarpiu nuo 1995 m. kovo mėn. 1 d. iki gegužės 14 d.; D. S. – laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn. 13 d.; V. B., laikotarpiu nuo 1994 m. liepos mėnesio iki 2001 m. lapkričio 23 d.; A. V., laikotarpiu nuo 1994 m. liepos mėnesio iki 2001 m. lapkričio 23 d.; A. A., laikotarpiu nuo 1994 m. liepos mėnesio iki 2001 m. lapkričio 23 d.; D. S., laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio mėnesio iki 2001 m. rugsėjo 7 d., dalyvavo ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas pasireiškė nusikalstamos veiklos planų parengimu bendrų pasitarimų metu, vaidmenų pasiskirstymu, nuo 1994 m. spalio mėnesio naujų narių R. Č., D. S., G. L., R. N., E. B. ir A.Le. parinkimu bei jų verbavimu, suvienijimu bendrai nusikalstamai veiklai, transporto, ryšio priemonių, policijos pareigūnų uniformų, policijos pareigūnų naudojamų specialios paskirties mėlynos spalvos švyturėlių, reguliuotojo lazdelės, svetimų transporto priemonių registracijos numerių, specialių priemonių - antrankių, įgijimu, ginklų, sprogmenų, sprogstamosios medžiagos laikymo slaptaviečių parinkimu bei įrengimu, ginklų, sprogmenų, sprogstamosios medžiagos įgijimu, o būtent:

Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų V. B., A. V., A. A., S. J. ir R. Č. neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus: Lenkijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoletą TT33 sukomplektuotą su ne pramoninės gamybos vamzdžiu, kurio rėmas ir paleidžiamasis - skeliamasis mechanizmas yra pistoleto Nr. PK 07549, o gaubtas - pistoleto Nr. PA 02217; Rusijos pramoninės gamybos, 1930/33 m.m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. OB 4518; Kinijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 54-o modelio pistoletą Nr. 30053353; Kinijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 54-o modelio pistoletą Nr.30026100 sukomplektuotas su ne pramoninės gamybos vamzdžiu; Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov’o konstrukcijos pistoletą (PM) Nr. ?? 1125; šešias 32 šovinių talpos 9 mm kalibro Kroatijos gamybos pistoletų-kulkosvaidžių “AGRAM 2000” dėtuves; aštuonias 24 šovinių talpos 9 mm kalibro pramoninės Kroatijos gamybos pistoletų - kulkosvaidžių “AGRAM 2000” dėtuves; dvi 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos pistoletų dėtuves; dvi 30 šovinių talpos 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos Kalašnikovo konstrukcijos automatų AK dėtuves; dvi 45 šovinių talpos 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos Kalašnikovo konstrukcijos kulkosvaidžių ??? dėtuves; septynis 9 mm kalibro pramoninės Kroatijos gamybos pistoletų - kulkosvaidžių “AGRAM 2000” liepsnos ir garso slopintuvus; aštuonis fabrikinės gamybos liepsnos ir garso slopintuvus; tris savadarbius liepsnos ir garso slopintuvus; du pramoninės Italijos gamybos 7,65 mm kalibro 81 modelio pistoletų “BERETTA” vamzdžius; keturis pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletų (TT) vamzdžius; penkis nepramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletų (TT) vamzdžius, du 9 mm kalibro pramoninės Kroatijos gamybos pistoletų - kulkosvaidžių “AGRAM 2000” vamzdelius, kurie naudojami šaudant šio modelio ginklu be slopintuvo, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų: 8309 g. sprogstamąją medžiagą, kurią sudaro normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga trotilas ir padidinto galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga tenas; 1010,98 g padidinto galingumo sprogstamąją plastišką medžiagą ???-8T, kurios pagrindą sudaro tenas; 1012 g. padidinto galingumo sprogstamąją plastišką medžiagą heksoplastą, kurios pagrindą sudaro heksogenas; 30 vnt. specialiosios paskirties sprogmenų - Rusijos gamybos “EDP” markės elektrinius detonatorius, turinčius apie 30 g. padidinto galingumo sprogstamosios medžiagos tetrilo; sprogmenį – fabrikinės gamybos uždelsto veikimo laikrodinį sprogdiklį, didelį kiekį šaudmenų: 1921 vienetą šovinių: 766 vienetus 9 mm kalibro Luger šovinių; 261 vienetą 7,65 mm kalibro Browning šovinių; 306 vienetus 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių; 85 vienetus 7,62 mm kalibro Tokarev šovinių; 102 vienetus 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių; 7 vienetus 9 mm kalibro Makarov šovinių; 390 vienetų 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių; 4 vienetus .38 kalibro Special šovinių, kuriuos laikė garaže Nr. XX, esančiame garažų kooperatyve “R.-3”, (duomenys neskelbtini) iki 2001 m. liepos 12 d. 15 val. 05 min., kol juos rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai. Tris 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletus TT, Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov’o konstrukcijos pistoletą (PM) Nr. ?? 1125: 1997 m. lapkričio 17-19 dienomis V. B. kartu su R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo P. rajone A. Ga. sulaikymo ir neteisėto laisvės atėmimo metu; 2000 m. liepos 6-7 dienomis V. B. kartu su A. V., R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo U., P. rajone G. K., V. Ki., A. G. sulaikymo ir nužudymo metu; 1994 m. birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d. laikotarpiu P. rajone, V. B., A. V. ir A. A., neteisėtai, be atitinkamo leidimo iš V. Bl. ir nepriklausančio nusikalstamam susivienijimui D. B. už 3600-4500 JAV dolerių (14400- 18000Lt) įgijo šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą; Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK-74 Nr. 272253 be vamzdžio kompensatoriaus ir medinės buožės; Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK-74 Nr.1847740 be medinės buožės. Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK-74 Nr. 272253 ir Nr.1847740 laikė garaže Nr. XX, esančiame garažų kooperatyve “R.-3”, (duomenys neskelbtini)iki 2001 m. liepos 12 d. 15 val. 05 min., kol juos rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai. Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus AK-74: 1997 m. lapkričio 17-19 dienomis V. B. kartu su R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo P. rajone A. Ga. sulaikymo ir neteisėto laisvės atėmimo metu; 2000 m. liepos 6-7 dienomis V. B. kartu su A. V., R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo (duomenys neskelbtini)G. K., V. Ki., A. G. sulaikymo ir nužudymo metu;1994-1995 metais Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. B. ir A. V. per V. D. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už 500-700 JAV dolerių (2000- 2800 Lt) neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro pistoletą “Browning”. Šį 9 mm kalibro pistoletą “Browning”: 1997 m. spalio 25-26 dienomis V. B. nešiojo P. rajone G. D. neteisėto laisvės atėmimo ir nužudymo metu; 1997 m. lapkričio 17-19 dienomis V. B. kartu su R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo P. rajone A. Ga. sulaikymo ir neteisėto laisvės atėmimo metu; 2000 m. liepos 6-7 dienomis V. B. kartu su A. V., R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo (duomenys neskelbtini) G. K., V. Ki., A. G. sulaikymo ir nužudymo metu; 2000 m. rugpjūčio mėnesį V. B. kartu su A. A. ir D. S. nešiojo (duomenys neskelbtini) E. B., G. L., R. N. ir A.Le. nužudymo metu;1995 m. birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d. laikotarpiu sporto klubo “Agatas” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. B., A. V. ir V. D. iš A. B. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų už 17000 JAV dolerių (68000 Lt) neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus - dešimt Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių “AGRAM 2000”, iš kurių penkis Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius “AGRAM 2000” laikė garaže Nr. XX, esančiame garažų kooperatyve “Ratas-3”, (duomenys neskelbtini) iki 2001 m. liepos 12 d. 15 val. 05 min., kol juos rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai. Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą – kulkosvaidį “AGRAM 2000”, 1997 m. lapkričio 17-19 dienomis V. B. kartu su R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo P. rajone A. Ga. sulaikymo ir neteisėto laisvės atėmimo metu; 2000 m. liepos 6-7 dienomis V. B. kartu su A. V., R. Č., A. A. ir D. S. nešiojo (duomenys neskelbtini) G. K., V. Ki., A. G. sulaikymo ir nužudymo metu; 2000 m. lapkričio 4-5 dienomis (duomenys neskelbtini) V. B. kartu su A. A. nešiojo ir panaudojo S. Pi. ir V. Kaz. nužudymo metu bei 2000 m. gruodžio mėn.- 2001 m. balandžio mėn. laikotarpiu P. mieste V. B. kartu su A. A. nešiojo, keisdami ginklų slėptuvių vietas, iki sunaikino juos UAB “Ksilenas ir Ko” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini);Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. B. ir A. A. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė šaunamuosius ginklus - nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “GLOCK”; nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą - kulkosvaidį; 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT bei šaudmenis- 28 vienetus 9 mm kalibro Luger šovinių ir 7 vienetus 7,62 mm kalibro Tokarev šovinių. Minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis V. B. ir A. A. nešiojo 2000 m. lapkričio 4-5 dienomis (duomenys neskelbtini) ir panaudojo S. Pi. ir V. Kaz. nužudymo metu. Šiuos ginklus V. B. ir A. A. 2000 m. gruodžio mėn.- 2001 m. balandžio mėn. laikotarpiu nešiojo P. mieste, keisdamas ginklų slėptuvių vietas, iki juos sunaikino UAB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); 1997 m. Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. B. iš A. J. neteisėtai įgijo 870 g. pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantinę sprogstamąją medžiagą - trotilą (1000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno), bei tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. B. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo sprogdiklį, kuriuos iki 2000 m. gegužės 21 d. laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 2000 m. gegužės 21 d. V. B. ir R. Č. sporto klubo “Agatas” patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas laikrodį, sprogdiklį ir sprogstamąją medžiagą, pagamino sprogmenį. 2000 m. gegužės 21 d. apie 23 valandą V. B. perdavė šį sprogmenį G. L. ir R. N., kurį pastarieji panaudojo sprogdinant L. M. stomatologijos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini);Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. B. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus: Lenkijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoletą TT Nr.AM 1459; perdirbtą Lenkijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoletą TT (ant užrakto yra Nr.PK 07549, ant rėmo- Nr.PA 02217) sukomplektuotą su savadarbiu vamzdžiu; Brazilijos pramoninės gamybos .38-o kalibro revolverį “Taurus”; Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro automatinį Stečkino konstrukcijos pistoletą (“APS”) Nr.?? 3536; dvi 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos pistoletų dėtuves; du savadarbius liepsnos ir garso slopintuvus, kuriuos iki 2002 m. gegužės 29 d., kol juos rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai, laikė (duomenys neskelbtini) vandens valymo įmonės administracijos pastato esančiame miške įrengtoje slėptuvėje- žemėje užkastoje metalinėje talpoje; 1993-1994 m. Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. B. iš S. J. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą- Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AKMS Nr. XP 6621 ir dvi 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos Kalašnikovo konstrukcijos automato dėtuves. 1994-1995 m. P. rajone už 700 JAV dolerių (2800 Lt) per Vigantą D. V. B. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą- Vengrijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą “TOKAGYPT 58” Nr.HH9523, dvi 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos pistoletų detuves, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT) vamzdį. Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. B. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo: tris 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos šaunamųjų ginklų, skirtų šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, dėtuves; didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų: du Rusijos pramoninės gamybos “?????” (UZRGM) markės kovinius rankinių granatų degtuvus ir dvi Rusijos pramoninės gamybos ?-1 (F-1) tipo kovines gynybines skeveldrines rankines granatas, užpildytas 100-112 g normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga trotilu; didelį kiekį šaudmenų:- 161 vienetą šovinių: 50 vienetų 7,65 mm kalibro Browning šovinių; 81 vienetą 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių; 30 vienetų 7,62 mm. kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių. Nurodytus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąją medžiagą iki 2002 m. liepos 11 d., kol juos rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai, V. B. laikė (duomenys neskelbtini)esančiame miške įrengtoje slėptuvėje- žemėje užkastoje metalinėje talpoje;1997 m. Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, V. B. iš A. J. neteisėtai įgijo 10495 g (dvylika cilindro formos briketų) pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantinę sprogstamąją medžiagą-trotilą, kurią iki 2002 m. liepos 12 d., kol ją rado ir paėmė prokuratūros ir policijos pareigūnai, laikė (duomenys neskelbtini)kapinių esančiame miške įrengtoje slėptuvėje- žemėje užkastoje metalinėje talpoje;2000 metų kovo 22-24 dienų laikotarpiu P. mieste A. A. nešiojo iš R. Č. gautą tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą, kurį ketino panaudoti A. L. nužudymo metu;1997 metų gegužės 14 dieną (duomenys neskelbtini) D. S. nešiojo iš R. Č. gautą tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą, kurį panaudojo plėšimo būdu pagrobiant AB “Sema” priklausantį auto traukinį-cisterną “KAMAZ 53212” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 15052,7 litrų spirito kroviniu.

Dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, V. B., A. V., A. A. ir D. S. 1994 m. liepos mėnesio ir 2001 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu įvairiomis sudėtimis vykdė konkrečius nusikaltimus: nužudymus; svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą visuotinai pavojingu būdu - sprogdinant; teroro aktą; neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamosios medžiagos ir sprogmenų įgijimą, nešiojimą, laikymą; neteisėtą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; svetimo turto sunaikinimą, plėšimus, svetimo turto pagrobimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, o V. B., be to, organizavo šių nusikaltimų vykdymą bei nusikaltimų darymo metu vadovavo bendrininkų veiksmams.

Be to, V. B., A. V. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B., vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V. ir V. D. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, neteisėtai, neturėdami leidimo įgijo, laikė, realizavo, o kartu su nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvaujančiu A. A. nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, būtent: 1993 m. lapkričio 17 d.- gruodžio 31 d. laikotarpiu P. m., V. B. ir A. V., per V. D. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už 17000-19000 JAV dolerių (54400- 60800 Lt) neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė šaunamuosius ginklus- aštuonis Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius “AGRAM 2000”, bei šaudmenis- aštuoniolika 9 mm kalibro “Luger” šovinių. 1994 m. liepos 13-15 dienomis P. m. V. B. kartu su A. V., A. A., V. D. nešiojo keturis Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius “AGRAM 2000” bei aštuoniolika 9 mm kalibro “Luger” šovinių, kuriuos panaudojo A. Kr. ir M. K. nužudyme ir po nusikaltimo šiuos ginklus sunaikino. 1994 m. kovo- rugpjūčio mėnesių laikotarpiu (duomenys neskelbtini) šalia valymo įrenginių teritorijos V. B. kartu su A. V. perdavė V. Bl. du Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius “AGRAM 2000”.

Be to, V. B. ir A. V. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, įgijo, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė šaunamąjį ginklą - du 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletus TT, bei šaudmenis - 30 vienetų 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinių ir 4 vienetus 7,62 mm kalibro Tokarev šovinių. Šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, bei iš V. ir D. B. įgytą 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą, 1994 m. rugsėjo 21 d. neteisėtai, be atitinkamo leidimo, V. B. ir A. V. nešiojo (duomenys neskelbtini) ir panaudojo G. M., P. S., G. T. nužudymo bei pasikėsino nužudyti K. K. metu, po ko šaunamuosius ginklus sunaikino.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laikė šaunamąjį ginklą - 7,65 mm kalibro pistoletą “BERETTA” ir 7,65 mm kalibro pistoletą “Bersa”, bei šaudmenis - 14 vienetų 7,65 mm kalibro 1900 m. pavyzdžio “BROWNING” šovinių, kuriuos 1995 m. birželio 14-15 dienomis, V. B. ir A. A. nešiojo P. mieste ir panaudojo D. St. nužudymo metu.

