- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- 1-487-649/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40633-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- A. Z., Č. V.
- Civilinis ieškovas
- S. S., K. M.
- Advokatai
- Saulius Kučys, Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dzikui, kaltinamajai A. Z., jos gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, kaltinamajam Č. V., jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui, nedalyvaujant civiliniams ieškovams S. S. ir K. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, turinti vidurinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalyje;
Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 215 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) bei 214 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Z. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), slapčia pasiėmusi S. S. išduotą AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei ją neteisėtai laikė, kurią, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 8 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė Č. V., taip pat, neteisėtai perduodama ir šios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. anksčiau tą dieną iš S. S. sužinotą PIN kodą.
Č. V. A. Z. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavus jam svetimą - S. S. išduotą AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai perdavus ir šios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. anksčiau tą dieną iš S. S. sužinotą PIN kodą, jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei įgijo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.
Be to, Č. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. į AB DNB banko bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo svetimą, S. S. išduotą, banko mokėjimo kortelę, ir, surinkęs šios kortelės PIN kodą, 16.53 val. išgrynino 260 eurų, o 16.55 val. išgrynino 500 eurų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, banko mokėjimo kortelę įdėjo į AB DNB banko bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs šios kortelės PIN kodą, 17.00 val. išgrynino 500 eurų, tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir save pristatydamas bankui kaip teisėtą minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, apgaulės būdu įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 1260 eurų.
Posėdžio metu A. Z. parodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai ir gailisi dėl netinkamo elgesio. Nurodė, kad jos parodymai, teikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose, yra teisingi. Paaiškino, kad S. S. yra jos kaimynas. Tą dieną ji buvo pagiringa, nusinešė pas S. S. alaus ir su juo išgėrė. Po to S. S. jai padavė banko kortelę ir paprašė nueiti nupirkti dar alaus ir degtinės. Ji ir dabar prisimena PIN kodą, nupirko alaus ir degtinės bei grąžino banko kortelę S. S.. Atvažiavo Č. V. brolis G., ir S. S., kuris jau miręs, pasakė, kad dar reikėtų alaus. Ji buvo neblaivi, nors S. S. nedavė, pati be leidimo paėmė S. S. banko kortelę ir išėjo. Nuėjo į aludę, ten už savo pinigus dar išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas Č. V. į namus, galvojo, paprašys ją parvežti namo. Č. V. nebuvo namuose, kai jis parvažiavo, ji padavė Č. V. S. S. banko kortelę ir paprašė, kad nupirktų alaus ir parvežtų namo. Č. V. sutiko ir kažkur išvažiavo. Ji dar išgėrė alaus, kurį davė Č. V. sugyventinė, o Č. V. parvažiavo gal už pusvalandžio ir jai pasakė, kad parveš namo. Kai išvažiavo pamatė, kad Č. V. važiuoja į Latviją. Č. V. ją nuramino ir pasakė, kad tikrai parveš į namus. Č. V. ji pasakė, kad neimtų pinigų nuo S. S. banko kortelės, ir Latvijoje su Č. V. susipyko dėl tos kortelės. Duodama Č. V. kortelę pasakė kortelės PIN kodą, matė, kaip Č. V. perskaitė kortelės savininko vardą ir pavardę. Jai S. S. banko kortelę Č. V. grąžino kai visi grįžo iš Latvijos į (duomenys neskelbtini). Latvijoje ji su Č. V. į parduotuves nėjo, taip pat nėjo prie bankomato. Iš S. S. sąskaitos nuimtų pinigų ji negavo nė euro, iš Latvijoje nupirktų prekių gavo du „bambalius“ alaus. Nors ji tą dieną ir buvo neblaivi, tačiau viską prisimena. Č. V. iš Latvijos parsivežė daug prekių. Tai, kad S. S. sąskaitą tuščia, ji sužinojo tada, kai dukra patikrino su kortele sąskaitos likutį. Č. V. su ja tą dieną negirtavo, ji alkoholį vartojo su V. P.. Mano, kad Č. V. pinigus nuo kortelės nuėmė tuo metu, kai jis gal pusvalandžiui buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios vietos. Kai važiavo į Latviją, Č. V. jai paaiškino, kad ten alus pigesnis. Iš Č. V. kalbos ji suprato, kad Č. V. aiškiai žinojo, nuo kieno kortelės pinigus nuėmė- važiuodamas iš Latvijos išsidavė, kad „S., tai durnelio“, dar kažką užsiminė apie S. Ant Č. V. nepyksta, bet jai nepatinka, kad jai meta bėdą. Neturi tikslo apkalbėti Č. V. ir neigia Č. V. parodymus. Ji kartu su Č. V. pinigų nuo S. S. sąskaitos neėmė, jai Č. V. nuimtų nuo S. S. sąskaitos pinigų nedavė. Perduodama Č. V. S. S. banko kortelę neleido jam ištuštinti sąskaitos. Č. V. meluoja teigdamas, kad visus nuimtus pinigus atidavė jai. Pusė (duomenys neskelbtini) žino, kad sekančią dieną po pinigų pavogimo Č. V. išvažiavo į Latviją.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu Č. V. parodė, kad jam pareikštą kaltinimą pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad jo parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu, yra iš dalies teisingi, o teikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose, yra teisingi. Paaiškino, kad 2017-08-08 pas jį atėjo V. P., ir pasakė, kad A. Z. guli prie prokuratūros ant suoliuko ir nori nuimti savo pinigus. V. P. atvedė pas jį į kiemą A. Z., kuri davė jam banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nupirkti alaus bei nusiimti pinigų kiek jam reikia. Jis užsirašė PIN kodą, nes neprimato, ir nuvažiavo į banką, A. Z., jam atrodo, liko automobilyje, bet tiksliai neprisimena. Jis neperskaitė, kad kortelė S. S., jam A. Z. teigė, kad tai jos kortelė. Jei būtų žinojęs, kad kortelė svetima, būtų neėmęs pinigų. Jis bankomate naudodamasis gauta kortele nuėmė per tris kartus 1260 eurų – 260, 500 ir dar kartą 500 eurų. Visus pinigus atidavė A. Z., pastaroji jam davė 25 eurus, kad parvežtų ją į namus. Jis turėjo savo pinigų, todėl pasiūlė važiuoti į Latviją, galvojo nusipirkti maisto ir alkoholio, nes buvo gimtadieniai ir kitokios progos. Latvijoje apsipirko už savo pinigus. Po to A. Z. ir V. P. parvežė į namus, jie dar pasiėmė tų nupirktų gėrimų kažkiek. Vėliau pas jį į namus atbėgo A. Z. dukra su draugu, kuriems reikėjo pinigų, jis atsakė, kad nieko nežino, pas jį per kratą tos kortelės nerado. Per ikiteisminį tyrimą neturėjo advokato, todėl prikalbėjo nesąmonių, o ankstesniame teismo posėdyje ir dabar sako teisybę. Jo parodymai iš dalies priklauso nuo to, ką pasakys advokatas.
