Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., gyv. (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-03 apie 16.50 val. Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k., Vilniaus g. 33 autobusų stotelėje „Šumskas“, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios nepilnametės V. V. atžvilgiu, t. y. ranka grėbė už kaklo tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, išplėšė nukentėjusiajai iš rankų ir pagrobė 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S 2 Plius“,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 3 d. su E. L. ir N. L. automobiliu ,,Peugeot“ atvažiavo į autobuso stotelę ,,Šumskas“, esančią Vilniaus g. 33, Šumsko k., Kalvelių sen., Vilniaus r. N. L. vairavo automobilį. Į autobuso stotelę atvažiavo su tikslu pastovėti, parūkyti. Atvažiavęs į autobuso stotelę, paskambino pažįstamai V. V., su kuria prieš tai planavo vakarėlį. K. V. atėjo, jis paprašė jos, kad ji jam duotų savo telefoną paklausyti muzikos. Ji davė jam telefoną. Pasakė jai, kad jei ji nori toliau linksmintis, turi atsinešti jam pinigų. Ji nuėjo namo pinigų vakarėliui. Per tą laiką jis nusprendė važiuoti namo ir paprašė N. L. nuvežti jį namo. Violetos telefoną jis pasisavino ir jai negrąžino. Tikslo pavogti telefoną neturėjo, norėjo pajuokauti. Jis V. V. už gerklės negriebė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 134, 148).

Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji pati jam atidavė telefoną ir kad jis jai negriebė už gerklės, laikytini jo gynybine versija, kuri prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Iš nukentėjusiosios V. V. parodymų matyti, kad 2016 m. balandžio 3 d. apie 16 val. jai paskambino pažįstamas A. B. ir pasiūlė susitikti prie autobuso stotelės ,,Šumskas“. Santykiai tarp jų buvo normalūs, jie mokėsi vienoje mokykloje. Jai atėjus į sutartą vietą, A. B. jau laukė tamsiame lengvajame automobilyje, kuriame buvo dar buvo 2 vaikinai. A. B. išlipo iš automobilio, kiti vaikinai liko automobilyje. Nuo automobilio ji stovėjo toliau, apie 15 metrų. A. B. iš karto priėjęs prie jos, griebė jai už kaklo, išplėšė jai iš rankų telefoną ir pasakė, kad jei ji neatneš jam 50 eurų, jis negrąžins jai telefono. Atėjusi prie autobuso stotelės, ji telefoną ,,S. G. S2 Plius“, kurį jai padovanojo tėvai, laikė rankoje. Kadangi nukentėjusioji turėjo savo pinigų, sutiko atnešti A. B. 50 eurų, kad jis jai atiduotų telefoną. Kai grįžo į stotelę, A. B. jau nebuvo. Nebuvo skolinga A. B. pinigų. Grįžusi namo, paskambino A. B., paklausė, kur jis ir pasakė, kad grąžintų telefoną. Jis pasakė, kad nieko nežino ir nieko jai negrąžins. Tada paskambino tėvui ir viską jam papasakojo, tą pačią dieną tėvas kreipėsi į policiją. Jokio vakarėlio tą dieną neplanavo. Praėjus 2 ar 3 savaitėms A. B. telefoną grąžino jos tėvui. Telefonas buvo nesulaužytas, pretenzijų A. B. neturi. Savaitė iki įvyko buvo paskolinusi A. B. pinigų. Kai ėjo susitikti su A. B., manė, kad A. B. nori jai grąžinti pinigus, kuriuos prieš savaitę buvo jam paskolinusi. A. B. jos neatsiprašė (b. l. 146-147).

Iš nukentėjusiojo T. V. paaiškinimų teisme matyti, kad V. V. yra jo dukra. Telefoną ,,S. G. S 2 Plius“ 10 mėnesių iki įvykio pirko parduotuvėje ,,T. C.“ už 300 eurų. Gimtadienio proga padovanojo telefoną dukrai. A. B. ir jo motiną pažįsta seniai. Jo dukra su A. B. buvo tik pažįstami. 2016 m. balandžio 3 d. apie 16. 45 val. jam paskambino dukra ir papasakojo, kad A. B. atėmė jos telefoną. Jis paskambino A. B. motinai ir paprašė jos sūnaus telefono numerio. Paskambinęs A. B. pasakė, kad jei neatiduos telefono, jis kreipsis į policiją. A. B. jam pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Kadangi telefonas buvo draustas, tai apie įvykį informavo draudimo bendrovę ir policiją, kitą dieną policijoje parašė pareiškimą. Policijos tyrėja jam pasakė, kad A. B. prisipažino ir pažadėjo grąžinti telefoną. Vėliau sutiko A. B., kuris jam atidavė išardytą telefoną, nebuvo nei dėklo, nei atminties kortelės, nei SIM kortelės. A. B. motina atlygino žalą už minėtus daiktus (b. l. 147-148).

Iš liudytojo E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. balandžio 3 d. po pietų jis susitarė su Norbertu, kad važiuos į Vilnių. Norbertas savo automobiliu ,,Peugeot“ atvažiavo ir pasiėmė jį iš namų Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k. Kai privažiavo prie jo, Norbertas sakė, kad nuvažiuos prie stotelės ir palauks A. B., kuris su Norbertu atvažiavo į Šumską. Jie privažiavo prie stotelės, sėdėjo automobilyje, rūkė. Truputį atokiau nuo stotelės A. B. stovėjo ir kalbėjosi su pažįstama V.. Apie ką šie kalbėjo, jis nežino, negirdėjo. Jie šio laukė apie 15 min. po to A. B. atėjo, sėdo į automobilį ir jie pastarąjį nuvežė ir paliko Kalveliuose. Patys nuvažiavo į Vilnių. A. B. nepasakojo, kad iš Violetos paėmė telefoną. Po kelių dienų jis ėjo į mokyklą, kai privažiavo Violetos tėvas ir pasiūlė pavežti jį į mokyklą, pakeliui paklausė, kaip A. B. atėmė jo dukros telefoną. Jis nieko nežinojo apie telefono paėmimą ir pasakė, kad sėdėjo automobilyje ir nieko nežino. Su A. B. apie tai nieko nekalbėjo (b. l. 45-46).