Be to, V. B., A. V. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V., A. A., V. Bl., V. D. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia nužudė tris asmenis – G. M., P. S., G. T. ir pasikėsino nužudyti K. K., bei V. M., būtent, 1994 metų vasarą P. mieste, V. B., manydamas, kad V. M. ir G. M. yra susiję su pasikėsinimais nužudyti jį patį, o taip pat S. J. bei Ž. P. nužudymu, iš anksto susitarė su A. V., A. A., S. J., V. Bl. ir V. D. nužudyti V. M. bei G. M.. 1994 m. rugsėjo 18-20 dienomis, V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. susitarė grįžtantiems iš laidotuvių Biržų mieste G. M. ir V. M. surengti pasalą. Parinkus pasalos vietą, V. B. nurodžius ką kiekvienas turės daryti nusikaltimo metu, V. B., A. V. ir A. A., V. Bl. ir V. D., pakartotinai susitarė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti V. M. ir G. M.. Vykdydami susitarimą, 1994 m. rugsėjo 21 d. apie 11-12 val. V. B., A. V., A. A., V. D. ir V. Bl. atvyko į pasalos vietą – pušyną, esantį šalia kelio (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 16 val., V. D. pranešus radijo ryšiu pasaloje su šaunamaisiais ginklais laukiantiems V. B., A. V., A. A. apie keliu nuo P.važiuojantį G. M. automobilį, V. Bl. laukiant automobilyje ir turint tikslą nukentėjusiųjų užpuolimo ir nužudymo metu padėti – nedelsiant aktyviai šalinti nenumatytas kliūtis, V. B., A. V., A. A., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 21-ame kilometre, turėdami tikslą nužudyti V. M. ir G. M., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, užpuolė automobilyje „Mazda 626“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančius G. M., P. S., G. T. ir K. K.. Užpuolimo metu A. A. vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslūs duomenys tyrimo metu nenustatyti, V. B. ir A. V. sėdint šiame automobilyje ir į automobiliu važiuojančius G. M., P. S., G. T. ir K. K. iš šaunamųjų ginklų – 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato ir dviejų 7,62 mm kalibro 1930/33 metų pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletų iššovus ne mažiau 34 šūvių, G. M. padarant šautinius sužalojimus pakaušio, dešinės ausies kaušelio, kaklo dešinėje pusėje, nugaros viršutinėje dalyje, dešinio peties ir kairio žasto srityje su galvos smegenų, abiejų plaučių ir širdies sužalojimu, minkštųjų audinių sumušimą dešinio smilkinio priekinėje dalyje, sužalojimą nosies ir krūtinės- dešinio peties priekinėje dalyje, kaulų dešinio skruosto ir akiduobės srityje lūžimą, kairio kelio priekinėje srityje muštą odos-poodžio žaizdą, odos nubrozdinimą dešinės blauzdos priekiniame vidiniame paviršiuje; P. S. padarant šautinius galvos ir krūtinės srities sužalojimus su galvos smegenų, plaučių, kepenų ir kaklo stuburo pakenkimu, kairio dilbio abiejų kaulų lūžimus, odos nubrozdinimą kairio dilbio plaštakos nugarėlėje; G. T. padarant šautines žaizdas nosies, kairio peties, nugaros kairės pusės viršutinėje ir apatinėje dalyje, juosmens kairėje ir dešinėje srityje bei dešiniame šone su plaučių, kepenų, inkstų, diafragmos, IX – to krūtininio slankstelio sužalojimu, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio šoninėje kaktos dalyje, abiejų kelių ir blauzdų priekinėse srityse; K. K. padarant šautinį veido kiauryminį sužalojimą, kairiojo raktikaulio lūžimą, dešinio blauzdikaulio atvirą lūžimą, kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, t.y. sunkiai sutrikdant sveikatą, V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė G. M., P. S., G. T. ir pasikėsino nužudyti K. K. bei V. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių - V. M. nevažiavo vienu automobiliu kartu su G. M., o K. K. buvo suteikta medicininė pagalba.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A., S. J., V. D. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami kartu su šiam susivienijimui nepriklausančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu S., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė A. S., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti V. M., nesunkiai sutrikdė sveikatą J. M. ( A.) ir tyčia sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, būtent, 1994 m. vasarą, P. mieste, V. B., manydamas, kad V. M. yra susijęs su pasikėsinimais nužudyti jį patį, o taip pat S. J. bei Ž. P. nužudymu , iš anksto susitarė su A. V., A. A., S. J., V. Bl. ir V. D. nužudyti V. M.. Vykdydami šį išankstinį susitarimą, 1994 m. gruodžio 1-16 dienomis, V. B., A. A., S. J. ir V. D. papildomai susitarė nužudyti V. M. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – susprogdinant sprogmenį. Tuo tikslu S. J. 1994 m. gruodžio 17 d. nusikaltimo padarymui pasikvietė tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu S., kuris atsivežė ne mažesnio kaip 400 gramų kiekio amonio salietros pagrindu pagamintą sprogmenį su distanciniu sprogdiklio valdymu. 1994 m. gruodžio 17 d. V. D. sekant V. M. – stebint automobilio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutus, 1994 m. gruodžio 18 d., apie 4-5 valandą, A. A. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu S. sprogmenį pritvirtinus prie automobilio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) dugno vietos, esančios prie priekinio dešinio rato, A. A. toliau stebint šį automobilį ir apie 9 valandą pranešus V. B. apie A. Stu. ir V. M. įsėdimą į automobilį ir išvažiavimą, V. B. kartu su S. J. toliau tęsiant automobilio sekimą, po ko 1994 m. gruodžio 18 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), V. B. nuspaudus distancinį sprogdiklio valdymo pultą ir automobiliui „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini), susprogdinus sprogmenį, ko pasekoje A. Stu. buvo padaryti šie sužalojimai: abiejų pėdų-blauzdų su minkštaisiais audiniais suplėšymai ir kaulų lūžimai; dešinės blauzdos ir šlaunies srities daugybinės odos-poodžio žaizdos; plaučių, širdies, galvos smegenų sumušimai, nuo kurių pastarasis 1994 m. gruodžio 23 d. mirė Respublikinėje P. m. ligoninėje; J. M. (A.) buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės pėdos nugarėlės žaizda, II-III-IV- to padikaulio skeveldrinis lūžis, dešinės pėdos tiesiamųjų sausgyslių sužalojimas, abiejų pėdų kulnikaulių lūžimai, dešinės ausies būgnelio plyšimas, t.y. sprogyminiai sužalojimai abiejų pėdų srityse, kurie nesunkiai sutrikdė sveikatą, o taip pat sunaikinta ir sugadinta: automobilis „Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gyventojos B. P. langų stiklai ir sienos, (duomenys neskelbtini)gyventojo J. Š. trijų langų stiklai, (duomenys neskelbtini) gyventojos N. B. 4 langų stiklai ir rėmai, dvejos durys, elektros instaliacija, dujų skaitiklis, sekcijos durelių stiklas, vidaus apdailos tinkas, tvora; (duomenys neskelbtini)gyventojos O. Ba. lango stiklas; (duomenys neskelbtini)gyventojos E. V. lango stiklas; (duomenys neskelbtini) gyventojo S. M. lango stiklas; (duomenys neskelbtini) gyventojos R. P. balkono durų stiklas; (duomenys neskelbtini) gyventojo G. M. lango stiklas; (duomenys neskelbtini) gyventojo M. I. trijų langų stiklai, t.y. V. B., A. A., S. J., V. D. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu S., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė A. S., bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti V. M., bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. M. sprogimo metu liko gyvas, nesunkiai sutrikdė sveikatą J. M. (A.) ir tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, padarydami nukentėjusiesiems V. G. ir A. J. St. 15200 litų materialinę žalą bei Panevėžio miesto savivaldybei 2817 litų materialinę žalą.

Be to, V. B., A. V. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V. ir A. A. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, tyčia nužudė D. St., būtent, 1995 m., laikotarpiu tarp sausio mėnesio ir birželio 14 d., P. mieste, V. B., dėl asmeninių nesutarimų, t.y. manydamas, kad D. St. yra susijęs su pasikėsinimais nužudyti jį patį, S. J. bei su Ž. P. nužudymu, susitarė nužudyti D. St.. Tuo tikslu, 1995 m. birželio 14 d., apie 22-23 val., A. V. tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvežė V. B. kartu su A. An. prie P. esančio (duomenys neskelbtini), o apie 23 val. 55 min., į (duomenys neskelbtini) namo kiemą D. St. atvažiavus automobiliu „BMW“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) V. B. kartu su A. A. tyčia, iš dviejų šaunamųjų ginklų iššovė ne mažiau 14 šūvių į nukentėjusįjį. A. A. iš 7,65 mm kalibro pistoleto „BERETTA“ iššovus ne mažiau kaip 6 šūvius, o V. B. iš 7,65 mm kalibro pistoleto „BERETTA“ iššovus ne mažiau kaip du šūvius į D. St. ir padarius pastarajam kaukolės, dešinės ir kairės pusės krūtinės ląstos, daugybinius plaštakos, abiejų žastų, dilbių, dešinės šlaunies sužalojimus, poodines kraujosruvas akių vokuose ir dešinėje pėdoje, paviršutines krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinio žasto žaizdas, V. B., A. V. ir A. A. tyčia nužudė D. St..

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent, jis, 1996 m. liepos 10-11 d. vakare, būdamas pirties, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, dėl asmeninių nesutarimų, tarpusavio konflikto metu, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius D. Ka. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, viršugalvyje, smilkiniuose ir kairės ausies kaušelyje su kaktos nubrozdijimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ir kraujo išsiliejimu po smegenų minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės ir dešinio dilbio nubrozdijimus, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos didžiajame piršte. Dėl šių sužalojimų sukėlus galvos smegenų spaudimą ir pabrinkimą su sąmonės netekimu, antrinį kraujotakos sutrikimą ir kaktinės, dešinės smilkininės ir pakaušinės skilčių pamato ir kairės smegenų kojytės suminkštėjimą, kas komplikavosi židininiu seroleukocitiniu abipusiu plaučių uždegimu, poziciniu kraujotakos sutrikimu kojose su abiejų blauzdų ir kairės šlaunies raumenų irimu, ūmia baltymine-pigmentine inkstų nefroze su jų funkcijos nepakankamumu, ko pasekoje, 1996 m. liepos 15 d., 22 val. 45 min. Vilniaus m. šv. Jokūbo ligoninėje nukentėjusysis mirė, t.y. V. B. tyčia nužudė D. Ka..

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad Taip pat V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o S. J., A. A., R. Č., D. S., G. L., R. N. ir E. B. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime kartu su šiam susivienijimui nepriklausančiais B. S. ir V. G., panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti bei kitaip atimdami galimybę priešintis, panaudoję peilį ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei šaunamąjį ginklą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, būtent, laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio mėnesio iki tų pačių metu gegužės 13 dienos, V. B., S. J. ir R. Č. nutarė plėšimo būdu pagrobti akcinės bendrovės „Sema“ turtą – spiritą. S. J. nurodžius B. S. stebėti krovinių išvežimą iš AB „Sema“ teritorijos bei susitarti dėl spirito realizacijos, V. B. ir R. Č. įsakius A. A., D. S., G. L., R. N. ir E. B. užpulti AB „Sema“ priklausantį automobilį su spirito kroviniu, V. B., S. J., R. Č., A. A., D. S., G. L., R. N. ir E. B. susitarė plėšimo būdu pagrobti AB „Sema“ turtą – spiritą. Vykdant šį nusikalstamą sumanymą, 1997 m. gegužės 14 d., apie 11 val. B. S. pranešė A. A. apie spirito krovinio išvežimą iš AB „Sema“ teritorijos, po ko A. A. nusikaltimo įvykdymui pasitelkė V. G., o R. Č. perdavė D. S. tyrimo metu nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą. Po to, 1997 m. gegužės 14 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), A. A., D. S., G. L., R. N. ir V. Gu., panaudodami mėlynos spalvos automobilį „VAZ“ su policijos švyturėliu, policijos reguliuotojo lazdelę, D. S. ir G. L. vilkint policijos uniformas, plėšimo tikslais sustabdė Z. Š. vairuojamą auto traukinį-cisterną „KAMAZ 53212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 15052,7 litrų spirito kroviniu, po ko D. S. nukreipė į nukentėjusįjį Z. Š. turėtą šaunamąjį ginklą, o G. L. pastarajam metaliniu strypu sudavė smūgį į kaktą, padarydamas Z. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko G. L. peiliu, laikydamas jį prie kaklo, pagrasino nukentėjusiajam, o D. S. surišo nukentėjusiojo rankas. Po to A. A., D. S. ir G. L. nuvežė Z. Š. į (duomenys neskelbtini)girią, kurioje saugojo jį ne mažiau dviejų valandų, po ko, surišę nukentėjusiajam rankas ir kojas bei pririšdami Z. Š. prie medžio, pagrobdami pastarajam priklausantį 400 litų vertės dujinį pistoletą „Magnum“ Nr. 012630, pasišalino, E. B. iš nusikaltimo vietos išgabeno automobilį VAZ , o B. S., R. N. ir R. G., pastarajam vairuojant, nuvarė auto traukinį - cisterną „KAMAZ 53212“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) į buvusio karinio dalinio angarą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje B. S. už 20000 JAV dolerių realizavo S. J. nurodytiems asmenims spiritą, po ko pinigus V. B., S. J., R. Č., A. A., D. S., G. L., R. N., E. B., B. S. ir V. Gu. tarpusavyje pasidalino, t.y. šiais veiksmais plėšimo būdu pagrobė didelės vertės turtą - AB „Sema“ 40787 litų vertės auto traukinį – cisterną „KAMAZ 53212“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Sema“ 59909 litų vertės 15052,7 litrų 96,4 laipsnių stiprumo rektifikuotą spiritą, Z. Š. 400 litų vertės dujinį pistoletą „Magnum“ nr. 012630, iš viso turto už 101096 litų.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A., R. Č. ir D. S. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, nužudė G. D., būtent, 1997 m. rugsėjo 1 d.- spalio 25 d. laikotarpiu V. B. iš anksto susitarė su A. A., R. Č., D. S., V. J., G. L. ir R. N. sulaikyti G. D.. Vykdydami išankstinį susitarimą, 1997 m. spalio 25 d. apie 20val. V. B., A. A., R. Č., V. J., D. S., G. L. ir R. N. automobiliu “VW Transporter” v/n (duomenys neskelbtini) atvyko į pasalos vietą, esančią P. mieste tarp (duomenys neskelbtini). Po to, apie 21 valandą, A. A. būnant automobilyje prie vairo, G. L. ir D. S. stebint aplinką, R. N. pranešus apie G. D. judėjimą, V. B., R. Č. ir V. J., P.mieste, šalia (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą– sugriebdami už rankų ir kojų, sulaikė G. D. ir įnešė pastarąjį į automobilį “VW Transporter”, kuriame V. B., R. Č. ir V. J. surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas lipnia juosta, po ko pastarąjį nuvežė į sporto klubą “Agatas”, esantį (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje laikė iki 1997 m. spalio 25 d. 23 val.-spalio 26 d. 5 valandos. Laikotarpiu tarp 1997m. spalio 25 d. 23 val. ir spalio 26 d. 5 val., sporto klubo “Agatas” patalpose, V. B., A. A., R. Č. ir D. S. dėl asmeninių nesutarimų: manydami, kad G. D. yra susijęs su pasikėsinimu nužudyti V. B. ir S. J. bei Ž. P. nužudymu, susitarė nužudyti G. D.. 1997 m. spalio 25 d. 23 val. ir spalio 26 d. 5 val. laikotarpiu sporto klubo “Agatas” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. A., R. Č. ir D. S. stebint ir saugojant aplinką, V. B. iš 9mm kalibro pistoleto “Browning” iššovus du šūvius nukentėjusiajam į galvą ir padarius pastarajam galvos smegenų sužalojimą, V. B., A. A., R. Č. ir D. S. tyčia nužudė G. D., po to supjaustė G. D. lavoną dalimis ir jį sudegino metalinėje dėžėje apie 270 metrų nuo “Agato” pastato, prie Nevėžio upės kranto.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o S. J., A. A., R. Č. ir D. S. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, nužudė A. Ga., sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o taip pat pagrobė svetimą turtą, būtent, laikotarpiu tarp 1997 m. spalio 26 dienos ir lapkričio 16 dienos, V. B., S. J., A. A., R. Č., V. D. ir D. S. tarpusavyje susitarė sulaikyti A. Ga.. Vykdydami išankstinį susitarimą, 1997 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini), vietoje, esančioje 8,2 km nuo Piniavos gyvenvietės, V. B., S. J., A. A., R. Č., V. D. ir D. S. surengė pasalą. V. B., A. A. ir D. S. vilkėdami policijos pareigūno uniformas, panaudodami automobilį su specialios paskirties mėlynos spalvos švyturėliu ir taip pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, apie 17 val. 30 min., vietoje, esančioje kelyje (duomenys neskelbtini), apie 900 metrų nuo sankryžos su keliu „Paįstrys 1 J. Z. memorialinis muziejus“, sustabdė A. Ga. vairuojamą automobilį „Mazda 626“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). A. A. sėdint automobilyje prie vairo, S. J. stebint aplinką, V. D. pranešus apie A. Ga. judėjimą, V. B., R. Č. ir D. S., panaudodami fizinį smurtą – sugriebdami ir ištraukdami nukentėjusįjį iš automobilio, surakindami pastarojo rankas antrankiais ir surišdami kojas lipnia juosta, sulaikė A. Ga.. Po to nukentėjusįjį nuvežė į sporto klubą „Agatas“, esantį (duomenys neskelbtini) ir šioje vietoje laikė laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 18 d. 19 valandos iki lapkričio 19 d. 06 valandos. Sporto klubas „Agatas“ patalpose, V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. dėl asmeninių nesutarimų: manydami, kad A. Ga. yra susijęs su pasikėsinimu nužudyti V. B. ir S. J. bei Ž. P. nužudymu, sutarė nužudyti A. Ga.. Laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 18 d. 19 valandos iki lapkričio 19 d. 06 valandos, sporto klubas „Agatas“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), S. J. ir D. S. stebint ir saugojant aplinką, V. B. veikiant kartu su R. Č. ar A. A., diržu užveržus nukentėjusiojo kaklą, V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. tyčia nužudė A. Ga.. Po to V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. supjaustė A. Ga. lavoną dalimis ir jį sudegino metalinėje dėžėje apie 270 metrų nuo “Agato” pastato, prie Nevėžio upės kranto.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 18 d. 19 val. iki lapkričio 19 d. 6 valandos, nužudę A. Ga. ir turėdami tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. susitarė tyčia sunaikinti A. Ga. automobilį “Mazda 626”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo rūbus ir asmeninius daiktus. Tada S. J., nepaaiškinęs tikrųjų tikslų ir taip suklaidinęs V. G., nurodė pastarajam išardyti ir supjaustyti dalimis automobilį “Mazda 626”, valst.Nr.(duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 19 iki 30 dienos, V. Gu. sporto klubo “Agatas” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išardžius ir supjausčius automobilį bei A. A. su D. S. įmetus šio automobilio dalis į “Bedugnės” tvenkinį ir Nevėžio upę, esančius (duomenys neskelbtini) apylinkėje, V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. tyrimo metu nenustatytoje vietoje sulaužius ir išmėčius bei vietoje, kuri yra apie 270 metrų nuo “Agato” pastato ant Nevėžio upės kranto, sudeginus nukentėjusiojo rūbus ir asmeninius daiktus, V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. sunaikino didelės vertės svetimą turtą - A. Ga.: automobilį “Mazda 626” valst.Nr.(duomenys neskelbtini) 18000 litų vertės; automobilyje įmontuotą magnetolą “Pioner” 1000 litų vertės; kompaktinių diskų keitiklį 2800 litų vertės; mobilaus ryšio telefoną “NOKIA 2110” 1000 litų vertės; akinius nuo saulės 800 litų vertės; striukę 2500 litų vertės; batus 400 litų vertės; džemperį 250 litų vertės; džinsus 200 litų vertės; džinsinius marškinėlius 100 litų vertės; auksinę grandinėlę 3500 litų vertės; , auksinę grandinėlę 4000 litų vertės; vestuvinį žiedą 150 litų vertės, padarydami nukentėjusiajai A. Gas. turtinę žalą 34700 litų sumai.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 18 d. 19 val. iki lapkričio 19 d. 6 valandos, sporto klubo “Agatas” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nužudę A. Ga., V. B., S. J., A. A., R. Č. ir D. S. surado, pagrobė ir tarpusavyje pasidalino nukentėjusiojo su savimi turėtus pinigus - 3800 litų, padarydami nukentėjusiajai A. Gas. turtinę žalą 3800 litų sumai.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A. ir R. Č. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, nužudė S. J., o D. S., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamuoju ginklu ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto nepažadėjęs, paslėpė kito asmens padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, o būtent, 1999 m. vasario mėn. P. m., V. B., A. A. ir R. Č., dėl asmeninių nesutarimų, t.y. manydami, kad S. J. ketina nužudyti V. B., sutarė nužudyti S. J.. Vykdydamas šį susitarimą, A. A. 1999 m. kovo 5 d. apie 20 valandą telefonu pranešė V. B. apie S. J. atvykimą į “D.” kavinę. 1999 m. kovo 5 d. apie 20 val. 20 min. į kavinės “D.” patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) mieste, atvykus V. B. ir R. Č., kur V. B. sudavus smūgį ranka nukentėjusiajam S. J. į veidą, po ko kartu su A. A. ir R. Č. brezentine juosta užveržus kaklą, V. B., A. A. ir R. Č. nužudė S. J.. Po to V. B. kartu su A. A., R. Č. ir D. S. pernešė S. J. lavoną į garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 1999 m. kovo 6 d. V. B., A. A. ir R. Č. patalpino S. J. lavoną į metalinę statinę, po to kartu su D. S. pervežė lavoną į pirties teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur statinę su S. J. lavonu paskandino šalia pirties esančiame Dubulių tvenkinyje, po ko V. B., R. Č., A. A. ir D. S. sudegino nukentėjusio rūbus, asmeninius daiktus.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad kartu su R. Č. ir D. S. iš anksto susitarę ir veikdami kartu kaip nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, dalyviai, nužudė A. L., o būtent, 2000 m. kovo mėnesį P. m. A. A., R. Č. ir D. S. iš anksto susitarė dėl asmeninių nesutarimų tyčia nužudyti A. L.. 2000 m. naktį iš kovo 23 į 24 d. D. S. automobiliu iki nusikaltimo vietos pavežus A. A. ir R. Č., A. A. (duomenys neskelbtini) saugojant R. Č., apie 00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje R. Č. tyčia iš 9 mm kalibro pistoleto iššovus du šūvius į A. L. ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, D. S. iš nusikaltimo vietos išvežus A. A. ir R. Č., A. A. kartu su R. Č. ir D. S. nužudė A. L..