Jis visus nuimtus nuo sąskaitos pinigus atidavė A. Z., Latvijoje apsipirko už savo pinigus, o Jūrmaloje buvo taip pat už savo pinigus. A. Z. jo iš pradžių prašė nuimti 200 eurų, po to prašė nuimti kiek nori ir pinigus atiduoti jai. A. Z. jo paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini), jis nusprendė važiuoti iš pradžių į Latviją, po to užvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Latvijoje apsipirko gal už 350 eurų, A. Z. ir V. P. nieko nepirko. Kai keleivius paleido namuose, jiems davė alaus pakuotę, kurią buvo pirkęs iš savo pinigų. A. Z. nuimtus pinigus visą laiką turėjo su savimi. Nepyksta ant A. Z. ir neturi tikslo jos apkalbėti.
Liudytojos O. L. S. parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklausta 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 27) metu O. L. S. parodė, kad jos buvęs vyras S. S., kuris dabar jau yra miręs, paprašė jos atvažiuoti ir padėti apsipirkti. Atvažiavusi pamatė S. S. išgėrusį. S. S. pasakojo, kad iš vakaro gėrė alkoholį kartu su A. Z. ir jai davė banko kortelę, kad parneštų alkoholio. Po to ta kortelė buvo padėta ant stalo ir išeidama A. Z. kortelę, turbūt, pasiėmė. Ji nuvažiavo į banką norėdama užblokuoti kortelę, bet kortelė jau buvo tuščia. Po to nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Parodė, kad S. S. pinigų turėjo, nes buvo pardavęs garažą.
Liudytojo V. P. parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklaustas 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 28) metu V. P. parodė, kad susitiko su A. Z. G. V. aludėje ir ten su ja vartojo alkoholį. Paskui nuėjo pas Č. V. ir paprašė, kad pavežtų iki namų. Matė, kad A. Z. padavė Č. V. banko kortelę ir pasakė, kad reikia išgryninti. Tada Č. V. išėjo ir grįžo, po to dar kartą išėjo ir vėl grįžo. Kai antrą kartą grįžo, Č. V. pasiūlė važiuoti į Latvijos pasienį pirkti alkoholio. Nežino, ar tuo metu A. Z. turėjo pinigų, taip pat, nematė, kad Č. V. duotų pinigų A. Z.. Kai nuvažiavo į Latviją, A. Z. liko automobilyje, o jis ir Č. V. ėjo į parduotuvę. Kaip atsiskaitė už prekes Č. V. nežino, jis tik išstūmė iš parduotuvės vežimėlį su prekėmis. Vežimėlis buvo pilnas alus „pūslių“ ir buvo keli buteliai degtinės. Kiek Č. V. galėjo išleisti pinigų ir už kokius pinigus atsiskaitė, nežino, bet savo pinigų Č. V. nedavė. Po to sutarė, kad važiuodami namo užvažiuos į (duomenys neskelbtini) pas bendrą draugą D. (duomenys neskelbtini) gėrė alų, kuriuo vaišino Č. V. Kiek išgėrė nepamena. Po to Č. V. jį ir A. Z. parvežė į (duomenys neskelbtini). Č. V. jiems davė gal 3 alaus „pūsles“, už ką davė nežino. A. Z. liko pas jį nakvoti, o Č. V. išvažiavo. Kur Č. V. dėjo nusipirktą alkoholį, nežino. Nurodė, kad tai buvo vienintelis kartas, kad važinėtų kartu su Č. V. ir A. Z. pirkti alkoholio.
Liudytojos V. D. parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklausta 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 28-29) metu V. D. parodė, kad Č. V., V. P. ir moteriškė, kaip dabar žino – A. Z., buvo atvažiavę pas ją į namus ir atsivežė latviško alaus. Jie atvažiavo dienos metu po pietų ir buvo gal pusvalandį. Pasakojo, kad važiuoja iš pasienio. Č. V. paprašė kavos ir gėrė kavą, o V. P. ir A. Z. gėrė atsivežtą alų ir po to išvažiavo.
Liudytojos D. G. parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklausta 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 29) metu D. G. parodė, kad pas juos atėjo V. P. ir atsinešė alaus. V. P. pasakė, kad moteriškė, gerai įkaušusi, sėdi kažkur mieste. Paskui kieme iš kažkur atsirado moteriškė, kaip dabar žino – A. Z., kuri prašė Č. V., kad parvežtų ją namo ir sakė, kad duos kortelę, duos pinigų, kad tik parvežtų namo. Tada kieme buvo vartojamas alkoholis. Č. V. buvo išvažiavęs kartu su A. Z. ir grįžo gal po pusvalandžio. V. P. liko kieme. Paskui dar pasėdėjo, išgėrė alaus ir išvažiavo trise: Č. V., V. P. ir A. Z.. Kaip suprato, A. Z. išvežė namo. Vakare susitiko su Č. V. ir jis pasakojo, kad buvo Latvijoje ir (duomenys neskelbtini) pas D. Nurodė, kad tuo metu Č. V. alkoholio nevartojo.
Liudytojo P. A. parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklaustas 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 29) metu P. A. parodė, kad A. Z. pas jį gyvena. Apie padarytą nusikaltimą jam papasakojo policijos pareigūnai, kurie klausė, ar jis gėrė latvišką alų. Pareigūnams pasakė, kad negėrė. A. Z. jam pasakojo, kad turėjo S. banko kortelę, kuria dalinosi su Č. V., bet pinigus paėmė Č. V.. Pati A. Z. pinigų tuo metu neturėjo.
Nukentėjusiojo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), parodymai pagarsinti vykusio posėdžio metu. Apklaustas 2018-08-06 vykusio teismo posėdžio (3 t., b. l. 30) metu S. S. parodė, kad banko kortelės savininkas yra jo tėvas S. S. Tėvas jam pasakojo, kad neranda banko kortelės ir kad buvo atėjusi A. Z., su kuria vartojo alkoholį. Apie kortelės perdavimo aplinkybės asmeniškai nieko nežino. Tėvas yra miręs, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, todėl civilis ieškinys turi būti patenkintas.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji K. M. ir S. S. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose vykusiuose posėdžiuose nedalyvavo, pateiktais prašymais prašė išnagrinėti ieškinį ir juos informuoti apie galutinį teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-08-10 nutarimu S. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o 2017-11-16 nutarimu ir civiliniu ieškovu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1261 Eur dydžio ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 136-139).
