Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. kovo 8 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį 140 MGL, t. y. 5 272,40 Eur dydžio bauda;

2) 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį penkiasdešimties parų areštu;

3) 2019 m. sausio 22 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine subendrinta bausme – septyniasdešimt penkių parų areštu ir 140 MGL, t. y. 5 272,40 Eur dydžio bauda, kuri Utenos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeista laisvės apribojimo trims mėnesiams penkiolikai dienų bausme;

4) 2021 m. lapkričio 24 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems metams, bausmę atlikęs 2025 m. vasario 4 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2025 m. birželio 13 d. apie 22 val. 41 min. (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 prom. neblaivumas), M. P. (M. P.) sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl žaizdos nosyje ir nosikaulių lūžių padarydamas nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. vasario mėnesį paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos gyveno bendrabutyje pas draugą V. B. (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 13 d. apie 23 val. jau miegojo, kadangi vakare su V. vartojo alkoholį. Pabudo nuo M. keliamo triukšmo, jis keikėsi, rėkė. Jis ramino M.. Po truputį kilo konfliktas, norėjo išvaryti M. iš buto, pradėjo stumdytis, M. jam smogė pirmas. Grumtynių metu išdaužė lango stiklą. M. M. rankomis į įvairias kūno vietas, nežino kiek smūgių sudavė. Grūmėsi ir ant žemės, kojomis nemušė, bet galėjo pataikyti M. kojomis, kai nugriuvę voliojosi. Sudavė M. smūgius į veidą. Viskas gavosi dėl girtumo. Gailisi dėl to, kas įvyko, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-125).

Kaltinamajam A. M. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju (nukentėjusiuoju) apklaustas M. P. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 13 d. vakare grįžo namo. Sugyventinė L. ir jos sūnus B. paaiškino, kad buvo atėję du jaunuoliai, kurie su jais konfliktavo, reikalavo pinigų, smurtavo. Nutarė, kad jaunuolius pasiuntė pažįstamas A.. Norėdamas pasiaiškinti, pasiėmė butelį degtinės ir nuėjo pas V. ir A., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Kambaryje buvo V.. Jo paklausė, dėl ko jie pasiuntė jaunuolius pas sugyventinę ir posūnį. Netrukus į kambarį atėjo A. ir pradėjo su juo konfliktuoti. Jis paaiškino, jog nori pasiaiškinti, kodėl A. atsiuntė jaunuolius pas sugyventinę ir posūnį. Po šių žodžių A. kumščiais sudavė daug kartų į galvos sritį. Abu grūmėsi, sudaužė lango stiklą. Jam nukritus ant žemės, A. paėmė didelę stiklo šukę ir pridėjo jam prie kaklo, norėdamas įpjauti. Gindamasis jis rankomis sulaužė stiklo šukę ir numetė. Jam gulint ant žemės, A. jį spardė, daužė kumščiais į galvą, veidą, nugarą. Nuo šių smūgių jautė fizinį skausmą. Jis atstūmė A. nuo savęs. Kai A. nuėjo į tualetą nusiprausti, jis išėjo namo. Pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, jis buvo nuvežtas į Visagino ligoninę, jam diagnozavo nosies kaulo lūžį. A. jam išmušė paskutinį viršutinį dantį ir praskėlė kaktą. Nori, jog A. M. atsakytų už savo veiksmus (1 t., b. l. 47-48, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad su A. M. gyveno (duomenys neskelbtini). M. P. pažįsta, su juo vartodavo alkoholį. 2025 m. birželio 13 d. su A. vartojo alkoholį. Jis nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp A. ir M.. Galimai vakare jam paskambino M. ir pasisiūlė ateiti. Tuo metu kambaryje buvo ir A.. Toliau M. kalbėjo su A.. Jis girdėjo, kad jie telefonu keikėsi. Jis išgėrė stiklinę degtinės, atsigulė į lovą ir snaudė. Prisimena, kad vėliau kambaryje išgirdo besikeikiantį M., girdėjo triukšmą, kilo grumtynės, bet jis nežiūrėjo, kas ten vyksta. Girdėjo, kad sudužo lango stiklas. Taip pat girdėjo, jog jie grūmėsi. Jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. M. jau buvo išėjęs. Kambaryje buvo stiklo šukių, kraujo (1 t., b. l. 69-70).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. (A. B.) 2025 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2025 m. birželio 13 d. apie 22 val. 41 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš dvidešimt minučių pranešėją sumušė vyras, prie gerklės buvo pridėjęs stiklą. Policijos ekipažas nuvyko pas pranešėją M. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). M. P. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Pranešėjas buvo pristatytas į Visagino ligoninės pirmosios pagalbos priėmimo skyrių, kur jam suteikta medicininė pagalba. Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), duris atidarė A. M., kuriam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Nustatė, jog pas V. B. buvo atėjęs M. P.. V. B. miegojo, o A. M. prie stalo vartojo alkoholį. Tarp M. P. ir A. M. kilo konfliktas. M. P. teigimu, muštynių metu A. M. jį mušė kumščiais ir daug kartų spardė. Grumtynių metu abu sudaužė lango stiklą. Po to A. M. šuke jam nežymiai apdraskė kaklą. M. P. medikai nustatė veido muštines žaizdas, nosies kaulų lūžį (1 t., b. l. 5-6).