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas, o R. Č., G. L. ir R. N. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, įvykdė teroro aktą - žmonių gyvenamoje, darbo ir viešoje vietoje susprogdino sprogmenis, dėl ko buvo sugadintas statinys ir statinyje buvusi įranga, o būtent:

2000 m. gegužės 1-21 dienų laikotarpiu V. B. su R. Č., siekdami įbauginti policijos darbuotojus, nurodė G. L. ir R. N. šalia (duomenys neskelbtini) namo vietos, kuriame įsikūręs L. M. stomatologijos kabinetas, susprogdinti sprogstamąjį įtaisą. G. L. ir R. N. paklusus, V. B., R. Č., G. L. ir R. N. susitarė įvykdyti teroro aktą. Tuo tikslu, R. Č., iš tyrimo metu nenustatytos slaptavietės - garažo, paėmė sprogstamąją medžiagą ir sprogdiklį bei kartu su V. B., sporto klubo “Agatas” patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu. 2000 m. gegužės 21 d. apie 23 valandą, V. B. nurodė G. L. ir R. N. padėti sprogstamąjį įtaisą ant stomatologinio kabineto lango lauko palangės ir laikrodinį mechanizmą nustatyti 15 minučių intervalui, bei tuo tikslu perdavė jiems sprogstamąjį įtaisą. Laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 21 d. 23 valandos iki gegužės 22 d. 00 val. 20 min., G. L. ir R. N. sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 1000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno, padėjo ant L. M. stomatologijos kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), lango išorinės pusės palangės. 2000 m. gegužės 22 d. apie 00 val. 20 min., laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, V. B., R. Č., G. L. ir R. N. įvykdė teroro aktą, kurio metu tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą: individualios įmonės “L. M. stomatologinis kabinetas” patalpas bei patalpose esančią stomatologinę įrangą, padarydami L. M. 33700 litų žalą; P. m. sporto mokyklos “O.” bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) langų stiklus, durų stiklą, lango rėmą ir palangę, pastato fasado apdailą, padarydami 5404,65 litų žalą; (duomenys neskelbtini)namo bendro naudojimo patalpų langų stiklus, (duomenys neskelbtini)namo bendro naudojimo patalpų langų stiklus ir XX buto gyventojo J. Z. virtuvės langą, (duomenys neskelbtini)namo bendro naudojimo patalpų langų stiklus ir šio namo 1 buto gyventojos R. Z. B. 5 langų stiklus, X buto gyventojo J. K. 2 langų stiklus, 4 buto gyventojos A. T. lango ir orlaidės stiklus, (duomenys neskelbtini)buto gyventojos E. R. 2 langų stiklus, (duomenys neskelbtini)buto gyventojo J. Ž. verandos stiklus, padarydami Panevėžio miesto savivaldybei 2173,10 litų žalą.

Be to, V. B., A. V. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V., R. Č., A. A., G. L., E. B., A.Le., R. N. ir D. S. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti bei atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, panaudoję šaunamąjį ginklą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą; taip pat V. B. vadovaudamas, o A. V., A. A. ir D. S. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, pasisavino valstybės tarnautojo vardą; taip pat V. B. vadovaudamas, o A. V. ir A. A. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė tris žmones, o D. S. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, dėl savanaudiškų paskatų nužudė du žmones, būtent, laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 1 dienos iki 2000 m. liepos 5 dienos, V. B., sutikdamas su A. V. pasiūlymu ir pateikta informacija, iš anksto susitarė su A. V., R. Č., A. A., G. L., E. B., A.Le., R. N. ir D. S. užpulti ir sulaikyti A. G. ir G. K. bei pagrobti pastarojo pinigus: 1-3 milijonus JAV dolerių (4-12 milijonų litų). 2000 m. liepos 6 d. apie 22 valandą, U. rajone, vykdydami išankstinį susitarimą, šalia automagistralės (duomenys neskelbtini) 90 kilometro, V. B., A. V., R. Č., A. A., G. L., E. B., A.Le., R. N. ir D. S. surengė pasalą. 2000 m. liepos 6 d. 22-23 valandų laikotarpiu automagistralės “ (duomenys neskelbtini)” 93-98 kilometrų atkarpoje V. B., A. V., A. A. ir D. S., vilkėdami policijos pareigūnų uniformas, naudodami automobilį su specialios paskirties mėlynos spalvos švyturėliu ir taip pasisavinę valstybės tarnautojo vardą, kartu su R. Č., G. L., E. B., A.Le. ir R. N., plėšimo tikslu, sustabdė automobiliu “M. B. ML 320” valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuojančius G. K., V. Ki. ir A. G., po ko V. B., A. V., R. Č., A. A., G. L. ir D. S., grasindami nukentėjusiesiems turimais šaunamaisiais ginklais: Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatus AK-74, Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletu– kulkosvaidžiu “AGRAM 2000”, trimis 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletais TT, Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletu (PM) Nr. ?? 1125 ir 9 mm kalibro pistoletu “Browning”, išlaipino pastaruosius iš automobilio bei surakino jų rankas antrankiais. Po to, V. B., A. V., A. A., G. L., E. B. ir D. S. nugabeno G. K., V. Ki. ir A. G. į iš anksto pasiruoštą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir šioje sodyboje V. B. kartu su A. V., R. Č. ir A. A. iš G. K. pagrobė turėtus 500 litų, 1000 JAV dolerių (4000 litų) bei iš G. ir V. Ki. paėmė turėtas banko mokėjimo korteles: iš G. K.- AB “Snoro bankas” išduotą “Eurocard/M. G. Nr. (duomenys neskelbtini)”, iš V. Ki.- AB “Vilniaus bankas” išduotą “(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”; “M. L.” banko išduotą “(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”, “B. B. PLC” banko išduotą “Connect Nr. (duomenys neskelbtini)”, bei, naudodami grasinimus - grasindami nužudyti, laikydami nukentėjusiuosius surakintus antrankiais ir atskirai vienas nuo kito - išgavo banko mokėjimo kortelių kodus. Taip pat V. B., A. V., R. Č. ir A. A., siekdami pagrobti ir kitus G. K. pinigus, grasindami nužudyti jį, t.y. G. K., bei jo artimą bendradarbį A. G., vertė G. K. nurodyti pinigų laikymo vietas. Po to V. B., A. V., R. Č. ir A. A., siekdami paveikti G. K., kad šis nurodytų pinigų laikymo vietas, susitarė itin žiauriai - G. K. akivaizdoje ir taip pastarajam sukeliant dideles dvasines kančias - nužudyti A. G., kuo peržengė susitarimo su D. S., G. L., E. B., A.Le. ir R. N. ribas dėl plėšimo. V. B., A. V., R. Č. ir A. A., veikdami kartu, susitardami dėl A. G. nužudymo, susitarė ir dėl G. ir V. Ki. nužudymo. 2000 m. liepos 7 d. 3-4 valandų laikotarpiu nurodytoje sodyboje V. B. kartu su A. A. pernešė A. G., kuriam antrankiais buvo surakintos rankos ir surištos kojos, iš pastarojo laikymo kambario į G. K. laikymo kambarį, kur paguldė ant grindų. Po to šiame kambaryje, A. V. ir R. Č. saugant G. K., V. B. ir A. A., apvyniodami ir verždami kaklą diržu, itin žiauriai nužudė A. G.. Po to, D. S., G. L., E. B., A.Le. ir R. N. supratus apie ketinimus nužudyti G. ir V. Ki., bei paklusus V. B., A. V., R. Č. ir A. A. nurodymams dėl pinigų išgryninimo, duobės iškasimo, V. B., A. V., R. Č. ir A. A. papildomai dėl G. ir V. Ki. nužudymo susitarė su D. S., G. L., E. B., A.Le. ir R. N.. 2000 m. liepos 7 d. apie 7-8 valandą V. B., A. V., R. Č., G. L. ir D. S. nugabeno G. ir V. Ki. bei A. G. lavoną į mišką, esantį P. rajone šalia kelio (duomenys neskelbtini)19 kilometro. Šiame miške V. B. tyčia iš Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto– kulkosvaidžio “AGRAM 2000” iššovus šūvį į G. K. galvą ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą bei R. Č. tyčia iš 9 mm kalibro pistoleto “Browning” iššovus šūvį į V. Ki. galvą ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, V. B. kartu su A. V., R. Č., A. A., G. L., E. B., A.Le., R. N. ir D. S. nužudė G. K. ir V. Ki.. Po to V. B. ir R. Č., A. V. pasiūlymu, siekdami paslėpti nusikaltimo pėdsakus, kirviu nukirto nužudytųjų G. K., V. Ki. ir A. G. galvas, kurias A. V. ir R. Č., užkasdami žemėje, paslėpė tame pačiame miške, tyrimo nenustatytoje vietoje. Po to V. B., A. V., R. Č., G. L. ir D. S., užkasdami tam tikslui iškastoje duobėje, paslėpė nukentėjusiųjų lavonus. Laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 7 d. 7 val. 58 min. iki 13 val. 50 min., A. A., R. N. ir A.Le., pasinaudodami R. miesto (duomenys neskelbtini) įrengtais bankomatais, išgrynino: G. K. banko kortele “ “(duomenys neskelbtini) ” iš AB “Snoro bankas” sąskaitos Nr. “(duomenys neskelbtini) 6670 Latvijos latų (atitikmuo JAV doleriais- 11161,99, atitikmuo litais- 44647,96); V. Ki. banko kortele “(duomenys neskelbtini) Nr. “(duomenys neskelbtini) ” iš AB “Vilniaus bankas” sąskaitos Nr. “(duomenys neskelbtini) Latvijos latų (atitikmuo JAV doleriais- 14731,39, atitikmuo litais- 58925,56); V. Ki. banko kortele “(duomenys neskelbtini) Nr. “(duomenys neskelbtini) ” iš “M. L.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos latų (atitikmuo JAV doleriais- 2533,26, atitikmuo litais- 10133,04). Laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 9 d. 3 val. 10 min. iki 3 val. 37 min., R. N. ir A.Le., pasinaudodami V. miesto “(duomenys neskelbtini) įrengtais bankomatais, išgrynino V. Ki. banko kortele “(duomenys neskelbtini) Nr. “(duomenys neskelbtini) ” iš “M. L.” banko sąskaitos Nr. “(duomenys neskelbtini) Lenkijos zlotų (atitikmuo JAV doleriais- 2588,62, atitikmuo litais- 10133,04). Tokiu būdu V. B., A. V., A. A., R. Č., G. L., E. B., A.Le., R. N. ir D. S. pagrobė didelės vertės svetimą turtą- G. ir V. Ki. pinigus bendrai 128561,04 litų sumai.