Nukentėjusysis S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 13), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 1 dalies 1 punktu, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-10 vykusioje apklausoje S. S. parodė (1 t., b. l. 126-127), kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau per vasarą gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi S. S.. Gyvendamas kaime naudojasi savo DNB banko išduota mokėjimo kortele, tai yra (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje atsiskaito už prekes, jei reikia grynųjų pinigų, tai pinigus nuo savo mokėjimo kortelės išsigrynina toje pačioje parduotuvėje per Perlo terminalą. Mokėjimo kortelę visada nešiojasi su savimi, niekam jos neduoda, kortelės PIN kodą žino tik jis pats, niekam jo nėra sakęs. 2017-08-08 apie 11 val. buvo nuėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pirko butelį alaus, už alų atsiskaitė grynais pinigais, kortelės nenaudojo. Nusipirkęs alaus parėjo į namus. Ar kortelę turėjo ar ne, nepasitikrino, tai yra ar kortelė buvo marškinių kišenėje, nepažiūrėjo. 2017-08-09 apie 9 val. pastebėjo, kad marškinių kišenėje nebėra DNB banko mokėjimo kortelės. 2017-08-10 nuvyko į DNB banką ir pasiėmė savo mokėjimo kortelės sąskaitos operacijų ataskaitą. Patikrinęs ataskaitą pastebėjo, kad iš jo banko DNB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per kelis kartus nuimta 1286 eurai. 2017-08-08 (duomenys neskelbtini), nuimta 260 eurų, 2017-08-08 (duomenys neskelbtini), atsiskaityta už maisto prekes 25 eurai, 2017-08-08 (duomenys neskelbtini), nuimta 500 eurų ir 2017-08-08 (duomenys neskelbtini), nuimta 500 eurų, bei 1 euras už pinigų išgryninimą, jam padaryta 1286 eurų turtinė žala.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-16 vykusios apklausos metu S. S. parodė (1 t., b. l. 128-130), kad tomis dienomis, kai pasigedo savo banko kortelės, vartojo alkoholį, nelabai atsimena kas tomis dienomis pas jį buvo atėjęs į svečius. Pažįsta netoliese gyvenančią A. Z., ji vasarą kartais ateidavo pas jį į svečius. Jis neatsimena, ar būtent tomis dienomis, kai dingo kortelė, A. Z. buvo atėjusi pas jį, bet gali būti, kad lankėsi ir jis jai patikėjo savo kortelę, pasakė jos kodą ir prašė nuimti parduotuvėje pinigų, už juos nupirkti alaus. Kaip sakė, dėl buvusio girtumo ir dėl praėjusio laiko, nepamena kada - iki pietų ar po pietų, jo namuose buvo A., taip pat negali įvardinti sumos, kiek prašė nuimti pinigų, gali būti, kad apie 20 eurų. Jis tikrai A. neprašė ir neleido jai nuimti didesnės sumos pinigų. Vėliau paaiškėjo, kad, pasinaudojus jo kortele per kelis kartus buvo išgryninti pinigai. Jis nepamena, ar A. Z. buvo grąžinusi kortelę, ar ją pasisavino jam nematant. Iš kortelės buvo pavogta per kelis kartus 1261 euras, byloje reikš civilinį ieškinį tokio dydžio. Norėtų, kad nereikėtų dalyvauti teisme, neturi nei galimybių, nei sveikatos.
Iš S. S. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2017-08-09 apie 9 val. jis pastebėjo, jog nėra jo DNB banko kortelės, o 2017-08-10 pasiėmęs banko sąskaitos išklotinę pamatė, kad iš jo sąskaitos 2017-08-08 per kelis kartus buvo nuimti 1286 Eur. Prašo nustatyti asmenis, kurie neteisėtai pasinaudojo jo mokėjimo kortele, ir nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 21).
Iš S. S. banko sąskaitos išklotinės matyti, kad 2017-08-08 iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 260 Eur ir 500 Eur, o iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 500 Eur. Banko mokestis už pinigų išgryninimą yra 1 Eur (1 t., b. l. 23-25).
2017-08-17 ir 2017-08-23 AB DNB bankas pateikė skaitmenines laikmenas su bankomato (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), 2017-08-08 17:00 val. ir bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16:53 val. ir 16:55 val. operacijų metu užfiksuotais vaizdo kamerų įrašais. Skaitmeninės laikmenos pridėtos ir laikomos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 28-31).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2017-09-19 AB DNB banko pateiktos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apžiūrėtos ir padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas pinigus iš bankomato nuimantis Č. V.. Dviejose fotonuotraukose yra aiškiai užfiksuota, kaip Č. V. žiūri į savo kairės rankos delną ir spaudo bankomato mygtukus (1 t., b. l. 32-52).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Č. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2017-08-08 18:10 val. prekių pirkimo kvitą Latvijos Respublikoje esančioje parduotuvėje „alko 1000 2“ (1 t., b. l. 113). Šis kvitas bei 2017-08-29 Č. V. asmens kratos metu (2 t., b. l. 78-81) rasti ir paimti keturi 2017-08-16, 2017-08-18, 2017-08-26 pirkimo kvitai buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 115-116) ir yra saugomi voke, prisegtame prie 2- tro bylos tomo viršelio. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-08 18:10 val. pagal prekių pirkimo kvitą Latvijos Respublikoje esančioje parduotuvėje „alko 1000 2“ buvo įsigytas alus, šampanas, degtinė ir limonadas už 221,29 Eur (1 t., b. l. 115).
Iš ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-08-31 nutarimo matyti, kad Č. V. 2017-08-29 asmens kratos metu rasti 174,63 Eur yra perduoti saugojimui ir yra įnešti į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2017-08-31 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 117, 120).
Iš Č. V. 2017-08-31 prašymo matyti, kad jis prašo grąžinti asmens kratos metu paimtus pinigus ir nurodo, kad šiuos pinigus pas jį laikė draugė D. G. (1 t., b. l. 121), tačiau toks prašymas nepatenkintas (1 t., b. l. 122).
