- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2K-189/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Viktoras Aidukas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- J., J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masiokas, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteista: pagal BK 214 straipsnio l dalį (2005 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) - laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio l dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, 5 dalies l punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 24 val. iki 5 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Iš J. K. priteista G. K. – 79 725 Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria nuteistosios J. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteista už tai, kad 2004 m. lapkričio 4 d. iš nukentėjusiojo G. K. gyvenamosios vietos, esančios Kauno rajone, Ringauduose, Gėlių g. 37, be G. K. leidimo paėmė svetimą, G. K. priklausančią AB banko „Hansabankas" mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip ją neteisėtai įgijo bei, tęsdama šią nusikalstamą veiką, iki 2005 m. kovo 9 d. dienos su savimi laikė; 2005 m. kovo 9 d. AB banko „Hansabankas" Girstupio klientų aptarnavimo poskyryje, Kaune, Kovo 11-osios g. 22, pasibaigus mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikui, be G. K. leidimo pasirašė jo vardu sudarytą debetinės mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, taip neteisėtai įgijo G. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei iki 2005 m. gruodžio 17 d. su savimi laikė; tęsdama šią nusikalstamą veiką, 2004 m. lapkričio 4 d.–2005 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, AB banko „Hansabankas" bankomatuose, esančiuose, Kaune, Maironio g. 28, Savanorių prospektas 111, Savanorių prospektas 241, Savanorių prospektas 255, Laisvės alėja 79, Laisvės alėja 34, Raudondvario plentas 166, Vilniaus g. 13, Eivenių g. 2, Kovo 11-osios g. 22, Baltijos g. 56, Draugystės prospektas 8, Vytauto g. 9, K. Baršausko 66, Kauno rajone, Noreikiškių kaime, neteisėtai panaudojo AB banko „Hansabankas" mokėjimo korteles „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kartus be G. K. leidimo surinkdama kortelių asmeninius atpažinimo kodus - identifikavimo duomenis, iš G. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas", paėmė 79 923,84 Lt; 2005 m. gegužės 9 d. per AB SEB bankui priklausantį terminalą, esantį Kaune, Savanorių prospekte 255, neteisėtai panaudojo AB banko „Hansabankas", mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), be G. K. leidimo, surinkdama kortelės asmeninį atpažinimo kodą-identifikavimo duomenis, iš G. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas", įsigijo nenustatytą pirkinį už 165 Lt; taip J. K., neteisėtai panaudojo svetimus elektroninio mokėjimo instrumentus finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam G. K. 79 725 Lt turtinę žalą.
Taip pat J. K. nuteista už tai, kad 2005 m. kovo 9 d. AB banko „Hansabankas" Girstupio klientų aptarnavimo poskyryje, Kaune, Kovo 11-osios g. 22, pasirašė G. K. vardu sudarytą debetinės mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, įrašydama „G. K." ir už jį pasirašydama, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - debetinės mokėjimo kortelės sutartį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorė teigia, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juos priimant netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nesilaikyta teismų praktikos, bei nagrinėjant jos apeliacinį skundą byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma skunde. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas. Motyvacijos stoka pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šią aplinkybę nustačius apeliacinės instancijos teisme, neabejotinai rodo byloje likus nepašalintų abejonių, kurios besąlygiškai turėjo būti aiškinamos J. K. naudai. Kasatorė teigia apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog niekada svetimos banko mokėjimo kortelės neėmė ir nelaikė. Taip pat, kai buvo sunkiai sutrikdyta G. K. sveikata, ji G. K. slaugė, teismo sprendimu buvo paskirta jo rūpintoja. Tačiau šių klausimų apeliacinės instancijos teismas nutartyje neanalizavo ir neįvertino. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog G. K. dokumentai po avarijos buvo perduoti jai, o ne G. K. motinai. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojos G. A. parodymai yra nereikšmingi, nes J. K. neigia be G. K. žinios pasirašiusi jo vardu sudarytos debetinės mokėjimo kortelės sutartį. Teismai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo kategoriškai išvadai, kad minėta sutartis buvo sudaryta be G. K. sutikimo ir jam nežinant, o jos tariamai padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat neįvertinta, kas dar, išskyrus prielaidas, patvirtina, kad būtent kasatorė atliko 127 finansines operacijas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistosios J. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorės teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į G. K. prieštaringus parodymus apie jo turtinę padėtį, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus vertino lygindamas ir gretindamas juos su kitais bylos įrodymais, kurie visiškai patvirtino G. K. ir jo motinos parodymų teisingumą, todėl abejoti jų patikimumu teismas neturėjo pagrindo. J. K. taip pat kasaciniame skunde teigia, kad G. K. į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne iš karto kai paaiškėjo nusikaltimas 2006 m., o tik 2008 m. pradžioje. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK nenumato termino, per kurį nukentėjusysis privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi J. G. parodymais, medicininiais dokumentais ir specialisto išvada, kurie patvirtina, kad būtent J. K. pasirašė G. K. vardu sudarytą sutartį dėl mokėjimo kortelės, nes G. K. nebuvo banke bei nepasirašė mokėjimo kortelės sutarties, nes tuo metu jam buvo atlikta sudėtinga operacija. Prokuroras konstatuoja, kad priešingai nei teigia kasatorė, teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Atsiliepime į nuteistosios J. K. kasacinį skundą nukentėjusysis G. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis teigia, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismai tinkamai pritaikė įstatymus, nepadarė jokio baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. G. K. mano, kad nuteistosios apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant apeliacinio proceso taisyklių, dėl visų apeliacinio skundo motyvų skundžiamoje nutartyje yra išsamiai pasisakyta. Nukentėjusysis nurodo, kad J. K. neatlygina žalos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų – BPK 369 straipsnis
Kasatorė padavė kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties. BPK 368 straipsnio 2 dalyje suformuluoti reikalavimai kasaciniam skundui. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. BPK 369 straipsnis numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus :
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
BPK 369 straipsnyje numatytų kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas yra išsamus.
Nuteistoji J. K. kasaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti. Iš skundo motyvų matyti, kad kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, neigia savo kaltę pagal visus tris jai inkriminuotus BK straipsnius ir teigia, kad nesurinkta jos kaltės įrodymų.
Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribos nagrinėjant kasacinę bylą numatytos BPK 376 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrina tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, netikrinamas, todėl ir nuteistosios J. K. kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumo paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir nuteistosios J. K. apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmestas. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir kasaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau nenurodoma konkreti BPK norma, kuri buvo pažeista. Visi skundo motyvai yra apie tai, kad J. K. nepadarė nusikalstamų veikų, dėl kurių teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista. Be to, kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinio nagrinėjimo metu byla nebuvo patikrinta teik, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Toks pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu.
Kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nepagrįstas. Tai, kad kasatorė nesutinka su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog apeliacinis skundas neišnagrinėtas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė esminių BPK reikalavimų pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepakankamai motyvuotas, tačiau tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, kuriais tikrinamas apskųsto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą gali tikrinti pagal byloje esančią medžiagą, proceso dalyvių apeliacinės instancijos teismui pateiktą papildomą medžiagą, duomenis, surinktus atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat duomenis, kuriuos surinko ikiteisminio tyrimo teisėjas, atlikdamas tyrimo veiksmus pagal apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą.
Apeliacinės instancijos teismo pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas.
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties, šis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad J. K. teisingai nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nutartyje išdėstyti šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Kasatorė neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ji neigia šių veikų padarymą, tačiau kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, kad J. K. pagrįstai nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas ir pripažintas įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes J. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, kasacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios J. K. kasacinį skundą atmesti.