Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolį Dainių Šidlauską su 2024 m. sausio 2 d. skundu, prašydama grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią 2 999 Eur sumą, nurašytą 2023 m. gruodžio 29 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje yra vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/00104 iš skolininkės J. G. 2023 m. gruodžio 29 d. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 3 000 Eur pavedimas, mokėjimo nurodyme nurodant, kad piniginės lėšos depozito davėjo nurodymu yra pervedamos pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini). Antstolio Dainiaus Šidlausko nurodymu 2023 m. gruodžio 29 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 2 999 Eur suma. Nanko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne UAB (duomenys neskelbtini), bet skolininkei J. G.; lėšos J. G. sąskaitoje buvo gautos per klaidą, antstolis neidentifikavo, kam jos priklaus ir lėšos be jokio teisinio pagrindo buvo nurašytos, t. y. neteisėtai išieškotos iš pareiškėjos.

3. Nurodo, kad pareiškėja nėra skolininkė, taip pat nėra skolininkės laiduotoja arba solidarioji skolininkė ir pareiškėjos atžvilgiu jokie priverstinio vykdymo veiksmai neatliekami, todėl pareiškėjai skirtomis piniginėmis lėšomis negalėjo būti atliktas skolininkės prievolės įvykdymas. Nurašytos lėšos privalo būti grąžintos teisėtam savininkui – pareiškėjai. Antstolis negali išieškoti skolininkės J. G. skolų iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų. Antstolis turi prieigą prie duomenų bazių ir privalo patikrinti ir identifikuoti kam priklauso piniginės lėšos. Antstolis viršijo savo kompetenciją ir veikė ultra vires, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir turi būti naikinami.

4. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutinka su antstolio patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą išdėstytais argumentais. Nurodo, kad I. B. yra advokatė, turinti savo vardu atidarytą depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje saugomos advokatės atstovaujamiems klientams priklausančios piniginės lėšos. 2023 m. gruodžio 29 d. advokatė I. B. gavo nurodymą atlikti depozitinėje sąskaitoje saugomų piniginių lėšų pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur sumai. 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedime yra nurodyta, kad lėšų gavėjas yra ne skolininkė, bet juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Priešingai, negu nurodo antstolis, piniginės lėšos, patenkančios į banko sąskaitą, turi priklausyti sąskaitos savininkui. Tik tokiu atveju galima konstatuoti, kad į skolininko banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos yra skolininko nuosavybė. Šiuo atveju atliekant bankinį pavedimą buvo įrašytas gavėjas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), o sąskaita, nurodyta mokėjimo pavedime, priklausė fiziniam asmeniui skolininkei. Akivaizdu, kad teikiant bankui mokėjimo nurodymą nebuvo imtasi priemonių nustatyti, ar mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas yra sąskaitos, nurodytos mokėjimo pavedime, savininkas. Šiuo ginčo atveju, kai fiziniam asmeniui buvo pervestos juridiniam asmeniui skirtos piniginės lėšos, skolininkė sutiko ir neprieštaravo, kad klaidingai gautos piniginės lėšos būtų grąžintos mokėtojui, tačiau antstolis tokius prašymus ignoravo.

5. Pareiškėja nesutinka su teiginiais, kad antstolis neprivalo tikrinti lėšų, esančių skolininko banko sąskaitoje, kilmę, nes tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio nuostatos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatos nurodo, kad gali būti areštuotos ir nurašytos tik skolininkui priklausančios lėšos. Antstolis, nors ir buvo informuotas apie tai, kad į skolininkės sąskaitą pervestos lėšos priklauso kitam juridiniam asmeniui, veikdamas skolininkės interesais, kaip nurodo pats antstolis, iš skolininkei nepriklausančių lėšų įvykdo skolininkės išieškotojo reikalavimą, tokiu būdu dirbtinai neva įvykdydamas vieno skolininkės išieškotojo reikalavimą ir sukurdamas pagrindą naujam vykdymui, nes skolininkė turės grąžinti per klaidą gautas lėšas lėšų savininkui, vadinasi, skolininkei yra sukurta antstolio pagalba nauja prievolė, o antstoliui – nenutrūkstamas darbas, nes ir vėl bus pradėtas priverstinis išieškojimas skolininkės atžvilgiu.