Iš 2018-02-02 akistatos protokolo matyti, kad Č. V., suvestas į akistatą su A. Z., parodė, jog 2017-08-08 pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo A. Z. kartu su V. P.. A. Z. jam padavė banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė patikrinti - kiek yra sąskaitoje pinigų. A. Z. pasakė, kad tai jos banko kortelė, jis nematė ant kortelės užrašytos pavardės, nes blogai mato. Iš pradžių jis vienas buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), Perlo terminale patikrino ar kortelėje yra pinigų, parduotuvėje pinigų nenuėmė, nes ten buvo daug žmonių. Sugrįžęs į savo namus pasakė A. Z., kad kortelėje yra pinigų, neatsimena ar minėjo konkrečią sumą, bet pats atsimena, kad ten buvo virš 1000 eurų. A. Z. pasakė, kad reikia nuimti pinigų, jie abu kartu nuėjo prie DNB banko bankomato, V. P. liko jo namuose. A. Z. nebuvo užėjusi į banko patalpas, laukė lauke. Nuo tos kortelės nuėmė per du kartus pinigus – 260 eurų ir 500 eurų, o po to galvojo, kad didesnės sumos bankas nebeduos, nuėjo kartu su A. Z. į „Maxima“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir ten dar nuėmė 500 eurų, visus pinigus, kiek buvo kortelėje, gal ten liko 2 eurai su centais. Banko kortelę atidavė „Maxima“ patalpose A. Z. iš karto po to, kai nuėmė paskutinius pinigus. Apie tai, kad kortelė ir pinigai buvo S. S., sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie atvyko į namus daryti kratos ir pasakė, kad ieško banko kortelės. Visus nuimtus pinigus ir banko kortelę atidavė A. Z.. Kai buvo prie DNB banko, ji laukė mašinoje, atėjęs atidavė nuimtus pinigus, o po to, nuvažiavęs prie „Maxima“, nuėmė 500 eurų ir kartu su kortele pinigus atidavė A. Z. sugrįžęs prie savo mašinos. Įtariamojo apklausoje sakė, kad A. Z. davė 500 eurų, bet dabar atsimena, kad jai atidavė visus pinigus, sau nepasiliko. Kai buvo nuvažiavę į Latvijos pasienį, alkoholį pirko už savo pinigus (2 t., 135-137).
Iš 2018-02-02 akistatos protokolo matyti, kad A. Z., suvesta į akistatą su Č. V., parodė, kad tikrai tą dieną buvo stipriai girta, bet atsimena, kad buvo nuėjusi pas Č. V. į namus, ten buvo ir D. G.. Būnant Č. V. namuose jam padavė S. S. kortelę, pasakė PIN kodą, kurį ir dabar atsimena - (duomenys neskelbtini), nematė, kad Č. V. kodą kur nors užsirašytų, jo ir taip gera atmintis. Tačiau Č. V. meluoja, kad ji jam sakė, kad ta kortelė yra jos, kaip tik ji jam pasakė, kad ji ne jos, gal pavardės ir neminėjo, bet jis žinojo, kad kortelė ne jos. Jam kortelę davė dėl to, kad jis nupirktų alaus. Č. V. prašė, kad jis ją iš (duomenys neskelbtini) parvežtų į namus, tą alų norėjo parvežti S. S. Padavė Č. V. S. S. banko kortelę, bet neprašė nuimti visų pinigų, prašė tik nupirkti alaus. Atsimena, kad Č. V. buvo kažkur trumpam išėjęs, gali būti, kad tikrino ar kortelėje yra pinigų, bet sugrįžęs jis jai nieko nesakė, užsikūrė savo mašiną ir išvažiavo. Kartu su juo nevažiavo ir prie bankomatų nebuvo, kai jis nuiminėjo pinigus, nežinojo, kiek Č. V. nuėmė nuo S. S. kortelės pinigų. Ji tuo metu kartu su V. P. ir D. G. buvo Č. V. namų kieme, kai Č. V. sugrįžo, pakvietė važiuoti į Latvijos pasienyje esančią parduotuvę apsipirkti. Ji nežinojo iš kokių pinigų Č. V. ruošiasi apsipirkti, galvojo, kad jis parveš iki namų, todėl važiavo kartu, važiavo ir V. P.. Kartu buvo su juo toje parduotuvėje, sėdėjo jo mašinoje, dar ten būnant jis sakė, kad viską perka už savo pinigus. Jai buvo kilęs įtariamas, kad Č. V. nuėmė S. S. pinigus, jo klausė apie tai, bet jis sakė, kad pinigų nelietė. Č. V. jai jokių pinigų nedavė. Kartu su Č. V. ir V. P. buvo Latvijos pasienyje esančioje parduotuvėje, Č. V. tik po apsipirkimo toje parduotuvėje jai atidavė S. S. banko kortelę, o ne prie „Maxima“ parduotuvės. Iki tol ta kortelė visą laiką buvo pas Č. V., jis jai davė tik iš parduotuvės nupirkto alkoholio, daugiau ji jokios naudos iš to neturėjo (2 t., b. l. 135-137).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
A. Z. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, Č. V. nusikalstama veika, teismo manymu, kvalifikuota ne visai teisingai. A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d. – 2017-08-08 slapta, be S. S. leidimo, apėmė S. S. priklausančią banko DNB mokėjimo kortelę, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė, kol tą pačią dieną neteisėtai perdavė Č. V., kartu perduodama anksčiau iš S. S. sužinotą PIN kodą. A. Z. kaltė įrodyta jos prisipažinimu ir kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.
Perduodant bylą į teismą su kaltinamuoju aktu kaltinamojo Č. V. veiksmai buvo įvertinti kaip atskiri nusikaltimai, numatyti LR BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 214 straipsnio 1 dalyje. Teismo manymu, toks veikos kvalifikavimas, kai vieninga tyčia per trumpą laiką atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip du atskiri nusikaltimai, neatitinka įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine veika teismų praktikoje pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas atskirai atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius ir yra pagrindas veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visus veiksmus jungia bendra tyčia (bendras sumanymas).
Kaltinamasis Č. V. turėjo galimybę laisvai neteisėtai naudotis S. S. banko kortele ir jos PIN kodu nuo to momento, kai banko kortelę jam perdavė A. Z. ir pasakė kortelės PIN kodą. Kliūčių disponuoti kortele kaltinamajam nebuvo, kadangi A. Z. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o tikrojo kortelės savininko S. S. kartu nebuvo. Iš banko DNB rašto matyti (1 t., b. l. 28), kad kaltinamasis Č. V. per trumpą laiko tarpą nuo kortelės gavimo per tris kartus nuėmė beveik visus S. S. sąskaitoje buvusius pinigus. Tokiais atvejais laikoma, kad kaltinamasis veikė vieninga tyčia siekdamas įgyti praktiškai visus sąskaitoje buvusius pinigus.
