- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-2137-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37979-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“, uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė teismo patvirtinti jų 2014 m. spalio 23 d. sudarytą taikos sutartį, užkertant kelią. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino.
Pareiškėja UAB „Delta projektai“ prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, jog UAB „Zeta projektai“ neįvykdė taikos sutarties 5.5 punkto, t.y. neperprojektavo ir nepertvarkė atviros automobilių stovėjimo aikštelės tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas, taip pat nesumokėjo ieškovo pareikalautos 10 1367,00 Eur (350000 Lt) baudos, kuri numatyta Taikos sutarties 5.5 punkte. UAB „Zeta projektai“ nurodė, jog po taikos sutarties sudarymo užsakė tyrimą, kuris nustatė, kad įvertinus transporto srautus, triukšmą ir taršą, atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki suprojektuotų gretimame sklype visuomeninės paskirties statinių gali būti sumažintas iki 15 m., t.y. lygiai toks pats, jeigu aikštelėje būtų suprojektuota tik 99 parkavimo vietos, taip pat pateikė 2015 m. balandžio mėnesio UAB „COWI Lietuva“ triukšmo lygio ir aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimus. Šalių susirašinėjimo metu UAB „Delta projektai“ negavo iš UAB „Zeta projektai“ jokios informacijos ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai patvirtinti, kad UAB „Zeta projektai“ įvykdė taikos sutarties 5.5 punkte nurodytas atsakovo prievoles.
UAB „Zeta projektai“ nesutiko su prašymu. Nurodė, jog UAB „Delta projektai“ be teisminio ginčo prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, neįrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Delta projektai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalis taikos sutartį pažeidė. Tai, kad stovėjimo aikštelė yra įregistruota vienu unikaliu numeriu nereiškia, jog atsakovas pažeidė taikos sutartį, kadangi šalys nesusitarė, kad stovėjimo aikštelės bus suformuotos kaip keli kadastriniai vienetai ir užregistruotos atskirais unikaliais numeriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Delta projektai“ prašymą patenkino ir išdavė UAB „Delta projektai“ vykdomąjį raštą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.5. punkto, kuriame nurodyta, kad UAB „Zeta projektai“ įsipareigoja per 4 (keturis) mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio Taikos sutarties punkto nuostatas, UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 (trijų šimtų penkiasdešimt tūkstančių) Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą, ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda.
Teismas nustatė, kad šalys į teismą kreipėsi ne su ieškiniu, o siekdamos išspręsti ginčą taikiai, kad ateityje nebūtų inicijuojami teisminiai procesai dėl to paties dalyko. Šalių laisva valia sulygus taikos sutarties sąlygas pareiškėjai patvirtino, jog taikos sutarties turinys jiems yra suprantamas, o taikos sutarties patvirtinimo pasekmės yra žinomos (Taikos sutarties 4, 6.3 punktai). Patvirtinus taikos sutartį jokie materialinės teisės taikymo veiksmai šioje byloje nėra galimi, kadangi byla yra išnagrinėta iš esmės, atnaujinti procesą atsakovas neprašo. Teismas taip pat neturi duomenų, jog atsakovas būtų inicijavęs taikos sutarties pripažinimo negaliojančia teisminį procesą. Taikos sutartis, kurios pagrindu UAB „Delta projektai“ prašo išduoti vykdomąjį raštą yra galiojanti, t.y. turi (res judicata) galią. Lingvistinė bei sisteminė taikos sutarties sąlygų analizė reikštų ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimą, o tai pagal civilinio proceso normas yra draudžiama. Taikos sutarties paskirtis ir esmė, net ir esant nesutarimams dėl taikos sutarties sąlygų aiškinimo, įpareigoja šalis geranoriškai spręsti iškilusius nesutarimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Zeta projektai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, išreikalauti 2015 m. vasario 20 d. statybą leidžiantį dokumentą ir techninį projektą. Nurodo, jog vykdomasis raštas negali būti išduotas, nes: 1) taikos sutarties 5.5 punkte numatyta pareiga mokėti 350 000 