Iš liudytojo N. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2016-04-03 apie 17.00 val. tikslaus laiko neprisimena, jis važiavo į Šumsko miestelį, pasiimti draugo E. L.. Kalveliuose sutiko A. B., kuris paprašė pavežti į Šumsko k. Jis pavežė, sustojo Šumsko k. esančioje stotelėje. Jis su E. L. sėdėjo automobilyje, matė per veidrodėlį, kaip atėjo nepažįstama jam mergina ir ji su A. B. stovėjo ir kalbėjosi. Apie ką jiedu kalbėjosi nežino. Kadangi jiems jau reikėjo važiuoti, jis pakvietė A. B., mergina išėjo link Kalvelių, o A. B. atsisėdo į automobilį. Jis nuvažiavo į Kalvelius, kur paliko A. B. ir su E. L. išvažiavo į Vilnių. Pakeliui A. B. nieko nepasakojo. Po kiek laiko jam pradėjo skambinti A. B. motina, pradėjo klausinėti, kur A.. Jis iškarto nesuprato apie ką eina kalba, po to šio motina pasakė, kad A. iš V. atėmė telefoną. A. B. nieko jiems nesakė, kad atėmė telefoną ar, kad reikalavo pinigus (b. l. 48-49).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-04-03 apie 16.50 val. į autobusų stotelę ,,Šumskas“, esančią Vilniaus g. 33, Šumsko mstl. Vilniaus r., privažiavo automobilis iš kurio išlipo pažįstamas vaikinas vardu A. B., kuris ranka griebė V. V. už kaklo, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir išplėšė jai iš rankų mobilaus ryšio telefoną ,,S. G. S2 Plius“, IMEI 359704/05/815048/7. Padaryta 300 eurų turtinė žala (b. l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – autobusų stotelė ,,Šumskas“, esantį Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko mstl., Vilniaus g. 33 (b. l. 9).

Iš savanoriškų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad T. V. pateikė telefono ,,S. G. S2 Plius“, IMEI 359704/05/815048/7 pirkimo sutartį, kvitą, draudimo liudijimą ir mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S2 Plius“, kuris buvo apžiūrėtas (b. l. 12, 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis įvykio vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad jis su draugais E. L. ir N. L. važiavo automobiliu ,,Peugeot“, priklausančiu N. L.. Jie nuvažiavo į Šumsko k., Vilniaus r., sustojo stotelėje ir tiesiog rūkė. Tada pamatė einančią pažįstamą Violetą. Jis pašaukė ją ir išlipo iš automobilio. Draugai sėdėjo automobilyje. Jis pradėjo jai sakyti, kad jam duotų telefoną paklausyti muzikos. Ji padavė telefoną, jis pradėjo įjunginėti, ten buvo kodas. Jis tada liepė pasakyti telefono kodą, bet ji atsisakė. Ji labai baikšti, todėl jis paėmė ranka jai už kaklo ir ji pasakė telefono kodą. Telefoną jis įsidėjo į kišenę. Pinigų iš jos nereikalavo. Jis sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Draugams nieko nesakė, kad paėmė telefoną. Telefoną vėliau grąžino savininkui sutikęs jį Kalvelių k. (b. l. 73-78).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. B. gynėja advokatė A. Grinevič, nurodė, kad pagal kaltinamojo parodymus teisme jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d (b. l. 149).

Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši nusikalstama veika yra tyčinė, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas panaudodamas smurtą siekė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią.

Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu, pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad negriebė nukentėjusiajai už gerklės, tačiau tai laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, taip pat paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis sugriebė jai už kaklo ir atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S2 Plius“. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad siekdamas įgyti galimybę naudotis, valdyti, disponuoti nukentėjusios turtu, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis paėmęs nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S2 Plius“, pamatė, kad jis apsaugotas kodu, todėl norėdamas išgauti telefono kodą, sugriebė nukentėjusiajai už kaklo. Jai pasakius telefono kodą, telefoną įsidėjo į kišenę ir išvažiavo. Iš šių kaltinamojo parodymų seka, kad jis atėmęs nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, neturėjo galimybės laisvai juo naudotis, nes jis buvo apsaugotas kodu. Kaltinamasis siekdamas įgyti galimybę laisvai naudotis pagrobtu nukentėjusiosios turtu, t. y. baigti savo neteisėtą veikimą, sugriebė nukentėjusiajai už kaklo, jai pasakius kodą, telefoną įsidėjo į kišenę ir jai jo negrąžino, t. y. panaudodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S 2 Plius“ ir turėjo galimybę juo naudotis, disponuoti ir valdyti pagal savo valią. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta teismas daro išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog A. B. panaudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S2 Plius“, t. y. plėšimo būdu įgijo nukentėjusiajai priklausantį telefoną.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus daro pagrįstą išvadą, kad A. B. 2016-04-03 apie 16.50 val. Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k., Vilniaus g. 33 autobusų stotelėje „Šumskas“, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios nepilnametės V. V. atžvilgiu, t. y. ranka grėbė už kaklo tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, išplėšė nukentėjusiajai iš rankų ir pagrobė 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,S. G. S 2 Plius“.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, kad anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 88-90), nedirbantis, nesimokantis, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą.

Kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą.

Vadovaujantis BK 66 str., realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-04-06 iki 2016-04-07.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.