Nėra pagrindo manyti, kad kiekvieną kartą nuimant pinigus kaltinamajam Č. V. susiformuodavo atskira tyčia neteisėtai naudotis nukentėjusiojo S. S. banko kortele. Kaltinamasis Č. V. per labai trumpą laiko tarpą (per mažiau kaip 7 minutes) tokiu pat būdu, iš to paties šaltinio apgaule įgydavo svetimą turtą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pinigai buvo nuimti iš dviejų bankomatų, nėra pagrindas kaltinamojo veiksmų skaidymui į savarankiškas veikas.
Manytina, kad visus kaltinamajam Č. V. inkriminuotus nusikaltimus būtina vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajame akte Č. V. veikos kvalifikacija pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį yra teisinga, o kitos kaltinamajam inkriminuotos veikos yra perkvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu kaltinamojo Č. V. teisinė padėtis nepasunkinta, jis apie perkvalifikavimo galimybę informuotas prieš posėdį.
Č. V. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir kaip pagrindinį gynybinį argumentą pateikė teiginius, jog nežinojo, kad A. Z. jam padavė svetimą mokėjimo kortelę. Jis PIN kodą užsirašė, o kam priklauso kortelė neperskaitė dėl to, kad prastas regėjimas (3 t., b. l. 80). Č. V. parodė, jog A. Z. jam teigė, kad tai jos kortelė, ir prašė nuimti pinigų, nes pati dėl neblaivumo nebepajėgia. Tačiau A. Z. nurodė, jog tikrai neteigė Č. V., kad tai jos banko kortelė ir neprašė nuimti visų pinigų, be to, A. Z. matė, kaip Č. V. perskaitė, kieno ta kortelė. Dar A. Z. kategoriškai teigė, jog iš Č. V. negavo nė euro, nors Č. V. teigia, kad visus nuimtus pinigus atidavė A. Z..
Nors Č. V. neigia padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie, remiantis BPK 20 str., laikomi įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Z., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017 m. rugpjūčio 8 d. iš nukentėjusiojo S. S. slapta paėmė jo vardu išduotą banko kortelę ir šią kortelę perdavė Č. V. bei pasakė kortelės PIN kodą. S. S. banko kortele A. Z. savininko leidimu jau buvo pasinaudojusi, todėl žinojo PIN kodą.
A. Z. apie savo padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme iš esmės teikė nuoseklius parodymus, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.
Žemesnės instancijos teismas
A. Z. tiek teismo posėdžiuose Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio ir Kupiškio rūmuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad perdavė Č. V. be leidimo paimtą S. S. banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Taip pat aiškiai teigė, jog Č. V. matė ir suprato, kad naudojasi S. S. banko kortele, nuėmė nuo kortelės pinigus ir juos pasiėmė sau bei už minėtus pinigus Latvijoje nupirko alkoholio, kurio mažą kiekį davė A. Z. suvartoti, o likusią dalį nupirkto alkoholio pasiėmė pats.
Pažymėtina, kad A. Z. pirmoje ikiteisminio tyrimo apklausoje duotuose parodymuose buvo prieštaravimų apie 2017-08-08 dienos įvykius (2 t., 43-45), bet visi prieštaravimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pašalinti. A. Z. 2017-08-30 apklausoje teigė, kad vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) pas D., ten perdavė S. S. banko kortelę V. P. ir pasakė PIN kodą bei prašė nupirkti alaus, o po to visi važiavo į Latviją apsipirkti. Ikiteisminio tyrimo metu išreikalavus bankomatų vaizdo įrašus ir nustačius pinigų nuėmimo laiką bei tai padariusį asmenį, apklausius Č. V. ir V. P. bei atlikus A. Z. ir V. P. akistatą, minėti prieštaravimai buvo pašalinti. Ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu nutrauktas 2018-03-01 prokuroro nutarimu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 15-16). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. Z. nurodė, kad pasakodama 2017-08-08 įvykius pirmoje apklausoje (2 t., b. l. 43-45) suklydo, jos parodymai teisingi 2018-04-01 atliktoje apklausoje (2 t., b. l. 52-54), taip pat teisingus parodymus teikė nagrinėjant bylą Panevėžio apylinkės teismo tiek Pasvalio rūmuose (3 t., b. l. 30-31), tiek Kupiškio rūmuose.
Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. Z. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, jos veika yra pilnai įrodyta.
Iš byloje esančių duomenų aiškios aplinkybės dėl to, kad iš S. S. banko sąskaitos pinigus per tris kartus nuėmė kaltinamasis Č. V., pastarasis tai pripažįsta. Kaip minėta, kaltinamasis Č. V. teismo posėdžio metu laikėsi gynybinės versijos ir teigė, kad kaltinime nurodytą dieną, būdama neblaivi, A. Z. davė jam banko kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą bei prašė nuimti pinigų kiek jam reikia, taip pat dar nupirkti alaus. Č. V. teigia, kad nematė, jog banko kortelė buvo S. S., kadangi jo prastas regėjimas, o A. Z. sakiusi, kad kortelė jos.
Č. V. teigė, kad per tris kartus nuimtus pinigus – 1260 Eur kartu su banko kortele- jis atidavė A. Z.. Jam A. Z. davė 25 Eur už parvežimą į namus, jis turėjo savo pinigų, todėl prie to paties nutarė nuvažiuoti į Latviją apsipirkti. Į Latviją su juo važiavo A. Z. ir V. P.. Latvijoje jis nusipirko alkoholio ir maisto produktų už savo turėtus 350 Eur, grįžtant atgal alumi pavaišino A. Z. ir V. P. bei juos parvežė namo. A. Z. ir V. P. Latvijoje nieko nepirko. Jei būtų žinojęs, kad banko kortelė svetima, pinigų tikrai būtų neėmęs.
Tiek įtariamasis, tiek kaltinamasis nuo pateiktų kaltinimų gali gintis bet kokiais paaiškinimais apie įvykius pateikdamas įvairias versijas. Kaip nurodė Č. V., jis ikiteisminio tyrimo metu 4 ar 5 kartus teikė skirtingus parodymus apie nuimtus pinigus todėl, jog neturėjo advokato, neturėjo su kuo pasitarti. Č. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teikti jo parodymai neteisingi, o teisingi teikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.