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A., R. Č. ir D. S. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė keturis asmenis - E. B., G. L., R. N. ir A.Le., būtent: 2000 m. rugpjūčio mėn. P. mieste, V. B. ir R. Č., siekdami užkirsti kelią informacijai apie G. K., V. Ki. ir A. G. nužudymo aplinkybes, kartu su A. A. ir D. S. susitarė nužudyti E. B., G. L., R. N. ir A.Le.. 2000 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, miške, esančiame P. rajone, šalia Panevėžio vandens valymo įrenginių, 11-15 valandų laikotarpiu, V. B. tyčia iš 9 mm kalibro pistoleto “Browning” iššovus šūvį į E. B. ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, A. A. tyčia iš to paties 9 mm kalibro pistoleto iššovus šūvį į G. L. ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, po ko V. B., A. A., R. Č. ir D. S. žemėje užkasus nužudytų asmenų kūnus, V. B., A. A., R. Č. ir D. S. nužudė E. B. ir G. L.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, savaitės laikotarpyje po E. B. ir G. L. nužudymo, tai yra 2000 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, miške, esančiame P. rajone šalia Panevėžio vandens valymo įrenginių, laikotarpiu tarp 22 ir 03 valandos, A. A. ir V. B. tyčia iš E. B. ir G. L. nužudymui panaudoto 9 mm kalibro pistoleto iššovus trys šūvius į R. N. ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, kaklo sužalojimą bei iššovus šūvį į A.Le. ir padarius pastarajam kaukolės kaulų lūžius, smegenų sužalojimą, po ko V. B., A. A., R. Č. ir D. S. žemėje užkasus nužudytų asmenų kūnus, V. B., A. A., R. Č. ir D. S. nužudė R. N. ir A.Le..

Be to, V. B. ir A. A. nuteisti už tai, kad V. B. vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. A. ir V. Bl. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė S. Pi. ir V. Kaz., būtent 2000 m. spalio mėnesį, P. mieste, V. B. kartu su A. A. ir V. Bl. dėl asmeninių nesutarimų: manydami, kad S. Pi. yra susijęs su pasikėsinimais nužudyti V. B., susitarė nužudyti S. Pi.. V. Bl., vykdydamas šį susitarimą, sužinojo ir V. B. parodė S. Pi. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini)kaimo sodų bendrijos “E. 1” teritorijoje, po ko V. B. kartu su A. A. 2000 m. spalio 20 d. ir lapkričio 5 d. laikotarpiu sekė S. Pi., stebėdami jo sodą, bei žvalgė numatomą pasalos vietą, pasišalinimo iš nusikaltimo vietos kelius. 2000 m. lapkričio 5 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodų bendrijos “E. 1” teritorijoje, turėdami tikslą nužudyti S. Pi. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, V. B. kartu su A. A. tyčia iš keturių šaunamųjų ginklų iššovė ne mažiau 35 šūvių į automobilį “Citroen ZX” valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo S. Pi. ir V. Kaz., bei į iš automobilio išlipusį S. Pi.. V. B. iš 9 mm kalibro tyrimo metu nenustatyto pistoleto-kulkosvaidžio iššovus ne mažiau kaip 2 šūvius ir iš 9 mm kalibro pistoleto “GLOCK” iššovus ne mažiau kaip 14 šūvių, o A. A. iššovus ne mažiau kaip 12 šūvių iš 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio “AGRAM 2000” ir ne mažiau kaip 7 šūvius iš 7,62 mm kalibro pistoleto “TT” į nukentėjusiuosius ir padarius: S. Pi.- šautinius kulkinius galvos, kaklo, liemens bei kairės kojos sužalojimus su skyliniu dešinio smilkinkaulio lūžiu, skeveldriniu kairio momenkaulio lūžiu, daugybiniais skeveldriniais apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžiais, dešinio 5 šonkaulio kremzlės lūžiu, galvos smegenų, dešinio plaučio bei kepenų sužalojimais, trigubu kiauriniu plonžarnių sužalojimu, dvigubu dešinės diafragmos sužalojimu, odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas galvoje, muštinę plėštinę žaizdelę dešiniame rieše, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ūmiu gyvybinių funkcijų sutrikimu; V. Kaz.- muštinę-pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje, šautinį kulkinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairės mentės skyliniu lūžiu, kairės poraktikaulinės arterijos pilnu trauminiu nutraukimu, kairio didžiojo kūtinės raumens sužalojimu, kairio plaučio sumušimu, kas komplikavosi gausiu išoriniu kraujavimu bei ūmia vidaus organų mažakraujyste, V. B., A. A. ir V. Bl. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė S. Pi. ir V. Kaz..

Be to, V. B., A. V., A. A. ir D. B. nuteisti už tai, kad V. B., vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, padėjėju pasitelkę šiam susivienijimui nepriklausantį D. B., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė du žmones – A. Kr. ir M. K., būtent, laikotarpiu tarp 1994 m. gegužės 01 d. ir liepos 12 d., P. mieste, V. B., dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, t.y. manydamas, kad A. Kr. yra susijęs su pasikėsinimais nužudyti jį patį, S. J., o taip pat su D. Ke. ir Ž. P. nužudymais, iš anksto kartu su A. A., A. V., V. Bl. ir V. D., susitarė nužudyti A. Kr.. Vykdydami šį išankstinį susitarimą, 1994 m. liepos 13 d. vakare, V. B., A. V., A. A., V. D. atvyko į stadioną, esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. ir D. B. ir pastariesiems V. B. perdavė keturis Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletus kulkosvaidžius „AGRAM 2000“, keturias radijo stotis, nurodė juos atnešti sekantį vakarą, bei kiekvienam paaiškino ką reikės daryti nusikaltimo metu, t.y. pakartotinai susitarė kitų žmonių gyvybei būdu nužudyti A. Kr.. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 1994 m. liepos 14 d., laikotarpiu tarp 21 ir 23 valandos, V. B., A. V. ir A. A., susitikę su V. D., atvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur broliams V. ir D. B. atnešus keturis šaunamuosius ginklus ir keturias radijo stotis, bei stebint aplinką, V. D. saugant privažiavimo prie šios vietovės kelius, D. B. padedant padaryti nusikalstamą veiką, t.y. radijo ryšiu pranešus pasaloje su šaunamaisiais ginklais laukiantiems V. B., A. V. ir A. A. apie tai, kad prie namo automobiliu „Audi 80“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) privažiuoja A. Kr. su keleiviais, V. B., A. V. ir A. A. užpuolė šiuo automobiliu važiuojančius A. Kr., M. K. bei M. J.. Užpuolimo metu, turint tikslą nužudyti A. Kr. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, V. B., A. V. ir A. A. į automobiliu važiuojančius A. Kr., M. K. ir M. J. iš trijų šaunamųjų ginklų – Kroatijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletų kulkosvaidžių „AGRAM 2000“ iššovus ne mažiau 18 šūvių ir A. Kr. padarant šautinius sužalojimus dešinėje užausinėje srityje, dešinio smilkinio užpakalinėje-apatinėje dalyje, galvos smegenų, dešinio peties, mentės, žąsto, dešinio šono srityje, sprando apatiniame trečdalyje kairėje pusėje, dešinės mentės-sprando kairėje pusėje, kairio peties viršutiniame apatiniame paviršiuje, krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairio dilbio apatinio trečdalio delniniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugarėlėje, dešinio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio riboje, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame vidiniame paviršiuje, M. K. padarant šautinius sužalojimus krūtinės abiejose pusėse su plaučių sužalojimu, kairio skruosto, kaklo, stuburo, nugaros raumenų, odos-poodžio dešinio peties viršutiniame-užpakaliniame paviršiuje, jie, t.y. V. B., A. V., A. A., V. Bl., V. D., padedant D. B., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia nužudė A. Kr. ir M. K..

Be to, V. B., A. V. ir A. A. buvo kaltinami tuo, kad V. B., vadovaudamas ir dalyvaudamas, o A. V., A. A. ir R. Č. dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitarę ir veikdami nusikalstamame susivienijime, nužudė D. Ku., būtent: 1995 m. gegužės 14- 25 dienų laikotarpiu P. mieste, V. B., A. V., A. A. ir R. Č., dėl asmeninių nesutarimų, manydami, kad D. Ku. yra susijęs su pasikėsinimu nužudyti V. B. ir Ž. P. nužudymu, susitarė nužudyti D. Ku.. 1995 m. gegužės 14- 25 dienų laikotarpiu apie 12 valandą, V. B., A. V. ir A. A. (duomenys neskelbtini) sulaikė gatve einantį D. Ku. ir patalpino į R. Č. vairuojamą automobilį “(duomenys neskelbtini) R. Č. vairuojant automobilį ir važiuojant (duomenys neskelbtini), A. V. stebint aplinką, V. B. ir A. A. sudavus rankomis po keletą smūgių nukentėjusiajam į veidą ir diržu užveržus nukentėjusiojo kaklą, V. B., A. V., A. A. ir R. Č. nužudė D. Ku.. Po to V. B., A. V., A. A. ir R. Č., užkasdami žemėje, paslėpė D. Ku. lavoną tyrimo metu nenustatytoje (duomenys neskelbtini) miško vietoje. Tokiu būdu V. B., A. V. ir A. A. buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžiu V. B., A. V. ir A, A. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija) išteisinti nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė G. M., P. S., G. T. ir pasikėsino nužudyti K. K. bei V. M., būtent: 1994 m. vasarą P. m. jis iš anksto su V. B., A. V., A. A., S. J., V. Bl. ir V. D. dėl asmeninių nesutarimų: manydamas, kad V. M. ir G. M. yra susijęs su pasikėsinimais nužudyti V. B., S. J. bei su Ž. P. nužudymu, susitarė nužudyti V. M. ir G. M.. 1994 m. rugsėjo 18-20 dienomis jam kartu su V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. sutarus grįžtantiems iš laidotuvių Biržų mieste G. M. ir V. M. surengti pasalą, parinkus pasalos vietą, V. B. nurodžius ką kiekvienas turės daryti nusikaltimo metu, jis- D. B., kartu su V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. pakartotinai susitarė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti V. M. ir G. M.. Vykdydamas šį susitarimą, jis 1994 m. rugsėjo 21 d. apie 11-12 val. kartu su V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. atvyko į pasalos vietą-pušyną, esantį šalia kelio (duomenys neskelbtini). 1994 m. rugsėjo mėn. 21 d. apie 16 val. V. D. radijo ryšiu pranešus pasaloje su šaunamaisiais ginklais laukiantiems V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir jam (D. B.) apie keliu važiuojantį G. M. automobilį, jam (D. B.) ir V. Bl. laukiant automobilyje ir turint tikslą nukentėjusiųjų užpuolimo ir nužudymo metu padėti- nedelsiant aktyviai šalinti nenumatytas kliūtis, V. B. kartu su A. A. ir A. V. P. rajone, netoli (duomenys neskelbtini) 21-me kilometre, turėdami tikslą nužudyti V. M. ir G. M. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, užpuolė automobilyje “Mazda 626” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančius G. M., P. S., G. T. ir K. K.. Užpuolimo metu A. A. vairuojant tyrimo metu nenustatytą automobilį “(duomenys neskelbtini)”, V. B. ir A. V. sėdint šiame automobilyje ir į automobiliu važiuojančius G. M., P. S., G. T. ir K. K. iš šaunamųjų ginklų- 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato ir dviejų 7,62 mm kalibro 1930/33 metų pavyzdžio Tokariovo konstrukcijos pistoletų, iššovus ne mažiau 33 šūvių ir: G. M. padarant šautinius pakaušio, dešinės ausies kaušelio, kaklo dešinėje pusėje, nugaros viršutinėje dalyje, dešinio peties ir kairio žasto srityje sužalojimus su galvos smegenų, abiejų plaučių ir širdies sužalojimu, minkštųjų audinių sumušimą dešinio smilkinio priekinėje dalyje, nosies ir krūtinės- dešinio peties priekinėje dalyje sužalojimą, kaulų dešinio skruosto ir akiduobės srityje lūžimą, kairio kelio priekinėje srityje muštą odos-poodžio žaizdą, dešinės blauzdos priekiniai vidiniame paviršiuje odos nubrozdinimą; P. S. padarant šautinius galvos ir krūtinės srities sužalojimus su galvos smegenų, plaučių, kepenų ir kaklo stuburo pakenkimu, kairio dilbio abiejų kaulų lūžimus, odos nubrozdinimą kairio dilbio plaštakos nugarėlėje; G. T. padarant šautines žaizdas nosies, kairio peties, nugaros kairės viršutinės ir apatinės dalies, juosmens kairės ir dešinės srities bei dešinio šono su plaučių, kepenų, inkstų, diafragmos, IX – to krūtininio slankstelio sužalojimu, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio šoninėje kaktos dalyje, abiejų kelių ir blauzdų priekinėse srityse; K. K. padarant šautinį veido kiauryminį sužalojimą, kairiojo raktikaulio lūžimą, dešinio blauzdikaulio atvirą lūžimą, kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, t.y. sunkiai sutrikdant sveikatą, jis – D. B., kartu su V. B., A. V., A. A., V. Bl. ir V. D. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė G. M., P. S., G. T. ir pasikėsino nužudyti K. K. bei V. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių- V. M. nevažiavo vienu automobiliu kartu su G. M., o K. K. buvo suteikta medicininė pagalba, t.,y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija). Tačiau iš minėto kaltinimo D. B. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė šovinius ir šaunamuosius ginklus - Kalašnikovo konstrukcijos automatą ir pistoletą TT, kuriuos 1994 m. rugsėjo 21 d. nešiojo (duomenys neskelbtini) rajonuose ir ketino panaudoti G. M., P. S. ir G. T. nužudymo metu, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija). Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžiu D. B. iš kaltinimo pagal LR BK 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ str. (1994-07-19 įstatymo redakcija) taip pat išteisintas.

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžiu ir nurodo, kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, byla neišsamiai išnagrinėta, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį dėl D. B. dalyvavimo nužudant A. Kr. ir M. K., teisėjų kolegijos teigimu, grindžiamas betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: kaltinamojo V. B. ir V. Bl. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir patikrintais įvykio vietoje, nukentėjusiųjų D. K., E. A. Kri., A. Ši., liudytojų J. L., R. A., L. M., L. Kr., V. Gra., M. J., A. Gr., G. Gry., L. M., I. J., iš dalies - A. K. ir Z. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūra, specialistų išvadomis ir ekspertizėmis, daiktais, dokumentais turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais. Tačiau, apelianto įsitikinimu, iš esmės jokie kiti aukščiau išvardinti įrodymai, išskyrus viename tyrimo etape duotus nuteistojo V. B. ir mirusio brolio, tuo metu buvusio kaltinamuoju (pagal senąjį baudžiamojo proceso kodeksą) V. Bl. parodymus, D. B. dalyvavimo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje visiškai nepatvirtino. Apeliantas nurodo, kad apie jį nedavė jokių parodymų nei vienas nukentėjusysis ar liudytojas, jokių jo pėdsakų nerasta įvykio vietoje, dalyvavimo toje veikoje nepatvirtino nei ekspertizių aktai ar specialistų išvados, taip pat su šia veika nesiejo jokie daiktai ar dokumentai. Dėl to vertinant nuosprendžio pagrįstumą, D. B. įsitikinimu, jo atžvilgiu tikslinga aptarti tik V. B. ir D. B. parodymų patikimumą ir pakankamumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, priešingai nei teigiama nuosprendyje, nėra patvirtinami kitais, objektyviais bylos duomenimis. Nuosprendyje teigiama, kad V. B. smulkiai paaiškino pačio nusikaltimo padarymo mechanizmą, šioje dalyje jo parodymai taip pat neva pilnai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus ir toliau dėstoma, kad tokius V. B. parodymus atitinka liudytojų parodymai apie asmenis tamsiais rūbais, apie šaudymą į automobilį, žaizdas žuvusiųjų kūnuose, apie atsitraukimo kryptis ir pan. Tačiau tai visiškai apibendrinti teiginiai, galintys vienodai „susieti" su nusikalstama veika ne tik D. B. ir kitus nuteistuosius, bet ir labai daug bet kokių kitų asmenų. Tuo tarpu V. B. buvo parodęs, kad Audi-80, į kurį buvo šaudoma, atsitrenkė į sieną. Visgi ši parodymų dalis kategoriškai ir aiškiai prieštarauja įvykio vietos apžiūros duomenims. Teismas nuosprendyje daro išvadą, o tiksliau spėja, kad automobilio VAZ, į kurį iš tiesų atsitrenkė apšaudytas automobilis Audi, V. B. galėjo nepastebėti, nes tuo metu jo dėmesys buvo sutelktas į šaudymą ir greitą atsitraukimą. Manau, kad toks spėjimas nepateisinamas, nes nuo sienos iki automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, V. B., jei jis buvo įvykio vietoje ir pribėgęs prie pat automobilio šaudė į jame buvusius žmones, niekaip negalėjo nepastebėti kito automobilio, į kurį iš tiesų buvo atsitrenkta. Minėtas teismo spėjimas tik mėgina pateisinti akivaizdų esminį prieštaravimą norimuose priimti V. B. paneigtuose parodymuose objektyviai ir neginčytinai nustatytoms aplinkybėms, o tokiu spėjimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas. Be to, apelianto teigimu, spėjimu reikėtų vertinti ir kitą teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog nusikaltimas buvo padarytas tamsiu paros metu, viskas įvyko greitai, o nuteistieji, tarp jų ir A. V., buvo su kaukėmis, todėl tokiomis sąlygomis ir situacijoje, A. V. objektyviai nebuvo identifikuotas. Šią išvadą, o tiksliau spėjimą, teismas padarė vertindamas nukentėjusiosios D. K. parodymus ir jos visiškai konkretų atsakymą į tiesioginį nuteistojo A. V. klausimą, kad būtent to nuteistojo tarp šaudančių į jos sūnų asmenų nebuvo. Tačiau A. V., kurį nukentėjusioji pažinojo labai gerai ir daug metų, nuteistojo D. B. nuomone, negalėjo būti jos neatpažintas, bent jau nenurodant panašumo.