Asmens apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. P. apžiūros metu 2025 m. birželio 14 d. 0 val. 30 min. matomos ant veido sutvarstytos muštinės žaizdos, ant kaklo po smakru – apie 4 cm žaizda, įdrėskimas (1 t., 36-41).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 13 d. nuo 23 val. 15 min. iki 23 val. 27 min. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kambaryje yra išdaužtas lango stiklas, ant palangės – stiklo šukių. Ant grindų matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 10-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2219/2025 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. P. nustatyti sužalojimai – žaizda kaktoje, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su buku objektu, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; žaizda nosyje, nosikaulių lūžiai, kurie galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su buku objektu, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 65-66).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra – pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo A. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių M. P. į įvairias kūno vietas, o padarydamas žaizdą nosyje ir nosikaulių lūžius nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, A. M. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo V. B. parodymai, policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, asmens apžiūros protokole ir jo prieduose, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole bei jo prieduose nurodyti duomenys. Anksčiau aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

A. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kadangi tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam M. P. kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmę A. M., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi nukentėjusysis atėjo pas kaltinamąjį, kaltinamojo teigimu atėjęs šūkavo, prašomas išeiti, pirmas pradėjo muštis. Šios dvi aplinkybės švelnina kaltinamojo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybe sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be to, kaltinamasis A. M. jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumai už šiuos nusikaltimus neišnykę ir nepanaikinti. Kaltinamasis padarė šį naują tyčinį nusikaltimą praėjus tik keturiems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą) paskirtos keturių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo (1 t., b. l. 82-89), todėl A. M. pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. M. nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo visišką nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų bausmių kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Taigi teismas sprendžia, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatoma artima minimaliai terminuoto laisvės atėmimo bausmei.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes A. M. ne kartą teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusį teistumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 5, 9 dalys).

Kaltinamojo A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. birželio 13 d. išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (1 t., b. l. 137-139) (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. liepos 23 d. pažyma Nr. APD-2025-08404 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam A. M. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato J. B. užmokestis – yra 189,58 Eur (2 t., b. l. 34).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui (kai kaltinamasis yra suimtas), šiuo metu nedirba, pajamų neturi, todėl, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos iki šiol neišnyko, paliktina nepakeista iki nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įtariamojo (kaltinamojo) apklausų vaizdo įrašais ir paskelbimo jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti terminuotą laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. birželio 13 d. iki jo faktinio taikymo pabaigos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. liepos 25 d.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įtariamojo (kaltinamojo) apklausų vaizdo įrašais ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą – palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o A. M. nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.