Tačiau Pasvalio rūmuose teiktuose parodymuose Č. V. įvykio versiją apie S. S. pinigus pasakojo kiek kitaip nei duodamas parodymus Kupiškio rūmuose (3 t., b. l. 31-32). Kupiškio rūmuose Č. V. teigė, jog alkoholį Latvijoje pirko tik iš savo pinigų, Pasvalio rūmuose teigė, jog Latvijoje A. Z. jam davė 260 Eur; Kupiškio rūmuose Č. V. teigė, jog sau maisto ir alkoholio pirko panašiai už 350 Eur, Pasvalio rūmuose teigė, jog sau prekių pirko už 100 Eur; Kupiškio rūmuose Č. V. teigė, jog prekių A. Z. nepirko, Pasvalio rūmuose teigė, jog už A. Z. duotus 260 Eur alkoholį ir maistą pirko A. Z. bei didelį kiekį alkoholio jai parvežė į namus; Kupiškio rūmuose Č. V. teigė, kad iš Latvijos grįžtant A. Z. ir V. P. pavaišino savo pirktu alkoholiu, Pasvalio rūmuose teigė, jog A. Z. ir V. P. vartojo alkoholį, kurį pirko už A. Z. pinigus ir jai.
Nors Č. V. teigė, kad jo parodymai, teikti teismo posėdžiuose, yra teisingi, matyti, kad tie parodymai prieštaringi ir skirtingi. Pastebėtina, kad Č. V. nurodė 2017-08-08 buvęs blaivus ir nevartojęs alkoholio nei su A. Z., nei su V. P., todėl, teismo manymu, geriausiai turėtų atsiminti visas aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad Č. V. parodymai teismo posėdžiuose prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklausiamas 2017-08-30 (2 t., b. l. 92-94) Č. V. prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad matė, jog A. Z. jam davė S. S. banko kortelę. Č. V. nurodė – „ aš mačiau, kad kortelė yra S. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), tačiau nežinau, kaip ji atsirado pas A. Z. ....“. Toliau Č. V. teigia, kad
kad Latvijoje pirko alkoholio bei maisto ir už jį sumokėjo apie 260 Eur grynaisiais pinigais, nuimtais nuo S. S. banko kortelės, o iš likusių 1000 eurų 500 eurų atidavė A. Z., kitus 500 eurų pasiliko sau. A. Z. davė Latvijoje nupirkto alkoholio, kai ją ir V. P. parvežė į (duomenys neskelbtini), likusį alkoholį pasiliko sau, pinigus – 500 Eur- išleido savo reikmėm.
Kitos apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-11 (2 t., b. l. 102-103), Č. V. jau teigė, jog nematė kas buvo užrašyta ant banko kortelės, nes jo prastas regėjimas, o akinių neturėjo. Nuėmęs visus pinigus kortelę atidavė A. Z., taip pat ir visus likusius po apsipirkimo Latvijoje pinigus atidavė A. Z.. Toje parduotuvėje Latvijoje išleido apie 300 eurų, o likusius virš 900 eurų atidavė prie parduotuvės A. Z.. Pačią kortelę jau buvo atidavęs (duomenys neskelbtini), po to, kai nuėmė pinigus. Apie savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu Č. V. taip teigė posėdžio metu Pasvalio rūmuose (3 t., b. l. 31-32) - „tuo metu nevartojau alkoholio, dabar pradėjau vartoti, tai dabar atmintis atsigavo, o kai vartojau vaistus, tai nieko neatsiminiau. Ikiteisminio tyrimo metu aš buvau užmiršęs, tada kalbėjau bet ką, maždaug kažką ir galvojau, kad teisme pasakysiu teisybę, man tie vaistai išsivalė, tai aš dabar viską atsimenu“.
Vertinant Č. V. ikiteisminio tyrimo metu du kartus teiktus ir teisme du kartus teiktus parodymus matyti, kad tie parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis pirmoje apklausoje pripažino, kad matė, jog A. Z. jam davė S. S. banko kortelę, tačiau sekančioje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pradėjo tai neigti, teigdamas, kad jo prastas regėjimas, Č. V. teigė, kad A. Z. jam nesakė, kad tai svetima banko kortelė, todėl jis manė, kad tai A. Z. asmeninė kortelė. Teismo posėdžiuose Č. V. taip pat laikėsi nuostatos, kad nežinojo, jog A. Z. jam perduoda svetimą banko kortelę.
Ikiteisminio tyrimo metu Č. V. pirmoje apklausoje nurodė, kad Latvijoje pirko alkoholį už grynuosius pinigus (apie 260 Eur), kuriuos nuėmė nuo S. S. banko sąskaitos. Č. V. nurodė, kad kažkiek alkoholio davė A. Z., likusį alkoholį pasiliko sau, 500 Eur davė A. Z. ir tokią pat sumą (500 Eur) pasiliko sau. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu Č. V. pradėjo teigti, kad visus nuo S. S. sąskaitos nuimtus pinigus, kurie liko po apsipirkimo Latvijoje, jis atidavė A. Z. (apie 900 eurų). Teisme posėdžiuose Č. V. duotų parodymų prieštaravimai jau aptarti.
Teismas kritiškai vertina Č. V. parodymus ir juos laiko gynybine taktika siekiant bet kokiu būdu išvengti atsakomybės.
Apkaltintasis asmuo gali neteikti paaiškinimų apie jam pareikštus kaltinimus, taip pat gali teikti paaiškinimus, o teikdamas paaiškinimus kiekvieną kartą gali nurodyti skirtingas aplinkybes. Toks kaltinamojo elgesys (įvairios gynybinės versijos) savaime negali būti jo kaltės įrodymu, bet jo parodymai yra lyginami su kitų proceso dalyvių ir liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Sprendimas dėl asmens kaltės ar nekaltumo priimamas išsamiai ištyrus ir išanalizavus visus bylos duomenis bandant atkurti praeityje buvusį įvykį, įrodymų visuma įvertinama pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismų praktikoje laikoma, kad asmeniui sąžiningai duodant parodymus apie tikrovėje buvusius įvykius yra galimi tam tikri parodymų neatitikimai, kuriuos gali nulemti parodymus duodančio asmens amžius, sveikata, apsvaigimas įvykio metu, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, aplinkybė, jog asmuo apie tą patį įvykį buvo apklaustas kelis kartus skirtingų subjektų ar kitos objektyvios aplinkybės. Laikoma, kad sąžiningai parodymus duodantis asmuo, praėjus kad ir nedideliam laikotarpiui, gali užmiršti tam tikras aplinkybes apie įvykį, tačiau neturėtų sugalvoti naujų įvykių ar aplinkybių.
