Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2014-05-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė atlikta;

- 2015-02-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė atlikta;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., 2016-10-16 apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis stūmė savo motiną D. V. S. ir šiai nugriuvus ant grindų, ne mažiau trijų kartų koja spyrė jai į šoną, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-16 apie 15-16 val. jis su draugu E. V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), grįžo iš žvejybos namo adresu (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Grįžęs namo bute rado neblaivią savo motiną D. V. S. ir supyko dėl to, kad ji buvo neblaivi, kad nepadariusi vakarienės. Dėl to tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas. Netrukus jis pamatė, kaip jo motina ima savo telefoną, pradeda skambinti į policiją ir bėga iš buto į laiptinę. Tuomet iš buto į bendrą koridorių išėjo ir jis, nes ketino eiti į tualetą. Eidamas pro koridoriuje stovinčią savo motiną, ją tyčia rankomis pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną bei nusileido palei sieną visu kūnu žemyn. Prisimena, kad mamai jis įspyrė koja kažkur į kūno korpusą, tačiau nepamena, kiek kartų įspyrė. Tuo metu iš buto išėjęs Egidijus pradėjo jį rankomis laikyti, po to parvertė jį bendrame koridoriuje ant grindų ir ant jo atsisėdo. Tada jis nusiramino ir Egidijus jį paleido. Įtariamasis parodė, kad su savo motina D. V. S. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. Jų tarpusavio santykiai yra geri, kol abu yra blaivūs, tačiau kai abu būna neblaivūs, tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Tokių konfliktų metu jis savo motinos atžvilgiu anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą, dėl ko jau buvo teistas, bausmę pilnai atliko. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ketina motinos atsiprašyti (b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- nukentėjusiosios D. V. S. parodymais, kad 2016-10-16 apie 16.00 val. jos sūnus Marius grįžo namo neblaivus iš žvejybos. Grįžo kartu su draugu E., kurio pavardės nežino, ir kuris gyvena taip pat (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. E. netrukus išėjo pas save į butą, o tarp jos ir sūnaus M. kilo konfliktas. Sūnus jai pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji paruošė jam ne tokią vakarienę, kokios jis norėjo. Ji pati taip pat buvo neblaivi. Netrukus pas juos į butą atėjo vėl tas pats Egidijus ir girdėjo jos žodinį konfliktą su sūnumi M.. Matydama, kad sūnus M. darosi vis agresyvesnis, taip pat jau anksčiau buvusi nukentėjusi nuo sūnaus fizinio smurto, ji išsigando jo tokios agresyvios būsenos ir pasiėmusi telefoną pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir tuo metu išėjo iš savo buto į bendrą laiptinės koridorių. Netrukus paskui išėjo ir sūnus M.. Praeidamas pro ją jis rankomis tyčia pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną ir nuslinko palei sieną žemyn. Tada sūnus M. koja jai spyrė ne mažiau trijų kartų į šoną ties šonkauliais. Ji pradėjo šaukti ir iš buto Nr. 60, prie kurio durų visa tai vyko, išėjo kaimynė N. S. ir žodžiais pradėjo raminti M.. Tuo metu iš jos buto išėjo E. ir rankomis pradėjo laikyti M., neleisdamas jam artintis prie jos. To momento, kai M. ją rankomis pastūmė ir spyrė koja, nei E., nei kaimynė N. nematė, jie į bendrą koridorių jau išėjo po visko. Šie sūnaus M. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus vykti apžiūrai ji kategoriškai atsisako, ant jos kūno nėra likusių jokių fizinio smurto žymių, pas jokius gydytojus ji nesikreipė ir nežada kreiptis, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Jos ir sūnaus M. tarpusavio santykiai yra geri, kol jis blaivas. Kuomet abu jie būna neblaivūs, tarp jų kyla žodiniai tarpusavio konfliktai dėl įvairių buitinių priežasčių. Nori, kad iš areštinės išleistas sūnus grįžtų gyventi pas ją, nes neturi kur daugiau gyventi (b. l. 16 -18);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-10-16 adresu (duomenys neskelbtini), D. V. S. pastūmė ir ne mažiau trijų kartų spyrė į šoną sūnus M. S., taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 7-9);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2983, kuriame nurodoma, kad 2016-10-16 16:57:13 val. M. S. užfiksuotas 1,52 promilių girtumas (b. l. 26).

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo aukščiau aptarta bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis M. S. 2016-10-16 smurtavo prieš savo motiną D. V. S., dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2014-10-16, tačiau pagal bylos duomenis, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, kitus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2016-10-16, todėl laikytina, kad pareiškime padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. M. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81-83).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

M. S. nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nepanaikintam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), baustas administracine tvarka (b. l. 30-45, 47-51), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare 2010 metais gydėsi 2 kartus. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai su disforija ir agresinėmis tendencijomis (b. l. 61), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre į priežiūros/dispancerinę grupę įrašytas nuo 2011-05-09 (b. l. 59), nedirbantis. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, turtinė žala nebuvo padaryta (b. l. 16 -18). Prokuroras, pateikdamas teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, siūlė kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti – 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, nustatant įstatyme numatytus draudimus bei įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Kaltinamajam šio tipo bausmė jau buvo taikyta du kartus, paskutinė kartą - 2015-02-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, net ir atlikęs švelnesnę bausmę, vėl nusikalto, padarė tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl jam vėl skirti šią bausmės rūšį nėra pagrindo, jam skirtina griežtesnė bausmės rūšis - areštas, nustatant jo terminą mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis bei skiriant įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-79), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-10-16 16.36 val. iki 2016-10-18 10.28val. (dvi paras) (b. l. 75-76), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-16 16.36 val. iki 2016-10-18 10.28 val. (dvi paras) ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigoti šią priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo M. S. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti M. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.