Lt baudą yra sąlyginė ir siejama ne tik su veiksmų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, tačiau yra taikoma kaip sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą taikos sutarties 5.5 punkto vykdymą, esant atsakovės kaltei, vadinasi turi būti nagrinėjamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos; 2) tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti dėl stovėjimo aikštelės apsaugos zonos sumažinimo, ką atsakovė padarė, atlikusi ekspertinį tyrimą, vadinasi taikos sutarties 5.5 punkte aptartas rezultatas buvo pasiektas; 3) pareiškėja, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, siekia nepagrįstai praturtėti, nes jokios žalos dėl taikos sutarties 5.5 punkte numatytų veiksmų nepatiria, o Lietuvos teisėje baudinės netesybos nėra galimos. Nagrinėjamu atveju nėra galimas proceso atnaujinimas, kadangi ginčo atveju taikos sutartis buvo patvirtinta supaprastino proceso tvarka, t. y. ja nebuvo užbaigiamas tarp šalių vykęs teisminis ginčas, byla nebuvo nutraukta ją užbaigus taikiu susitarimu. Todėl teismas gali išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti nesant proceso atnaujinimo pagrindų, šiuo atveju pasiūlant pareiškėjai kreiptis į teismą dėl baudos priteisimo ieškinio teisena. UAB „Zeta projektai“ pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie negyvenamąją patalpą – parkingą, kuriame matyti, kad parkingas yra vienas ir turi vieną unikalų numerį. Tačiau iš išrašo nesimato kiek parkavimo vietų parkinge yra, o matyti tik kokios patalpos pažymėtos plane ir nurodomi savininkai ir jų nuosavybės teise valdomos idealiosios parkingo dalys. Todėl pareiškėja prašymą išduoti vykdomąjį raštą netesybų sumai motyvuoja grynai formaliu taikos sutarties 5.5 punkte neįvykdymu – fiziniu aikštelės nepadalijimu į kelis kadastrinius vienetus. UAB “Zeta projektai” pertvarkymą iš esmės atliko, t.y. atliko tyrimus, kurių išvadose nurodoma, kad apsaugos zona pastatytai negyvenamajai patalpai gali būti sumažinta nuo 25 m iki 15 m, t.y. iš esmės atitinka 5.5 punkte numatytus pertvarkymo tikslus. Pareiškėja UAB „Delta projektai“ nepatiria jokios žalos dėl fizinio aikštelės nepadalinimo, šiuo metu vykdo statybas savo užstatymo teise valdomoje sklypo dalyje, todėl vykdomasis raštas išduotas neturėtų būti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 20 d. išdavė UAB “Delta projektai” statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150220-00178 poilsio paskirties statiniams statyti, kurių projektuotojas UAB „Tiksli forma“. Todėl byloje išreikalautinas projektas, iš kurio matytųsi kokiu atstumu yra statomi poilsio paskirties statiniai nuo parkingo. Spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas turėjo nagrinėti materialinės teisės taikymo klausimus: aiškinti taikos sutarties 5.5 punktą, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. nagrinėti ką iš tiesų šalys susitarė, kokie tikrieji jų ketinimai, kokie šalių tikslai ir kokios neigiamos pasekmės tenka ieškovei dėl to, kad atsakovė neatlieka to, ką įsipareigojo atlikti, arba atlieka kitaip. Taikyti civilinės atsakomybės sąlygas, jeigu bus nustatyta, kad sutarties pažeista. Tačiau sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo šie klausimai nėra spręstini, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškinti pareiškėjos teisę kreiptis dėl taikos sutarties vykdymo pasekmių ieškinio teisena. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nesprendė, ar taikos sutarties 5.5 punkte numatytos netesybos yra protingos, ar atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, ar dėl jų pritaikymo pareiškėja nepagrįstai nepraturtės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Delta projektai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė nagrinėjamu atveju atnaujinti proceso neprašė (atskirajame skunde taip pat nenurodė nė vieno proceso atnaujinimo pagrindo) ir jokių taikos sutarties sąlygų neginčijo (jų negaliojimo pagrindų nenurodė). Visos taikos sutarties nuostatos yra aiškios bei nedviprasmiškos ir netgi apskritai neegzistuoja joks pagrindas, kuriuo remiantis procesas galėtų būti atnaujinamas. UAB „Delta projektai“ įrodė ir teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB “Zeta projektai” neįvykdė (pažeidė) taikos sutarties ir tai sudarė pakankamą pagrindą vykdomajam raštui išduoti. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. UAB „Zeta projektai“ atskiruoju skundu nepagrįstai ir neteisėtai siekia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų pakeitimo. UAB „Delta projektai“ sutiko sudaryti taikos sutartį tik tokiomis sąlygomis, kokios nagrinėjamu atveju yra patvirtintos ir išdėstytos nutartyje. Būtent su tokiomis taikos sutarties sąlygomis laisva valia (taikos sutarties 6.3. punktas) bei suprasdama visas savo veiksmų pasekmes (taikos sutarties 4. punktas) sutiko ir UAB “Zeta projektai”, kuri turėjo visas galimybes tinkamai vykdyti taikos sutartį, tačiau ją akivaizdžiai pažeidė – neperprojektavo ir nepertvarkė atviros automobilių stovėjimo aikštelės ir neatlikęs šių veiksmų nesumokėjo 5.5. punkte numatytos baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties nevykdymo priežastimis, neanalizavo taikos sutarties sąlygų, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Delta projektai“, UAB „Zeta projektai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 2014 m. spalio 23 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (b.l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino jų taikos sutartį, kurios 5.5 punkte numatyta, kad UAB „Zeta projektai“ įsipareigoja per 4 mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuos ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkys atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. UAB „Zeta projektai“ dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio Taikos sutarties punkto nuostatas, UAB „Zeta projektai“ sumoka UAB „Delta projektai“ 350 000 Lt baudą, kaip UAB „Zeta projektai“ ir UAB „Delta projektai“ iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą, ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda. Pareiškėja UAB „Delta projektai“ 2016 m. kovo 3 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog UAB „Zeta projektai“ neįvykdė šio taikos sutarties punkto.
Pagal CPK 464 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar UAB „Zeta projektai“ tikrai neįvykdė taikos sutarties ir kokios yra šio neįvykdymo priežastys. Taikos sutarties 5.5 punktu UAB „Zeta projektai“ įsipareigojo per 4 mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Sutartyje šalys nenurodė ir neaptarė, koks yra šios sąlygos tikslas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelės statyba yra užbaigta, o pagal registruotų savininkams nustatytų tenkančių aikštelės dalių skaičių galima daryti prielaidą, kad joje yra 152 parkavimo vietų (b.l. 35-57). Tačiau pareiškėja nurodo, jog taikos sutarties 5.5 punkto sąlygą yra įvykdžiusi, tai yra atlikusi poveikio aplinkai tyrimą, kuriame nustatyta, kad apsaugos zona negyvenamajai patalpai – parkingui gali būti sumažinta nuo 25 m iki 15 m, tai yra iš esmės atitinka 5.5 punkte numatytus pertvarkymo tikslus. Pirmos instancijos teismas netyrė šios UAB „Zeta projektai“ nurodytos aplinkybės, nesiaiškino, kokių tikslų siekiant buvo nustatyta 5.5 punkto taikos sutarties sąlyga.
Sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog taikos sutartyje nėra aptarta, ką reiškia pertvarkyti aikštelę taip, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kaip šią sąlygą aiškina UAB „Delta projektai“, tai yra, ar 160 vietų automobilių parkavimo aikštelė turėjo būti pertvarkyta tik į 99 vietų aikštelę, ar turėjo būti suformuotos dvi, turinčios 99 ir 61 vietas, ar jos turėjo būti taip atskirtos viena nuo kitos tam tikru esminę reikšmę šalims turinčiu atstumu, ar tik Nekilnojamojo turto registre turėjo būti suformuotos kaip keli atskiri objektai. Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo įvykdyta taikos sutarties 5.5 punkto sąlyga, ar šios priežastys priklauso nuo UAB „Zeta projektai“ valios ar yra susiję su kitų institucijų išduodamais leidimais. Neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių, negalima konstatuoti, jog UAB „Zeta projektai“ nevykdo taikos sutarties 5.5 punkte numatytos sąlygos, ir išduoti vykdomąjį raštą dėl 350 000 Lt baudos sumokėjimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš naujo.