Teismas kritiškai vertina Č. V. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu vartojo vaistus nuo alkoholio, todėl buvo daug ką užmiršęs, o pradėjęs vėl vartoti alkoholį visas aplinkybes prisiminė. Alkoholio teigiama nauda neįrodyta medicininiais tyrimais, todėl jo vartojimas negali sukelti atminties pagerėjimo ar kitų teigiamų asmens sveikatinimo savybių išryškėjimo. Taip pat kritiškai vertinami Č. V. paaiškinimai, jog jo parodymai pirmojoje apklausoje ikiteisminiame tyrime neteisingi todėl, kad „neturėjo advokato, neturėjo su kuo pasitarti normaliai“. Atliekant apklausas ikiteisminiame tyrime, jei įtariamasis sutinka duoti parodymus, paprastai prašoma teisingai paaiškinti ir nurodyti įvykio, su kuriuo susijęs įtariamasis, aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu dėl S. S. pinigų dingimo iš sąskaitos Č. V. buvo apklaustas praėjus tik trims savaitėms po įvykio (2 t., b. l. 92-94), todėl manytina, kad įvykį atsiminė geriausiai, ir lieka visiškai neaišku, kodėl dėl advokato nebuvimo apklausoje šie parodymai vėliau pavirto neteisingais, nors Č. V. nurodė – „protokolas man perskaitytas, surašytas teisingai“ (2 t., b. l. 96).
Įvykio metu – 2017-08-08- A. Z. ir kartu važiavęs į Latviją apsipirkti V. P. buvo neblaivūs, o Č. V. blaivus, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog A. Z. ar V. P. galėjo prasčiau už Č. V. atsiminti įvykio aplinkybes ar meluoti.
Ištyręs įrodymus ir bandydamas atkurti pinigų iš S. S. sąskaitos dingimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Č. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje duoti parodymai labiausiai atitinka kitus bylos duomenis, kurie patvirtina A. Z. pateikiamą įvykių versiją. Teismo manymu, pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu Č. V. iš esmės teisingai papasakojo apie S. S. pinigų dingimą, tačiau, bandydamas sušvelninti savo atsakomybę, melagingai teigė, jog iš bankomate nuimtų 1260 Eur 500 Eur atidavė A. Z.. Teismas neturi pagrindo manyti, kad Č. V., būdamas blaivus ir matydamas lengvą būdą gauti pinigų, kokią nors pinigų sumą, nuimtą nuo S. S. sąskaitos, atidavė neblaiviai A. Z..
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. Z. nuosekliai teigė, kad pinigų, kuriuos Č. V. nuėmė nuo S. S. sąskaitos, negavo nė euro. Kaip nurodė A. Z., vienintelė nauda, kurią ji gavo iš S. S. kortelės pasisavinimo – tai dvi ar trys „pūslės“ alaus, kurias išgėrė su V. P.. Teismas neturi pagrindo manyti, kad A. Z. apkalba Č. V., nors advokato S. Kučio paklausta atsakė, jog pyksta ant Č. V., tačiau pyksta dėl to, kad dėl S. S. pinigų pasisavinimo Č. V. visą kaltę verčia jai.
A. Z. sugyventinis liudytojas P. A. teismo posėdyje (3 t., b. l. 29) patvirtino, kad A. Z. parvažiavusi pinigų neturėjo.
Č. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikti apsipirkimo kvitai (dalis kvitų išblukę) patvirtina, kad Č. V. po S. S. sąskaitos ištuštinimo disponavo nemažomis piniginėmis lėšomis.
Pastebėtina, kad abu kaltinamieji, teikdami parodymus Pasvalio ir Kupiškio rūmuose, nurodė, kad sekančią dieną pas Č. V. buvo atėjusi aiškintis A. Z. dukra D. R. su S. S. banko kortele. Manytina, kad D. R. nebūtų jokio pagrindo eiti aiškintis pas Č. V., jeigu A. Z. būtų gavusi iš Č. V. nuo S. S. sąskaitos nuimtus pinigus ar jų dalį, bet pačiai A. Z. kilo įtarimas, ar Č. V., prisipirkęs daug prekių Latvijoje, neištuštino S. S. sąskaitos. Kai D. R. atnešė sąskaitos likučio čekį, A. Z. suprato, jog S. S. sąskaita tuščia. Nors A. Z. ir buvo neblaivi, tačiau visas aplinkybes apie S. S. banko kortelę ir kelionę į Latviją prisimena, todėl nėra motyvo, kad ji galėtų apkalbėti Č. V. ir galėtų vaidinti, kad negavo pinigų, nors tuos pinigus ar jų dalį būtų gavusi. Kartu su Č. V. ir A. Z. buvęs V. P. nurodė, kad nematė, jog Č. V. duotų pinigų A. Z., jam A. Z. nekalbėjo, jog turi pinigų ir nurodė nežinanti, iš kokių pinigų pirktas alkoholis.
Svarbi aplinkybė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu A. Z. ir V. P. buvo apsvaigę nuo alkoholio, tuo tarpu Č. V. buvo blaivus ir galėjo realiai vertinti bei kontroliuoti situaciją. Č. V. buvo lengva apgauti A. Z. teigiant, kad apsipirkinėjo Latvijoje už savo pinigus, tiesiog Č. V. naudojosi A. Z. apsvaigimu nuo alkoholio, kadangi ši būsena apsunkina asmens gebėjimą kontroliuoti save bei priimti sprendimus, asmuo tampa lengvabūdiškas ir lengvai įtikinamas.
Teismo manymu, Č. V. kryptingai ir sąmoningai veikė pasisavindamas pinigus iš S. S. sąskaitos, iš karto suprato, kad jam A. Z. davė S. S. kortelę, o kad nebūtų pasipriešinimo iš A. Z., stengėsi, kad A. Z. būtų apsvaigusi nuo alkoholio ir neblaivumu naudojosi savanaudiškais tikslais. Nors A. Z. prašė Č. V. tik parvežti į namus, Č. V. iniciatyva važiuoti „prie to paties“ į Latviją apsipirkti ir neprašytam prisipirkti didelį kiekį alkoholio ateities gimtadieniams bei kitokioms progoms, taip pat greita pramoginė išvyka į Jūrmalą tik patvirtina, jis gavo neplanuotų lengvų pinigų, o tai reiškia, kad Č. V. veikė tyčia ir sąmoningai, taip pat puikiai suprato, iš kieno sąskaitos nuėmė pinigus.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas aukščiau išdėstytais motyvais atmeta kaltinamojo Č. V. iškeltą versiją, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo tik pinigų nuėmimas iš bankomato nežinant, kad banko kortelė yra S. S.. Teismo manymu, Č. V., tik iš A. Z. rankų gavęs banko kortelę, perskaitė kortelės savininko inicialus ir iš karto suvokė, jog kortelė svetima, todėl jo tolesnis elgesys laikomas nusikalstamu, jam pareikštas kaltinimas yra pilnai įrodytas ir laikoma, kad Č. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.