Nuteistojo D. B. nuomone, nepagrįstai savo išvadas apie kitų nuteistųjų, o tuo pačiu ir apelianto kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, teismas grindžia teismo posėdyje perskaitytais liudytojo J. L. parodymais, nes be teismo nuosprendyje išdėstytų šio liudytojo parodymų, jis parodė ir tai, kad matė užpuolikus iš įvykio vietos nuvažiuojančius automobiliu ( t.4, b.1.18-19,20-21), o tokie parodymai taip pat aiškiai paneigia V. B. „prisipažinimus" ir jo parodymus apie atsitraukimo iš įvykio vietos būdą. Be to, V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvusiu prisipažinimu, kad nusikalstamą veiką neva padarė jis pats, verčia abejoti ir aplinkybė, kad tik kelios savaitės iki veikos padarymo jis buvo išleistas iš ligoninės po daugybinių šautinių sužalojimų gydymo (tame tarpe - kojose), o taip pat yra duomenys, kad iš ligoninės jis išėjo pasiramstydamas lazda. Taigi kyla abejonės, ar galėjo po tokios traumos ekstremaliomis sąlygomis asmuo bėgioti, šokinėti per bene 2 metrų aukščio tvoras, plaukioti per upę, t.y. atlikti būtent tokius savo veiksmus, kuriuos V. B. nurodė prokurorui G. I. 2002-07-26 parodymų patikrinimo vietoje metu. Apelianto nuomone, V. B. parodymus buvo galima patikrinti apklausus V. B. gydžiusį gydytoją, paskyrus teismo medicininę ekspertizę, tačiau teismas atmetė prašymą atlikti tokius papildomus įrodymų tyrimo veiksmus ir tuo būdu šią svarbią aplinkybę paliko neištyręs (bylą išnagrinėjo neišsamiai.

Prokuroras prašė nuteistųjų V. B., A. V., A. A. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Vertinant šiuos teiginius pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad minimu aspektu kokius tai pareiškimus būtų padarę bylą nagrinėję teisėjai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, jog bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai buvo vienaip ar kitaip paveikti tokių visuomenės informavimo priemonėse paskleistų teiginių. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad teisėjai turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamųjų kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjų elgesio proceso metu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kaip galėjo būti paveikti bylą teisme nagrinėję teisėjai. Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad žiniasklaidos kampanija teismo nešališkumui ir proceso teisingumui jokios įtakos nepadarė, todėl pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisingu, kaip pažeidusį nekaltumo prezumpcijos principą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Nepagrįsti apeliacinių skundų, ypač nuteistojo A. V. ir A. A., teiginiai dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šališku būtų pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti bylos nagrinėjime dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Įstatyme nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti konkretaus teisėjo asmeninį suinteresuotumą ar tendencingumą. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apeliantams buvo išaiškintos teisės nušalinti kurį nors iš bylą nagrinėjusių teisėjų ar visą teisėjų kolegiją, tačiau tokie nušalinimai nebuvo pareikšti. Kokie nors realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjų šališkumo, taip pat nenustatyti. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinių skundų teiginiai dėl šališkumo principo pažeidimų, yra deklaratyvūs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs įrodymus padarė išvadas dėl apeliantų kaltės, su kuo nesutinka nuteistieji, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažinta teisiniu pagrindu, leidžiančiu daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas.

Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama apie bylos tyrimo eigoje padarytus jų teisės į gynybą pažeidimus. Teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimų grindžiami tuo, kad tyrimo eigoje gynėjai nedalyvavo atliekant kai kuriuos tardymo procesinius veiksmus su V. B.. Tokie skundų argumentai prieštarauja bylos duomenims. Faktiškai visos V. B. apklausos vyko dalyvaujant gynėjui. Rengiantis atlikti V. B. parodymų patikrinimą vietoje, dalyvaujant gynėjui V. B. atsisakė gynėjo dalyvavimo tokio proceso metu. Tai patvirtina protokoluose esantys V. B. ir gynėjo parašai. Tuo metu galiojęs BPK numatė kaltinamojo teisę atsisakyti gynėjo, kuria V. B. ir pasinaudojo. Tai leidžia teigti, kad tyrimo metu V. B. teisės į gynybą nebuvo pažeistos, visi procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde jo teisės į gynybą pažeidimu paminėtas teiginys apie pasirinkto gynėjo K. S. nušalinimą. Bylos duomenimis sulaikius A. V. jis pareiškė prašymą, kad jį gintų minėtas advokatas. Apie šį prašymą buvo informuotas K. S., kuris patvirtino sutinkąs ginti A. V., tačiau informavo negalintis dalyvauti pirminiuose procesiniuose tyrimo veiksmuose ir juose laikinai dalyvaus kitas gynėjas. Vėliau buvo gautas advokato K. S. raštiškas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad A. V. bylos tyrimo metu nusprendė gintis pats. Gynėjas prie savo pranešimo pridėjo A. V. raštišką pareiškimą minimu klausimu. Iš byloje esančio A. V. raštiško pareiškimo seka, kad jis išreiškė savo valią tolimesnius veiksmus atlikti nedalyvaujant gynėjui K. S. ar kitam gynėjui. Vėlesniuose protokoluose A. V. vėl buvo aiškinamos jo teisės turėti gynėją, tačiau juose esantys įrašai patvirtina, kad A. V. atsisakė gynėjo K. S. ar kito advokato pagalbos atliekant tardymo procesinius veiksmus. Paprašytas paaiškinti tokį savo apsisprendimą apklausos metu A. V. pareiškė, kad advokato K. S. neatsisako, tačiau jį pasikvies tuomet, kai jam pačiam tai bus reikalinga. Tyrimą atliekantys pareigūnai įvertinę tai, kad A. V. nepasirašo protokolų, neigia įvairių tardymo procesinių veiksmų atlikimą bei įstatymo nuostatas dėl gynybos užtikrinimo, buvo priimtas prokuroro nutarimas atmesti A. V. atsisakymą nuo gynėjo, į kitus procesinius veiksmus kviečiant advokatą K. S.. Su šiuo nutarimu buvo supažindinti advokatas K. S. ir A. V., tačiau pastarasis pareiškė atsisakantis advokato K. S. ir bet kokio kito advokato paslaugų per visą bylos tyrimo laikotarpį. Tokią A. V. poziciją patvirtino savo parašu advokatas K. S.. Paskelbus nutarimą patraukti kaltinamuoju A. V. atsisakė pasirašyti nutarimą motyvuodamas nepadaręs jokių nusikaltimų, o advokatas K. S. šį nutarimą atsisakė pasirašyti dėl to, kad A. V. atsisako jo, kaip gynėjo, paslaugų. Tyrimą atliekantys pareigūnai, įvertinę minėtą situaciją įstatymo nustatyta tvarka A. V. vis tik paskyrė kitą gynėją.

Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad A. V. teiginys dėl jo teisės į gynybą pažeidimo yra nepagrįstas. Tai, kad advokatas K. S. buvo apklaustas tyrimo eigoje nereiškia, kad jis buvo nušalintas, tokio procesinio dokumento bylą tiriantys pareigūnai nėra priėmę. Advokatas K. S. bei A. V., pastarojo prašymu ir vėliau buvo susitikę, aptarė gynybos sutarties sudarymo sąlygas, tačiau tokios sutarties taip ir nesudarė. Byloje esantis advokato K. S. raštas patvirtina, kad sutartis dėl gynybos su A. V. nutraukta pastarojo iniciatyva. Tai, kad bylą tiriantys pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka paskyrė kitus gynėjus, nei protokoluose nurodydavo A. V., nėra teisės į gynybą pažeidimas, advokatas K. S. nebuvo įtrauktas į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašą. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. V. apeliaciniame skunde nurodytos advokato K. S. dalyvavimo procese aplinkybės buvo išsakytos jau ir pirmosios instancijos teisme, kuris šias aplinkybes bei A. V. teiginius išsamiai išanalizavo, įvertino ir motyvuotai atmetė, kaip nepagrįstus. Kadangi A. V. sutartį dėl gynybos su advokatu K. S. nutraukė, todėl buvo paskirtas tolimesnei A. V. gynybai advokatas V. Kr., kuris ir dalyvavo vėliau atliekamuose procesiniuose tyrimo veiksmuose. Vadovaujantis šiais motyvais teisėjų kolegija mano, kad A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jis negalėjo gintis padedamas pasirinkto gynėjo K. S., yra nepagrįstas.

Vertintinas nepagrįstu ir A. V. teiginys dėl jo teisės į gynybą pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, įvertinęs tai, jog A. V. dėl jo gynybos teisme nebuvo sudaręs sutarties su konkrečiu advokatu, vykdydamas įstatymo reikalavimus dėl gynybos užtikrinimo, ginti A. V. teisme paskyrė advokatą B. P.. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad minėtas gynėjas savo, kaip gynėjo pareigas, vykdė tinkamai. A. V. pareikštas nušalinimas minėtam gynėjui, kuris teismo buvo atmestas, kolegijos nuomone negali būti įvertintas A. V. teisės į gynybą suvaržymu, nes nebuvo nustatyti įstatymo nuostatose įvardinti gynėjo nušalinimui būtini įstatyminiai pagrindai.

Pažymėtina, kad ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. V. taip pat pareiškė nušalinimą gynėjui B. P.. Teisėjų kolegija taip pat atmetė A. V. pareikštą nušalinimą minėtam gynėjui, tačiau siekiant užtikrinti nešališką bylos išnagrinėjimą bei pašalinti visus A. V. teiginius dėl jo teisės į gynybą pažeidimus, advokatą B. P. atleido nuo tolimesnės A. V. gynybos apeliaciniame procese ir įstatymo nustatyta tvarka paskyrė jam kitą gynėją.

Laikytinas nepagrįstu ir A. V. skundo teiginys apie tai, kad teismas, atmesdamas V. B. parodymus pirmosios instancijos teisme, būk tai pažeidė A. V. teisę į gynybą, nes jis neturėjo galimybės užduoti klausimus V. B. bylos tyrimo eigoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. buvo sudarytos galimybės šalinti byloje esančius prieštaravimus atliekant akistatas su D. S., V. Bl., S. R., nes šių asmenų bei A. V. parodymuose iš tiesų buvo esminių prieštaravimų. A. V. savo teise duoti parodymus ir taip šalinti prieštaravimus nesinaudojo ir papildomoje apklausoje kaltinamuoju į klausimą dėl dalyvavimo akistatose pareiškė atsisakantis dalyvauti bet kokiose akistatose su kitais asmenimis. Tai leidžia teigti, kad A. V. buvo sudarytos galimybės užduoti klausimus kitiems asmenims tokio procesinio veiksmo metu, nors akistatos įstatymo prasme nėra privalomas tyrimo veiksmas, tačiau A. V. šia galimybe atsisakė pasinaudoti. Iš procesinių tyrimo veiksmų atlikimo laiko matyti, kad tyrimą atliekantys pareigūnai sužinoję A. V. poziciją, neigiančią jam dalyvavus inkriminuojamose nusikalstamose veikose, o taip pat įvertinę V. B., V. Bl., D. S. parodymus, kaip tik paneigiančiais A. V. parodymus, siekė pašalinti iškilusius prieštaravimus, tačiau pats A. V. atsisakė dalyvauti tokiuose procesiniuose veiksmuose, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie teisės į gynybą pažeidimą, negalėjus užduoti klausimų asmenims, kurių parodymai kaip tik patvirtino A. V. kaltę, laikyti visiškai nepagrįstais ir atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės bei jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų viseto analize. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir patikrino byloje surinktus įrodymus, priimtame apkaltinamajame nuosprendyje šiuos įrodymus išsamiai išanalizavo, sugretino, įvertino jų priimtinumą, leistinumą bei patikimumą, o tai leidžia konstatuoti, kad šie įrodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas išanalizavo ir įvertino prieštaravimus pačių nuteistųjų, ypač V. B., parodymuose, detaliai motyvuodamas kodėl vienais parodymais tiki, o kitais netiki. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, skundžiamo teismo nuosprendžio turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismas ištyrė ne tik nuteistųjų, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertizių išvadas, specialistų bei ekspertų paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltumo bei dėl kitų byloje spręstinų klausimų padarė atsižvelgdamas į surinktų bei ištirtų įrodymų visumą. Įvertinusi šias aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 20 str. 5 d. reikalavimai tiriant ir vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti.

Kaip seka iš apeliacinių skundų turinio nuteistieji, nesutikdami su teismo išvadomis dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias ir yra nuteisti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kolegijos nuomone tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus ištirtų įrodymų visumą, tuo pačiu pateikdami tų pačių įrodymų subjektyvų vertinimą, nėra pagrindas teigti, jog byla teisme ištirta neišsamiai ar neobjektyviai.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami, kaip minėta, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turiniu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BPK 20 str. 1 d. nuostatą įrodymais baudžiamajame procese gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymų leistinumo principas numatytas BPK 20 str. 4 d. Pagal šią normą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Apeliantų motyvas, kad apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas nuteistojo V. B. bei kaltinamojo V. Bl. (vėliau mirusio), o taip pat ir nuteistojo D. S. parodymais, gautais ikiteisminio tyrimo metu, yra nepagrįstas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. B. ir D. S. buvo apklausti ir davė parodymus, taip pat buvo perskaityti jų bei V. Bl. parodymai, duoti parengtinio tardymo metu, iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo, todėl jų tuo metu negalėjo apklausinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau tai nereiškia, kad duomenys, surinkti iki 2003 m. gegužės 1 d., negali tapti įrodymais. Pagal Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 26 str. nuostatą pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą atlikti tyrimo veiksmai nekartojami, jei prokuroras nenusprendžia kitaip. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais. Jų liečiamumo ir leistinumo principas nepažeistas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo D. S., o taip pat kaltinamojo V. Bl. parodymų, jo duotų parengtinio tardymo metu, patikimumo, kad jų parodymams teismas teikė pranašumą ir pan. Kaip matyti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, minėti parodymai nuosprendyje išsamiai išanalizuoti, vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, įvertinti, o taip pat palyginti kaip visuma su visais kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, nurodyti išsamūs motyvai, kodėl remiamasi šių asmenų parodymais grindžiant apeliantų kaltę.

Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai įrodymais pripažino V. B. parodymus, duotus parengtinio tardymo metu. Jų nuomone, V. B. parodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo bei skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas tikrino visas aplinkybes, susijusias su V. B. apklausomis, galima pašalinių veiksnių įtaka jo duotiems parodymams, tuometine sveikatos būkle ir šias aplinkybes bei V. B. parodymus įvertino surinktais bei ištirtais įrodymais, tuo pačiu motyvuotai nurodydamas, kodėl V. B. parodymus, duotus parengtinio tardymo metu, pripažino patikimesniais, nei jo parodymus, duotis teisiamajame posėdyje. Tai leidžia teigti, kad teismas V. B. parodymus parengtinio tardymo metu pagrįstai pripažino nuosekliais, išsamiais ir objektyviais.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad V. B. parodymų, duotų parengtinio tardymo metu, negalima pripažinti objektyviais dėl to, kad tuo metu jis buvo nestabilios psichinės būsenos, kad jis buvo paveiktas įvairiais psichotropiniais vaistais, todėl jo tuo metu duoti parodymai yra niekiniai. Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2005 m. balandžio 20 d. – gegužės 5 d. V. B. atliktos stacionarinės psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 5 išvadomis, nes būk tai ši ekspertizė realiai nebuvo atlikta. Byloje esantys duomenys minėtas aplinkybes paneigia. Pažymėtina, kad A. V. skunde paminėta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė V. B. buvo paskirta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios tų pačių nuteistųjų, t. y. V. B., A. V., A. A. apeliacinius skundus dėl 2003 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl V. M., sutuoktinių D. tyčinio nužudymo bei kitų padarytų nusikalstamų veikų. Šį ekspertinį tyrimą teismas paskyrė tenkinant būtent A. V., A. A. ir jų gynėjų prašymus. Minėtos ekspertizės atlikimą patvirtino ir teisme apklaustos ekspertės N. M., A. Gli. ir E. Z.. Kaip matyti iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, ekspertų komisija be kitų duomenų ištyrė ir parengtinio tardymo metu darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys. Ekspertų komisija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, konstatavo, kad kokių nors V. B. elgesio pakitimų, leidžiančių įtarti psichikos sutrikimus, nėra. Akto išvadoje taip pat nurodyta, kad tirto asmens sveikata, įvertinus V. B. individualias psichologines savybes, emocinę psichologinę būseną leido jam tinkamai suvokti atliekamų procesinių veiksmų esmę, reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad dėl sveikatos sutrikimų su V. B. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami. Apeliantų argumentai, kuriais prašoma nelaikyti objektyviais įrodymais V. B. duotų parodymų dėl tariamai blogos, bylos aplinkybes neleidusia suvokti ir teisingai jas pateikti trukdžiusios V. B. tuometinės psichinės būsenos, vertintini nepagrįstais, todėl atmetami.

Apeliaciniuose skunduose, nurodant visą eilę tiek bendrųjų, tiek ir konkrečių BPK nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų norminių aktų pažeidimus, nuteistieji ginčija bylos tyrimo išsamumą, teigiant, kad turėjo būti atlikti įvairūs papildomi tyrimo veiksmai, byla, ją tyrusių pareigūnų, buvo sufabrikuota ir pan. Skunduose taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, t. y. įrodymų patikimumas, jų pakankamumas, teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumas, tuo pačiu tvirtinant, kad apeliantai yra nepadarę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliacinių skundų teiginiai dėl bylą tyrusių pareigūnų neteisėtų veiksmų, suklastotų procesinių veiksmų protokolų ir panašiai, neatitinka bylos medžiagai, todėl vertintini nepagrįstais.

Apeliacinių skundų teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, vienpusiškai vertino įrodymus, nepaisė daugybės prieštaravimų, netenkino kai kurių nuteistųjų ir jų gynėjų prašymų, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, t. y. apklausė pačius kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, specialistus, ekspertus, perskaitė bylai nagrinėti reikšmingus dokumentus, visą tai išsamiai išanalizavo, palygino visumoje ir tik tuomet padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta jų analizė, atskleidžianti jų esmę, turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai paneigti kaltinimams prieštaraujantys įrodymai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad bet kokios abejonės buvo vertinamos nuteistųjų naudai, nes V. B. ir A. V. buvo išteisinti dėl A. Gl. nužudymo, V. B., A. V. ir A. A. išteisinti dėl D. Ku. nužudymo, D. B. išteisintas dėl L. R. nužudymo, pašalintos kitos kai kurios aplinkybės iš pareikštų kaltinimų.

Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Teismas savo išvadas grindė pripažintais patikimais įrodymais, įvertino jų visetą, o tai ir leido teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas.

Vadovaudamasi paminėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais ir, kaip to reikalaujama įstatyme, nuosprendyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas pripažinti apeliantus kaltais ir juos nuteisti.

Kaip jau minėta apeliaciniuose skunduose teigiama, kad tiriant bylą bei nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, ją tiriančių pareigūnų, buvo sufabrikuota, padaryta daugybė įvairių baudžiamojo proceso kodekso bei kitų įstatyminių aktų nuostatų pažeidimų, kaip bylos tyrimo eigoje, taip ir ją nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose minimus procesinius pažeidimus kaltinamieji (nuteistieji) išsakė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šie argumentai nuosprendyje yra išsamiai aptarti, įvertinti ištirtų įrodymų visete, motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus apie būk tai padarytus pažeidimus, vertina juos deklaratyviais ir juos atmeta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų buvę padaryti kokie tai baudžiamojo proceso ir kitų įstatymų normų esminiai pažeidimai, kuriais būtų buvusios suvaržytos nuteistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Jau minėta, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kuriais nuteistieji neigia savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, už kurias jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės yra panašūs ir nėra nauji. Išanalizavus skunduose nurodytus argumentus ir byloje esančius teismo procesinius dokumentus matyti, kad šiuos argumentus apeliantai išsakė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo bei apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad su apeliantų nurodytais argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo ištirtos, įvertintos, nuteistųjų išsakyti argumentai motyvuotai atmesti remiantis ištirtais įrodymais, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavus bei įvertinus, teismas ir padarė atitinkamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ištirtus įrodymus išsamiai išanalizavo bei įvertino vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, todėl pakartotinai analizuoti ir vertinti tuos pačius įrodymus, atsakant į faktiškai tuos pačius argumentus, nėra prasmės. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, juose išdėstytais argumentais nuteistieji faktiškai pakartoja tuos pačius teiginius, išsakytus dar pirmosios instancijos teisme, kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra padarę, jokių jų kaltės įrodymų byloje aplamai nėra, byla sufabrikuota ir panašiai, t. y. ginčija teismo išvadas, padarytas ištyrus, išanalizavus bei įvertinus įrodymus bei tuo pagrindu objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes.

V. B., A. V., A. A. teiginiai apie tai, kad jie nedalyvavo jokiame nusikalstamame susivienijime, neturėjo įsigiję ir neteisėtai nedisponavo jokiais šaunamaisiais ginklais ir nepadarė jokių nusikaltimų, paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetui. Jų kaltė įrodyta. Aplinkybes apie nusikalstamo susivienijimo sukūrimą, įsigytus šaunamuosius ginklus, sprogmenis, aktyvų A. V., A. A. ir V. B. dalyvavimą šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarytus nusikaltimus, parodė pats V. B. duodamas parodymus bylos tyrimo eigoje. Teismas pagrįstai V. B. parodymus pripažino objektyviais. Netikėti šiais jo parodymais nėra jokio pagrindo, nes būtent tikrinant jo duotus parodymus buvo surasta šaunamųjų ginklų, sprogmenų, kitų įvairiausių priemonių, panaudotų nusikalstamo susivienijimo nariams padarant įvairius nusikaltimus, jų padarymo vietos, įvairūs kiti duomenys, patvirtinantys apeliantų glaudžius tarpusavio ryšius bei ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir t. t.

V. B. parodymai, duoti tyrimo eigoje esminėse detalėse sutampa ir su nuteistojo D. S. parodymais, duotais bylos tyrimo eigoje bei teisme, kurie taip pat pagrįstai teismo pripažinti objektyviais. Tas pats pasakytina ir apie V. Bl. parodymus, duotus bylos tyrimo eigoje, nes ir jie esminėse detalėse atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms, kitai bylos medžiagai, visos eilės liudytojų parodymams. Apeliantų teiginiai apie tai, kad V. B., D. S. ir V. Bl. atžvilgiu buvo panaudoti neteisėti tyrimo metodai, vertintini nepagrįstais ir atmestini. Šie teiginiai išsamiai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir padarytos motyvuotos išvados skundžiamame nuosprendyje. Byloje nėra duomenų, kad V. B., V. Bl. ir D. S. duodami minėtus parodymus būtų siekę nepagrįstai apkalbėti save ar nuteistuosius A. V. ir A. A..

Nusikalstamos veikos epizode dėl A. Kr. ir M. K. nužudymo nuteistieji A. V. ir A. A. teigia, kad jie pripažinti kaltais nepagrįstai, šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, nuteisti remiantis vien tik V. B. ir V. Bl. duotais parodymais bylos tyrimo eigoje, kurie perskaityti teisme. Panašūs argumentai, neigiant savo kaltę dėl dalyvavimo minėtų asmenų nužudyme, išdėstyti ir nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde. Faktiškai apeliantai ginčija įrodymų vertinimo ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumą. Šie apeliacinių skundų argumentai vertintini nepagrįstais ir atmestini, nes apeliantai tik savaip interpretuoja ištirtus įrodymus, siekia ištirtus įrodymus vertinti atsietai nuo įrodymų visumos.

A. V., siekdamas paneigti V. B. parodymų dalį, kad A. Kr. automobiliui įsukus į kiemą A. V. pribėgo iš priekio ir pradėjo šaudyti į mašiną, teigia, kad tai neatitinka bylos aplinkybių, nes remiantis A. Kr. lavono teismo medicininės ekspertizės aktu bei ekspertės R. Sit. apklausa nustatyta, kad A. Kr. sužalojimai padaryti iš dešinės į kairę ir iš užpakalio į priekį. Šioje dalyje nuteistasis sąmoningai nutyli, kad A. Kr. automobilyje galinėje sėdynėje iš kairės sėdėjo M. K. ir kad M. K. lavono tyrimas nustatė, jog šautiniai sužalojimai padaryti iš priekio į užpakalį- - kiaurinis sužalojimai su įėjimo žaizda krūtinės kairėje pusėje ir išėjimo žaizda nugaros dešinėje pusėje; vienas kiaurinis sužalojimai su įėjimo žaizda krūtinės dešinėje pusėje ir išėjimo: nugaros dešinėje pusėje; vienas kiaurinis sužalojimai su įėjimo žaizda dešinio peties virši išoriniame paviršiuje ir išėjimo žaizda dešinio peties užpakaliniai viršutiniame paviršiuje; vienas sužalojimas su įėjimo žaizda kairio skruosto priekiniame paviršiuje. Taip pat A. V. nurodo, kad negalima tikėti V. B. parodymais, kad po nusikaltimo pastarasis bėgo, plaukė per upę, nes to padaryti negalėjo. Pasak A. V. V. B. 1994-05-01 buvo labai sunkiai sužeistas ir Panevėžio ligoninėje komos būsenoje išgulėjo dvi savaites, kad Panevėžio ligoninėje išgulėjo 1994 m. birželio galo, po ko buvo pervežtas į Vilniaus raudonojo kryžiaus ligoninę iš kurios išėjo rugpjūčio gale ar rugsėjo pradžioje su ramentais. Tokie nuteistojo teiginiai yra išgalvoti, neatitinka bylos aplinkybių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) V. B. pervežtas 1994 m. gegužės 2 dieną, iš stacionaro Vilniaus mieste V. B. buvo išrašytas 1994 m. gegužės 23 dieną, kad šautinių sužalojimų metu nebuvo sulaužyti kojų, rankų, stuburo kaulai nebuvo pažeisti ir pašalinti gyvybiškai svarbūs vidaus organai. Aptariamas nusikaltimas padarytas praėjus dviem mėnesiams kai V. B. buvo išleistas iš ligoninės, todėl teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad V. B. galėjo atlikti minimus fizinius veiksmus Nustatyti veiksmai nereikalavo didelės fizinės jėgos. Pasišalinant iš nusikaltimo vietos buvo nepersekiojama, bėgimo atkarpa buvo nedidelė, o Nevėžio upės plotis, gylis, srovės stiprumas nereikalavo didelių fizinių pastangų. Be to A. V. savo skundo dalyje sau naudingai interpretuoja nukentėjusios D. K. parodymus, kad ji matė šaudžiusių asmenų veidus ir A. V. nusikaltimo vietoje nematė. Tai, kad A. V. K. nematė negalima teigti, kad pastarojo nebuvo. Nukentėjusioji parodė, kad matė tik vieną užpuoliką, jo veido nematė. Ikiteisminio tyrimo metu tuoj po nužudymo nukentėjusioji parodė, kad užpuolikas buvo lyg su kauke ant galvos. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad užpuolime dalyvavę asmenys, tai yra jis, A. V. ir A. A. buvo užsidėję kaukes iki akių. Atsižvelgiant į nusikaltimo situaciją: tamsus paros metas, užpuolikai vilkėjo tamsius rūbus ir kaukes, šaudymas į automobilį truko trumpą laiką, nukentėjusioji geriau galėjo stebėti tik vieną užpuolikų, paaiškina, kad nukentėjusioji objektyviai galėjo nematyti ar neatpažinti jai pažįstamo asmens. Šias aplinkybes įvertino pirmos instancijos teismas. Skunduose teigiama, kad nenustatytas A. Kr. nužudymo motyvas, o teismo nuosprendyje nurodytas motyvą sugalvotas, neparemtas įrodymais. Tokie teiginiai nepagrįsti.

Nustatydamas nusikaltimo motyvą pirmos instancijos teismas rėmėsi V. B. ir V. Bl. parodymais, kad taip kerštauta A. Kr., įtarus, kad jis susijęs su pasikėsinimais į V. B., S. J., D. Ke. ir Ž. P.. Tokias aplinkybes patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 50-2-016-94 apžiūros metu nustatytos aplinkybės, o būtent, kad joje yra tiriami trys nusikalstamos veikos epizodai, t.y. 1993-11-17 d. apie 22 val. P. m. „N.“ viešbučio lifte įvykęs sprogimas, kurio metu žuvo D. Ke., buvo sužaloti S. R. ir D. Ka.; 1993-12-01 d. apie 18.15 val., automobilio sušaudymas (duomenys neskelbtini), kurio metu sužeisti S. J. ir V. B.; 1994-05-01 apie 20 val. automobilio sušaudymas (duomenys neskelbtini)., kurio metu buvo nušautas Ž. P. ir sužeistas V. B.. Tai, kad A. V. susijęs su A. Kr. nužudymu patvirtino ir teisme patikrintos tokios aplinkybės: kratos metu A. V. gyvenamojoje vietoje rasta 8 mm vaizdo kasetė "SONY MP 90" yra nufilmuotas automobilis "Audi 80" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) filmuota 1997-08-28, įrašo trukmė yra 5 min. 11 sek. Liudytojas Z. Ž. patvirtino, kad kasetėje nufilmuotas jo gyvenamosios vietos kiemas bei automobilis. Iš kasetės turinio galima suprasti, kad buvo stebimas Z. Ž.. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad žūties metu A. Kr. artimai bendravo su bendradarbiu Z. Ž. bei V. M.. 2003 m. spalio 31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. M. buvo nužudytas 1997 m. laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki gegužės mėn. 31 d. Taigi vaizdo įraše nustatytas stebėjimo laikas ir asmuo neprieštarauja nustatytam A. Kr. nužudymo motyvui- A. Kr. ir jo artimiausia aplinka yra susijusi su pasikėsinimais į V. B., S. J., D. Ke. ir Ž. P.. Tokiam nustatytam motyvui neprieštarauja ir kaltinamojo D. S. parodymai, kad V. B. įtarė A. K. dėl lifto sprogdinimo viešbutyje. Tai, kad A. K. artimai bendravo su A. Kr., patvirtino pats liudytojas, parodydamas, kad A. Kr. pažinojo nuo 1982-1983 m., tarpusavio santykiai tarp jo ir A. Kr. buvo labai geri. A. Kr. buvo vedęs jo klasiokę.

A. V. taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė būk tai minėtoje veikoje panaudotą šaunamąjį ginklą, t. y. pistoletą-kulkosvaidį ,,Agram“. Apelianto nuomone ši teismo išvada nesuprantama ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė ištyręs bei įvertinęs įrodymus, t. y. pagrįstai rėmėsi V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros duomenimis, specialistų išvadomis ir paaiškinimais teisme.