Dėl ieškinio.
Mirusio nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl 1261 eurų turtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų Č. V. ir A. Z. (1 t., b. l. 137) tenkinamas pilnai. Civilinį ieškinį palaikė S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai, priėmę palikimą, sūnus S. S. ir duktė K. M.. Nukentėjusiojo S. S. teisių perėmėjai bylą nagrinėjant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose asmeniškai nedalyvavo, tačiau teikė prašymus nagrinėti bylą civiliniams ieškovams nedalyvaujant (3 t., b. l. 114). Iš S. S. sąskaitos išrašo matyti ( 1 t., b. l. 23-25), kad 2017-08-08 bankomatuose grynais išimti 1260,00 eurų, dar vienas euras nurašytas dėl grynųjų pinigų išėmimo limito viršijimo. Dėl S. S. pinigų nuėmimo iš sąskaitos kalti A. Z. ir Č. V., nors A. Z. nuimtais pinigais praktiškai nepasinaudojo, kaltinamųjų atsakomybė turi būti solidari, nes be kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų nebūtų buvę galimybės paimti pinigus iš S. S. sąskaitos. Tokiu būdu S. S. vaikams S. S. ir K. M. iš A. Z. ir Č. V. solidariai priteisiamas 1261,00 Eur dydžio žalos atlyginimas.
Dėl bausmių.
A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. Z., teikdama parodymus, nuolat teigė, kad 2017-08-08 nuolat girtavo, teismo manymu, tai pakankamas neblaivumo įrodymas.
Č. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras baigiamosiose kalbose dėl bausmių išdėstė tokią nuostatą - A. Z. siūlė skirti baudą, Č. V. siūlė skirti areštą. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia ir į aplinkybę, jog byla nagrinėjama iš naujo. BPK 386 str. 3 d. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Kadangi paminėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, teismas įvertina ankstesniu teismo nuosprendžiu (3 t., b. l. 65-75) kaltinamiesiems paskirtas bausmes.
Skirdamas bausmę A. Z., teismas atsižvelgia ir į tai, kad ji padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą finansų sistemai, anksčiau nėra teista (2 t., b. l. 16), 2013 - 2014 metais buvo du kartus bausta administracine tvarka už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje (2 t., b. l. 13-15), kaltinamosios paaiškinimais ir Sodros duomenimis yra nedirbanti (2 t., b. l. 17,), Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 18), remiantis VRM duomenų bazės informacija nepilnamečių vaikų neturi (2 t., b. l. 11-12).
Atsižvelgęs į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir jos padarymo aplinkybes bei ją pačią charakterizuojančias aplinkybes, įvertindamas BPK 368 str. 3 d. nuostatas, teismas mano, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimumui, skiriamam už apysunkius nusikaltimus (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Į paskirtąją bausmę įskaitytinas A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-29 15.00 val. iki 2017-08-30 13.26 val. (viena para), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (LR BK 65 str. 1 dalies 2 punkto a papunktis).
Skirdamas bausmę Č. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (2 t., b. l. 64-65), yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 63), jo paaiškinimu esąs nedirbantis. Dabartiniu metu Č. V. atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2019-03-05 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendis, kuriuo Č. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė.
Atsižvelgęs į Č. V. padarytas nusikalstamas veikas, veikų padarymo motyvus bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus straipsnių sankcijose numatytas švelniausias bausmes – baudas, kurių dydis nustatomas artimas minimumui, skiriamam už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Č. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bendrinamos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskirta bausmė, remiantis BK 63 str. 9 p., iš dalies sudedant subendrinama su 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme. Į galutinę paskirtąją bausmę įskaitytinas Č. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-29 13.20 val. iki 2017-08-30 16.06 val. (dvi paros).
Tokios rūšies ir dydžio bausmės paskiriamos kaltinamiesiems atsižvelgus į ankstesnį panaikintą nuosprendį bei aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo manymu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios bei neprieštaraujančios proporcingumo bei teisingumo principams.
Pastebėtina, kad LR Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija nusikaltimų padarymo metu numatė tokį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 euro.
Pinigai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš Č. V. asmens kratos metu paimti 174,63 Eur - yra saugomi Panevėžio apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje. 2017-08-30 apklausos metu (2 t., b. l. 93) Č. V. nurodė, kad minėti pinigai yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos gavo iš tais metais mirusios motinos, tačiau jau 2017-08-31 prašyme (1 t., b. l. 121) nurodė, kad tai jo draugės D. G. pinigai, kuriuos ji neva laikė pas jį. Teismas mano, jog paminėti pinigai yra Č. V., todėl pinigai perduodami civiliniam ieškiniui padengti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis bei kitais duomenimis ir Č. V. pateikti apsipirkimo kvitai- paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. ir Č. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 25 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą, į paskirtąją bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-29 15.00 val. iki 2017-08-30 13.26 val. (viena para), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. Z. paskirti galutinę 23 MGL (866,18 eurų) baudą.
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio baudą;
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą;
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir Č. V. paskirti subendrintą bausmę - 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, ir Č. V. paskirti subendrintą bausmę - 55 MGL (2 071,30 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės ir Č. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto bausmę ir 50 MGL (1883,00 eurų) dydžio baudą.
Arešto bausmę Č. V. paskirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį dienos ir įskaityti pagal paminėtą nuosprendį atliktą bausmę.
Į galutinę subendrintą bausmę Č. V. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-29 13.20 val. iki 2017-08-30 16.06 val. (dvi paras), vieną parą prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti Č. V. atlikusį 2 parų arešto bausmę.
Išaiškinti nuteistiesiems A. Z. ir Č. V., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniais, baudos bausmę savanoriškai privaloma įvykdyti per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rūmų raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai - iš A. Z. ir Č. V. solidariai priteisti S. S. ir K. M. naudai 1261,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
A. Z. ir Č. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti- palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su fotonuotraukomis bei kitais duomenimis ir Č. V. pateiktus apsipirkimo kvitus- palikti saugoti su bylos medžiaga.
Iš Č. V. asmens kratos paimtus 174,63 Eur, kurie yra perduoti saugojimui ir yra įnešti į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2017-08-31 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), skirti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškiniui padengti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o atliekančiam laisvės atėmimo ar arešto bausmę – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.