Tai, kad minėtame nusikaltime dalyvavo taip pat A. A. ir D. B. patvirtina jau minėti V. B., V. Bl. teisme perskaityti parodymai, šių parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys, kuriuos sugretinus su įvykio vietos apžiūros rezultatais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, t. y. įvertinus visus ištirtus įrodymus, kaip tiesioginius, taip ir netiesioginius, šių įrodymų visetą teismas padarė teisingą ir motyvuotą išvadą dėl visų apeliantų dalyvavimo šiame nusikaltime, jų kaltės ir veikų kvalifikacijos.

Iškelta versija, kad minėtą nusikaltimą galėjo padaryti kiti asmenys, tarp jų ir G., bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirta ir motyvuotai atmesta kaip nepagrįsta.

Nuteistojo D. B. skunde irgi keliamos abejonės dėl teismo nustatyto minėtų asmenų nužudymo motyvo. Apie šio argumento nepagrįstumą ir teismo išvados teisingumą jau pasakyta aukščiau nurodytuose šios nutarties motyvuose.

Be to nuteistasis nurodė, kad teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota tik dalis šio nusikaltimo tyrimo medžiagos. Pasak nuteistojo nei jam, nei jo gynėjams, nei teismui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su kita, teismui nepateikta šio nusikaltimo tyrimo medžiaga, kurioje galimai yra kaltinimo pateikiamą nužudymo motyvą paneigiantys duomenys.

Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. BPK 220 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. Nuteistojo prašymų, kurių pagrindų būtų surinkta medžiaga, negauta. Prokuroras teismui perdavė medžiagą, kuria grindė kaltinimą. Teismas prokuroro pateiktą medžiagą gali vertinti kaip nepakankamą ir atmesti kaltinimus. Nuteistojo teiginiai, kad nei jam nei teismui nebuvo žinomi nužudymo motyvą paneigiantys duomenys yra nepagrįsta. Tai, kad tokie duomenys buvo žinomi, nurodo ir pats nuteistasis savo skunde, minėdamas parodymus apie G. veiksmus siekiant nužudyti A. Kr.. Nuteistieji A. V., A. A., D. B. parodė, kad nėra susiję su A. Kr. ir M. K. nužudymu ir taip paneigė kaltinimo teikiamą motyvą. Tai, kad byloje buvo tiriamos ir kitos nusikaltimo versijos ir jos buvo žinomos teismui bei visiems nuteistiesiems atsispindi nuteistojo A. V. skundo argumentuose, kad A. Kr. nužudytas dėl konflikto su (duomenys neskelbtini) dėl pinigų už ginklus; dėl turto prievartavimo; dėl tarnybos; dėl pinigų.

Nuteistasis skunde teigia, kad teisme pagarsinti liudytojo J. L. parodymai būk tai paneigia V. B. parodymus apie atsitraukimo iš nusikaltimo vietos aplinkybes. Šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Paaiškinime liudytojas parodė, kad užpuolikai bėgdami iš kiemo užbėgo už namo į Marijonų gatvės pusę. Tikrinant parodymus vietoje liudytojas parodė užpuolikų bėgimo kryptį. Iš sudarytos schemos galima padaryti išvadą, kad liudytojas, užpuolikams užbėgus už namo kampo, toliau jų stebėti nebegalėjo. Taigi, vertinant liudytojo parodymus, priešingai nei teigiama skunde, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad liudytojo parodymai neprieštarauja V. B. parodymams apie atsitraukimo kelią bei asmenų skaičių, dalyvavusių užpuolant A. Kr. vairuojamą automobilį.

Dėl V. B. parodymų patikimumo apeliantas nurodė, kad remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nusikaltimo metu buvo šaudoma su garso ir liepsnos slopintuvais ir kad įvykio vietoje buvo rastos kulkos, kurios galėjo būti savadarbiu būdu sumontuotos su tūtele, nupilant dalį parako. Nuteistasis, nurodydamas šias aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad tokių aplinkybių apklausoje nenurodė V. B., todėl jo parodymai apie nusikaltimą nevertintini kaip teisingi.

Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Kaltinamasis V. B. parodė, kad nusikaltimo metu buvo naudojami pistoletai-kulkosvaidžiai ,,Agram“. Tai, kad ,,Agram“ yra gaminamas su garso ir liepsnos slopintuvu yra žinoma iš praktikos, tokias aplinkybes teismo posėdyje paaiškino ekspertas balistas J. B.. Tai, kad šoviniai galėjo būti su defektais neprieštarauja tokiems V. B. parodymams, kad šaudymo metu jo ginklas užsikirto. Taigi V. B. parodymai priešingai nei teigia apeliantas, atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nuteistojo D. B. skundo teiginys apie V. B. sveikatos būklę minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu, nes po gydymo ligoninėje vargu ar galėjo atlikti aktyvius fizinius veiksmus, atmestinas, motyvai nurodyti vertinant A. V. skunde nurodytą tą patį teiginį.

Epizode dėl G. M., G. T. ir P. S. nužudymo A. V. nurodė, kad yra pripažintas kaltu išimtinai pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais V. Bl. ir V. B. parodymais. Be to apeliantas kartoja jau išsakytus teiginius apie tai, kad buvo suvaržyta teisė į gynybą, nes negalėjo tyrimo metu užduoti klausimus. Iš esmės šioje dalyje nuteistasis ginčija įrodymų vertinimo ir bylos aplinkybių nustatymo teisingumą.

Taip nuteistasis teigia, kad negalima tikėti V. B. parodymams apie nusikaltimo mechanizmą, o būtent tokiems V. B. parodymams, kad nusikaltimo metu buvo šaudoma iš automobilio per langą iš kairės į dešinę, po ko V. B. pribėgęs iš TT pistoleto šovė G. M. į galvą ir apibėgęs šovė į galvą iš dešinės P. S.. Apeliantas dėl šių parodymų nurodė, kad tai yra išgalvota informacija, kurią paneigia įvykio vietos metu surinkti duomenys bei nukentėjusiųjų lavonų atliktų ekspertizių išvados. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Aptariami bei kiti bylos įrodymai būtent patvirtina V. B. parodymus, kuriais nustatyta, kad į automobilį „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaudyta lenkimo metu, tai yra automobilio važiavimo kryptimi iš kairės į dešinę, šaudyta serijomis iš automato „Kalašnikov“. Automobiliui atsitrenkus į medį ir taip sustojus, V. B. ir A. V. pribėgo prie automobilio ir atliko pavienius artimus kontrolinius šūvius į automobilyje buvusius G. M., P. S., G. T. ir K. K..

Tokius V. B. parodymus patvirtina ir kiti teismo nuosprendžiu pripažinti įrodymai. Liudytojai P. G. ir R. T. parodė, kad iš S. Ri. žodžių žino, kad S. Ri. girdėjo šūvių seriją, po ko pamatė į medį atsitrenkusį automobilį, prie kurio pribėgo du juodai apsirengę vyrai ir atliko 4 pavienius šūvius. Tai, kad buvo atlikti šūviai iš pistoletų patvirtina tokios aplinkybės: trys tūtelės nuo 7,62 mm kalibro 1930 m. pavyzdžio šovinių, skirtų Tokarevo konstrukcijos pistoletams, rastos automobilio salone; tiriant G. T. lavoną rastas sužalojimas padarytas prispaudus ginklą prie kūno. Automobilio „Mazda 626“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad šautiniai automobilio pažeidimai padaryti šaunant iš išorės į automobilio kairę pusę kiek iš užpakalio į priekį. Balistinių ekspertizių metu nustatyta nusikaltime naudoti automatas „Kalašnikov“ bei du pistoletai TT. V. B. parodymus ir nustatytą nusikaltimo mechanizmą patvirtina ir nukentėjusiojo K. K. parodymai, kad pravažiavus P., apie 500 metrų už degalinės „Uotas“ jų važiuojantį automobilį pradėjo lenkti kitas automobilis. Jis matė, kad iš to lenkiančio automobilio per atidarytus langus jame sėdintys žmonės pradėjo į juos šaudyti iš automatinio ginklo. Šūviai prasidėjo ties automobilio galu iš kairės. Tai, kad buvo šaudoma keliais etapais patvirtina liudytojos A. Gas. parodymai, kad 1994-09-21 ji buvo savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir apie 16 val. išgirdo ilgą šūvių seriją, o po to pavienius šūvius.

Taip pat šiame epizode apeliantas ginčija teismo nustatytą nusikaltimo motyvą, nurodo, kad nebuvo pateikta nei vieno įrodymo dėl tokio motyvo. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir paneigti nuosprendyje aptartais įrodymais, dėl kurių buvo pasisakyta aptariant A. Kr. ir M. K. nužudymo epizodą.

Taip pat šiame epizode apeliantas kritikuoja kaip nepagrįstą 2004-01-21 ekspertizės aktą Nr. 11-1438, kuriuo nustatyta, kad 2002-07-26 įvykio vietos metu rasti objektai yra automobilio dalys ir dalių nuolaužos, tarp kurių yra ir (duomenys neskelbtini) markės automobilio detalių bei detalių nuolaužų. Vienas iš motyvų, kad ekspertizės aktas nepagrįstas, tai, kad prokuroras pateikė ekspertams menamą klausimą ir kaip prokuroras be ekspertų išvadų klausime nurodė, ar rastos dalys gali priklausyti automobiliui „(duomenys neskelbtini)". Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Klausimai ekspertams, specialistams teikiami vadovaujantis atitinkamomis tyrimų metodikomis ir rekomendacijomis. Klausimai ekspertams gali būti pateikiami ir tikrinant byloje esančias faktines aplinkybes taip susiaurinat tyrimo apimtį. Prokuroras, klausdamas apie detalių priklausymą konkrečiam automobiliui, rėmėsi kaltinamojo V. B. parodymais bei parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros metų nustatytomis aplinkybėmis. Apelianto teiginiai apie ekspertizės akto nepagrįstumą atmestini. Išvados suformuluotos aiškiai ir suprantamai. Padarytos išvados pagrįstos tiriamojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei įvertinta bylos medžiaga. Pateiktos išvados forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos 1961 m. BPK 214 str. reikalavimus. Be to šią eksperto išvadą patvirtina bylos įrodymai. Taip 2002-07-29 įvykio vietos- N. upės ruožas, esantis ties (duomenys neskelbtini)rajono riba, apžiūros metu rastos vyšninės spalvos automobilio detalės, kurios apžiūrėtos kaip daiktiniai įrodymai. 2003-06-19 ekspertizės aktu Nr. 11- 323/327/328 nustatyta, kad, kad 2002-07-29 įvykio vietos apžiūros metu rastos vyšninės spalvos automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ dalys ir detalės, kad vyšninės spalvos automobilio kėbulo dugnas yra atidalintas kirtimu ir dujinio pjovimo būdu (autogenu), likusios automobilio dalys atidalintos tik autogenu.

Nuteistųjų A. V. ir A. A. skunduose teigiama, kad yra nepagrįstai nuteisti dėl D. St. nužudymo. Kaip matyti iš pateikiamų argumentų, nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų vertinimu, teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu. Teisėjų kolegijos nuomone apeliantų skundų argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai šios veikos epizode pripažino kaltais ir nuteisė V. B., A. V. ir A. A.. Apie V. B. parodymų, duotų bylos tyrimo eigoje, patikimumą ir jų vertinimą jau pasisakyta ankstesniuose motyvuose. V. B. parodė, kad D. St. nužudė veikdamas kartu su A. A. bei juos į nusikaltimo vietą atvežusiu A. V.. Visas aplinkybes apie D. St. nužudymo priežastis, savo ir kitų bendrininkų veiksmus, panaudotus šaunamuosius ginklus V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Atlikti ekspertiniai tyrimai neginčijamai patvirtino, kad į D. St. buvo šaudoma iš dviejų skirtingų ginklų, galimai iš V. B. parodymuose paminėtų ginklų modelių. Skundžiamame nuosprendyje apeliantų kaltės įrodymai išsamiai išanalizuoti, sugretinti, įvertinti, vieni kitiems esminiai neprieštarauja. Teismas išanalizavo, įvertino ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kurie nors ir yra netiesioginiai, tačiau sugretinus juos su kitais, aukščiau paminėtais įrodymais, padarė motyvuotą išvadą dėl apeliantų kaltės. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada, negalima teigti, kad ji yra neteisinga.

Epizode dėl V. ir G. K. bei A. G. nužudymo ir kitų su tuo susijusių veikų padarymo nuteistieji A. V., A. A. teigia, kad jie yra nepagrįstai pripažinti kaltais, jų kaltę teismas pagrindė melagingais D. S., liudytojo S. R. bei teisme perskaitytais V. B. parodymais, duotais bylos tyrimo eigoje. Kaip seka iš apeliacinių skundų turinio nuteistieji ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismo išvadas dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

Apeliantai šiame epizode teigia, kad teismas nereagavo į byloje esančius prieštaringus faktus. Teigiama, kad V. B. parodė taksofono aparatą (duomenys neskelbtini), kuris buvo šalia (duomenys neskelbtini) gatvės 44 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o remiantis telekomo raštu nustatyta, kad parodyto taksofono Nr.8-347-63926 adresas (duomenys neskelbtini) ir tai įrodo, kad V. B. nežinojo iš kokio taksofono automato 2000 liepos 6 d. buvo skambinta G. K.. Be to apeliantas teigia, kad iš taksofono Nr.8-347-63926 2000 m. liepos 5-6 diena išvis nebuvo skambinta į K. mobilų telefoną. Tokie teiginiai iškraipo faktines bylos aplinkybes. Teismas kaip įrodymus pripažino tokias bylos aplinkybes: Policijos departamento prie LR VRM KP ONT tarnybos 2000-08-12 raštu Nr. 5/6-2318 pateiktos mobilaus ryšio telefonų išklotinės, iš kurių nustatyta, kad į G. K. mobilaus ryšio telefoną Nr. 98-44498 skambinta: 2000-07-06 13 val. 01 min. 56 sek. (pokalbio trukmė-26 sekundės) iš (duomenys neskelbtini) esančio taksofono Nr. 3705761440; tikrinant kaltinamojo V. B. parodymus, pastarasis parodė taksofoną Nr.(8-347) 63926 kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia namo Nr. XX esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir paaiškino, kad iš šio taksofono A. V. skambino G. K.; 2002-09-23 Akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ raštu Nr. 01-3-363 nustatyta: kad taksofono Nr.(8-347) 63926 adresas yra (duomenys neskelbtini); kad 2000 m. liepos mėnesio 5-6 dienomis minėto taksofono numeris buvo 61441; kad nepavyko nustatyti ar nurodytoje vietoje buvo įrengta daugiau taksofonų. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad A. V. kartu su V. B. skambino būtent iš taksofono, kuris buvo įrengtas (duomenys neskelbtini). Tam neprieštarauja ir atlikta G. K. turėto mobilaus ryšio telefono skambučių analizė. Tai, kad telekomas nepateikė abonentinio numerio 61440 adreso paaiškinama tokios informacijos neišsaugojimu, paklausimas buvo pateiktas praėjus dviem metam po nustatomų įvykių. Tai savo rašte ir nurodė „Lietuvos telekomas“. Tai, kad V. B. parodytoje vietoje 2000 liepos 6 d. buvo įrengtas taksofono numeris 61441, esminiai neprieštarauja tokiom bylos aplinkybėm, kad šioje vietoje 2000 m. liepos 6 d. buvo įrengtas ir taksofonas Nr.61440. Tokios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, nurodo į V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą.

Taip pat teigiama, kad bylos įrodymais nepatvirtintas G. K. sulaikymo ir nužudymo motyvas- užvaldyti G. K. pinigus. Šie teiginiai yra nepagrįsti. Tai, kad buvo nustatyti savanaudiški nagrinėjamo nusikaltimo motyvai, patvirtina nuosprendyje išnagrinėti įrodymai. Šias aplinkybes patvirtina V. B., D. S. parodymai, bendrininkų veiksmai nusikaltimo metu kai buvo pagrobti bankuose laikomi nukentėjusiųjų pinigai bei kiti bylos įrodymai. Teiginiai, kad jei buvo savanaudiški motyvai, tai turėjo būti pagrobtas ir prabangus nukentėjusiųjų automobilis, paneigiami V. B., D. S. parodymais bei kitais bylos įrodymais. Iš bylos įrodymų matyti, kad automobilis nepagrobtas konspiracijos tikslais, manant, kad gali būti įrengta sekimo sistema.

Taip pat šiame epizode ginčijamas kratos teisėtumas V. garažų bendrijos „R. 3" garažo bokse Nr. XX. Krata neteisėta, nes nedalyvavo garažo savininkas L. T.. Šie teiginiai nepagrįsti. Krata atlikta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Prieš atliekant kratą pareigūnai nustatė, kad minėtas garažas nebuvo registruotas, tai patvirtino ir apklausos metu liudytojas L. T.. 1961 m. BPK 189 str. 1 d. buvo reglamentuota, kad krata daroma dalyvaujant akivaizdoje to asmens, pas kurį daroma krata arba pilnamečių šio asmens šeimos narių akivaizdoje, o nesant galimumo užtikrinti jų buvimą akivaizdoje, krata daroma, esant akivaizdoje pakviestiems butų eksploatavimo organizacijos ar vietos savivaldybės organo atstovams. Iš byloje esančio protokolo matyti, kad į kratą buvo pakviestas Panevėžio rajono savivaldybės atstovas. Iš byloje esančio protokolo matyti, kad nebuvo pažeisti ir 1961 m. BPK 190 str. reikalavimai, numatę kratos darymo tvarka. 1961 m. BPK 188 str. numatė pagrindus kratai daryti. Ši norma numatė, kad turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikaltimo įrankiai, nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat kiti daiktai ar dokumentais, galintys turėti reikšmės bylai, tardytojas jiems surasti ir paimti daro kratą. Krata daroma motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant, prokuroro sankcijai. Kratą sankcionuoja prokuroras arba jo pavaduotojas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be prokuroro sankcijos, bet apie padarytą kratą per vieną parą turi būti pranešama prokurorui. Tokios BPK 188 str. nuostatos nebuvo pažeistos. Tyrimo metu buvo gauta reikšminga informacija, kurią tikrinant ir buvo priimtas motyvuotas nutarimas kratai daryti. Šį nutarimą kratai daryti BPK nustatyta tvarka sankcionavo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Tokiu būdu BPK nuostatos reglamentuojančios kratos atlikimo pagrindus bei kratos atlikimo tvarka nebuvo pažeistos. Be to analizuojant kratos atlikimo pagrįstumą nurodoma, kad prokuroro teigimu apie šį garažą papasakojo D. S.. Vėliau įrodinėjama, kad tai melas. Byloje nėra duomenų, kad garažą parodė D. S.. Tokie teiginiai iškraipo bylos aplinkybes. Remiantis tyrimo eigoje (žymiai vėliau nei buvo atlikta krata) padarytais parodymų patikrinimais su D. S. ir V. B., buvo teigiama, kad šiuo garažu kaip slėptuve naudojosi nusikalstamo susivienijimo „tulpiniai" nariai.

A. V. skunde analizuoja A. G. kraujo radimo aplinkybes sodyboje (duomenys neskelbtini) ir ant V. Vo. automobilio „Audi" kilimėlio. Apelianto teigimu šiais įrodymais remtis negalima, nes jie suklastoti. Pasak A. V. D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad A. G. lavonas buvo vežamas B. automobilio „Audi" bagažinėje. Aptardamas V. Vo. automobilio kilimėlio paėmimo aplinkybes nuteistasis nurodo, kad „2002 m. sausio 15 d. pas V. Vo. atvažiavo du policijos pareigūnai, nieko nepaaiškinę paėmė bagažinės kilimėlį ir išvažiavo. Praėjus 10 parų po poėmio kilimėlio 2002 m. sausio 25 d. paskiriama ekspertizė". Apeliantui neaišku kur kilimėlis buvo 10 dienų, kodėl jį supakavo prokuroras A. Urbelis, nors liudytojas V. Vo. teigė, kad prokuroro nebuvo. Tokie nuteistojo teiginiai yra išgalvoti ir neatitinka bylos aplinkybių. Liudytojas A. Vo. apie prokuroro A. Urbelio dalyvavimą ar nedalyvavimą paimant kilimėlį parodymų teisme nedavė. Jokie policijos pareigūnai minimo kilimėlio nepaėmė. Remiantis bylos medžiaga nustatytos tokios V. Vo. automobilio kilimėlio paėmimo aplinkybės: V. Vo. kaip liudytojas Panevėžio VPK patalpose apklaustas 2002-01-15 nuo 10.30 iki 11.55. Apklausą atliko prokuroras A. Urbelis; 2002-01-15 nuo 12 val. iki 12.15 min. atlikta V. Vo. automobilio apžiūrą, apžiūrą atliko prokuroras A. Urbelis. 2002-01-15 prokuroras priėmė nutarimą padaryti automobilio bagažinės kilimėlio poėmį. 2002-01-15 nuo 12.20 iki 12.30 atliktas V. Vo. automobilio bagažinės kilimėlio poėmis, poėmį atliko ir protokolą surašė prokuroras A. Urbelis. Protokole nurodyta, kad kilimėlis paimtas prijungimui prie baudžiamosios bylos. 2002-01-25 atlikta paimto kilimėlio apžiūra, apžiūrą atliko tas pats prokuroras. Apžiūros protokole nurodyta, kaip po apžiūros buvo supakuotas objektas. Taigi remiantis bylos medžiaga matyti, kad minimą kilimėlį paėmė prokuroras ir kad kilimėlis iki pateikimo ekspertams buvo saugomas prie baudžiamosios bylos.

Nuteistasis D. S. nei tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai netvirtino kokiu automobiliu buvo vežamas A. G. lavonus. Teisme D. S. parodė, kad prie duobės važiavo dviem automobiliais, tai B. "Audi" ir "juvelyro "Audi". Į vieno iš automobilių bagažinę buvo padėtas A. G. lavonas. Tokias aplinkybes D. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Be to šiame epizode apeliantas kaip įrodymų klastojimo faktą nurodo Kriminalinės policijos biuro 2003-04-29 raštą Nr.SD-3-1059, kuriuo pranešta, kad abonentas Nr.8-289-91520 2000 m. liepos 5 d. 18 val. 25 min. iki 2000 liepos 7 d. laikotarpio veikė telefono aparate, kurio IMEI Nr.448886521303490. Apeliantas nesupranta kaip tokius duomenis pateikė ne telekomunikacijos bendrovė, nagrinėjamu atveju BITE GSM, o policijos pareigūnas. Tai, pasak apelianto, akivaizdus klastojimas, nes duomenys telekomunikacijų bendrovėje saugomi 6 mėn. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti bylos medžiaga. Byloje esančius įrodymus reikia vertinti tiek atskirai kiekvieną tiek vertinant jų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-04-29 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba raštu Nr.SD- 3-1059 pranešė, kad G. K., V. Ki. ir A. G. pagrobimo ir nužudymo metu buvo naudojamasi „Bitės GSM“ išankstinio apmokėjimo „Labas" kortelėmis; nurodyti abonentų konkretūs numeriai, vykusių pokalbių datos bei laikas. Kartu su minėtu raštu ONT tarnyba perdavė ir nurodytų abonentų išklotines, nurodant jų veikimo celes. Tačiau skunde nuteistasis, savaip interpretuodamas minimą raštą, nutyli, kad byloje yra 2000-07-18 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas apie tyrimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes, t. y. apie nusikaltimo metu naudotų SIM kortelių abonentinius numerius bei mobilius telefonus, kuriuose buvo panaudotos šios kortelės. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta ta pati informacija, kaip ir skunde minimame Kriminalinės policijos biuro rašte, teigiant, kad jis buvo suklastotas.

Tai, kad tokius duomenis Kriminalinė policija turėjo objektyviai patvirtina bylos procesiniai dokumentai apie 2000 m. liepos-rugpjūčio, mėnesiais atliktus procesinius veiksmus su rašte minimais asmenimis- A. V., V. Kir., R. Ku. K. G.. Šių procesinių veiksmų eigoje buvo rasti ir paimti visi minėti mobilaus ryšio telefonų aparatai. Gauti informaciją apie telekomunikacijų įvykius, tame tarpe informaciją apie telefonų aparatuose naudotas SIM korteles galima tik turint šių kortelių pokalbių išklotines. Tai yra akivaizdžios ir suprantamos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Remiantis nusikaltimo padarymo metu galiojančiu BPK bei operatyvinės veiklos įstatymu policijos pareigūnai pagal prokuroro pavedimus arba savarankiškai operatyvinės veiklos metodais, tirdami neišaiškinto nusikaltimo operatyvinę bylą galėjo savarankiškai gauti ir analizuoti tyrimui būtiną informaciją. Tokia informacija apie minimas išklotines ir buvo gauta ir saugoma kriminalinėje policijoje.

Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino ir kitus įrodymus, juos sugretino, susiejo į vientisą loginę grandinę, kas ir leido teismui pripažinti apeliantus kaltais dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nusikaltimo tyrimo metu buvo tikrintos ir kitos įvairios nusikaltimo padarymo versijos, kuruos nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone šio nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės ištirtos visapusiškai, nustatytos teisingai, teismo išvados, padarytos vertinant ištirtus įrodymus taip pat teisingos, apeliantų kaltė įrodyta.

Nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde taip pat teigiama apie Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, padarytus pareigūnų bylos tyrimo eigoje.

Nuteistasis teigia, kad tyrimo metu nebuvo informuotas apie pareikštus kaltinimus ir taip buvo pažeistos BPK normos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a punktas, kad kiekvienas kaltinamasis turi skubiai būti informuotas apie pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. A. pasislėpė nuo tyrimo ir buvo paskelbta jo paieška. 2000-07-21 prokuroras paskelbia įtariamųjų, jų tarpe ir A. A., paiešką bei paveda policijai nurodytus asmenis sulaikyti 1961 m. BPK 137 str. tvarka. 2000-07-24 Vilniaus m. VPK ONTT raštu informuoja prokurorą, kad paieškomi asmenys slapstosi. 2000-07-25 prokuroras priima nutarimą patraukti A. A. kaltinamuoju bei paskelbia kaltinamojo paiešką. 2000-07-27 prokuroras išsiunčia policijai medžiagą dėl kaltinamųjų paieškos organizavimo. 2000-08-10 Panevėžio policija raštu informavo, kad pradėjo A. A. paieškos bylą Nr. 50-7-096-00. Tai, kad A. A. slapstėsi nuo tyrimo patvirtina ir kita bylos medžiaga. Taip 2000-08-01 Vilniaus apygardos vyr. prokuroro buvo sankcionuotos kratos A. A. deklaruotoje bei faktinėje gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini). Nutarimai buvo paskelbti nuteistojo artimiesiems, t.y. motinai A. A. bei žmonai G. A.. Nutarimuose buvo nurodyta, kad ieškomas ir pats kaltinamasis. 2000-08-07 kaip liudytoja buvo apklausta G. A., kuri atsisakė atsakyti į prokuroro klausimą kur yra jos vyras A. A.. Taigi kaltinimas A. A. šio sprendimo priėmimo metu nebuvo praneštas dėl objektyvių priežasčių, nes kaltinamasis pasislėpė. 1961 m. BPK 166 str. 1 d. buvo numatyta, kad kaltinimas pareiškiamas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo nutarimo patraukimo kaltinamuoju priėmimo momento. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad kaltinimo pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia. A. A. buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę 2002-01-08 23 val. Kaltinimas A. A. paskelbiamas 2002-01-09 ir šią dieną nuo 16 vai. iki 16 val. 25 min. atliekama kaltinamojo apklausa. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas A. A. pareikštas nepažeidžiant galiojusių procesinių normų ir kai tapo įmanoma, beje, nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta greičiau nei per 24 valandas.

Be to, nuteistasis nurodė, kad sulaikymo metu nebuvo leista paskambinti ir išsikviesti savo advokatą nors to norėjo, dėl ko pažeista teisė pasirinkti gynėją. Taip pat A. A. nurodė, kad taip buvo atimta galimybė pasirengti savo gynybai.

Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. A. A. sulaikymo metu 2002-01-08 galiojusios BPK normos nenumatė galimybės sulaikytam asmeniui skambinti gynėjui. Beje tokio prašymo A. A. ir nepareiškė. Vadovaujantis galiojusiomis normomis 2002-01-09 A. A. buvo išaiškinta teisė į gynybą ir surašytas protokolas. Kaltinamasis nenurodė konkretaus advokato ir pagal galiojusias normas buvo paskirtas gynėjas. 2002-01-14, tai yra po 5 dienų nuo pirmos apklausos, A. A. pradėjo ginti artimųjų parinktas gynėjas advokatas Č. G., kuris A. A. gynė ir vėliau. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai nuo procesinių veiksmų su nuteistuoju pradžios jį gynė pasirinktas ginėjas.

Taip pat nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atimta teisė be pašaliečių asmenų susitikti ir pasitarti su savo gynėju Trakų rąj. areštinėje 2002 m. sausio-vasario mėn. ir taip buvo pažeista teisė į gynybą.

Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. 1961 m. BPK 58 str. 2 d. 3 p. buvo numatyta procesinė galimybė tyrėjui dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų, toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju buvo galima prokurorui ar teisėjui sutikus. Tai, kad kurį laiką tyrėjai dalyvavo nuteistojo ir jo gynėjo pokalbiuose nepažeidė nuteistojo procesinių teisių. Tokį tyrėjų sprendimą dalyvauti pokalbiuose nuteistasis ar jo gynėjas 1961 m. BPK 244 str. 1 d. tvarka galėjo apskųsti aukštesniajam prokurorui, o nesutikdami su aukštesnio prokuroro sprendimu, tokius veiksmus galėjo apskųsti BPK 244 str. 2 d. (2002-04-02 įstatymo redakcija) apylinkės teismui. Prokuroro sprendimą dalyvauti pokalbiuose nei nuteistasis nei gynėjas neskundė, todėl nėra pagrindo teigti apie padarytus pažeidimus. 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Konstitucinis teismas nutarė, kad BPK 58 str. 2 d. 3 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis teismas nurodė, kad dalyvavimas įtariamojo ar kaltinamojo ir jo gynėjo pokalbiuose nevaržo įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą kai naudojamos teisėtos gynybos priemonės ir būdai.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nes apelianto nuomone, teismas nenagrinėjo ir nepašalino prieštaravimų tarp kitų nuteistųjų, mirusiojo V. Bl., didelio skaičiaus liudytojų parodymų arba aplamai nevertino kai kurių asmenų parodymų, neiškvietė ir neapklausė teisme dar daugelio asmenų, kurių parodymai jo nuomone būtų buvę svarbūs teisingo nuosprendžio priėmimui. Skundo teiginys apie teismo nepašalintus prieštaravimus apelianto išvardintų asmenų parodymuose vertintinas abstrakčiu, nes tokie prieštaravimai skunde nekonkretizuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, šis skundo teiginys prieštarauja ir bylos medžiagai. Kaip jau minėta, teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavo visų nuteistųjų parodymus, duotus teisme bei tiriant bylą, nurodė išsamius motyvus, kodėl ir būtent kuriuos parodymus pripažino patikimais, o kitus atmetė ir pan. Tas pats pasakytina ir vertinant apelianto teiginį, kad teismas nepašalino prieštaravimų visos eilės liudytojų parodymuose, kurie buvo apklausti dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymas yra inkriminuotas nuteistajam. Apeliantas tokių prieštaravimų taip pat nekonkretizavo, todėl patikrinti šio apeliacinio skundo teiginio pagrįstumą nėra galimybės. Teiginys apie tai, kad teismas nemotyvuotai atmetė nuteistojo prašymus iškviesti ir apklausti dar visą eilę asmenų liudytojais irgi prieštarauja byloje esančiam teisiamojo posėdžio protokolo turiniui. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. A. skunde nurodė tik asmenų pavardes, kurie jo nuomone turėjo būti iškviesti į teismą ir apklausti liudytojais, tačiau suprantamai ir konkrečiai nedetalizavo kokias būtent svarbias aplinkybes šie asmenys būtų galėję patvirtinti. Toks apeliacinio skundo teiginys vertintinas deklaratyviu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų V. B., A. V., A. A. ir D. B. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, teismo išvadas, padarytas išsamiai ištyrus bei pagal įstatymo nuostatas įvertinus byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nurodant kuriais įrodymais tikima ir kurie atmetami, konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti, o teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantų kaltė padarius nusikalstamas veikas, už ką jie ir nuteisti, įrodyta. Veikų padarymo faktinės aplinkybės nustatytos teisingai. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bei individualizuodamas bausmes nurodė išsamius motyvus, kurie atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., o tuo pačiu vadovavosi BK 61 str. nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. B., A. V., A. A. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.