Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-497-563/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
e1-497-563/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12438-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-497-563/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-12438-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. (A. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2020-03-27, apie 19.00 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-03-27, vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo pas draugą, jo namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, tikslaus adreso neatsimena. Pas draugą atvyko automobiliu „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvyko blaivus. Draugas savo namuose jam pasiūlė išgerti degtinės ir jis sutiko. Po to jie išėjo į kiemą parūkyti. Jis pamatė, kad automobilį, kuriuo atvažiavo, pastatė netiesiai, todėl nusprendė jį ištiesinti. Sėdo už automobilio vairo. Vairuodamas netyčia kliudė automobilį „O.“. Labai gailisi dėl įvykio. Niekur iš kiemo važiuoti neketino. Po įvykio savo kaltę pripažino. Gailėjosi dėl to kas nutiko. Sutiko neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta piniginė bauda. Automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo sugyventinės sūnui R. D.. Jis yra jūreivis ir šiuo metu yra karantinuotas laive. (t. 1, b. l. 39-42)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-03-27, apie 19.00 val., važiuodamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštele, pastebėjo, kad transporto priemonė „F. G.“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti atgaline eiga ir kliudė jo transporto priemonės „O.“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį sparną. Išlipęs iš automobilio jis priėjo prie „F.“ automobilio vairuotojo, kuris sėdėjo automobilyje ir paprašė šio išlipti iš automobilio ir pasižiūrėti ką padarė. Už vairo sėdėjęs asmuo pasiūlė jam susitarti, klausė, kiek jis nori už automobilio remontą. Liudytojas norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastebėjo, kad asmuo, vairavęs „F.“ automobilį galimai yra neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eidamas jis svirduliavo. Jis asmens paklausė, ar šis šiandien yra vartojęs alkoholio. Vyras atsakė, kad šiandien ryte gėrė, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. (t. 1, b. l. 25-27)

Iš A. G. 2020-03-27 paaiškinimo matyti, kad 2020-03-27, apie 20 val. jis, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, užkliudė pro šalį važiavusį automobilį „O.“. Įvykio metu buvo neblaivus, kadangi tos pačios dienos apie 13.00 val. išgėrė apie 200 g. degtinės. (t. 1, b. l. 22)

2020-03-27 neblaivumo nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKA-0018 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 19.36 val. buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o 19.56 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 10).

Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta, tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2020-04-01 (b. l. 11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas yra R. D. (t. 1, b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2020-03-29 nutarimu automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas D. U. (t. 1, b. l. 14, 15-17, 16).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „F. G.“, pagaminto laikotarpiu nuo 1995 iki 1998 metų rinkos vertė yra 790 Eur su PVM (653 Eur be PVM) (t. 1, b. l. 12).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G. 2020-03-27 apie 19.00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę - automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi - bauda ir jos dydžiu (t. 1, b. l. 51-53).

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki įvykio vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja, bauda sumokėta, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, dirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam šios bausmės, skirtinos už nesunkius tyčinius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, nustatant trumpesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis terminą – 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020-04-06.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, A. G. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, todėl automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, ji grąžinta, nėra pagrindo jos konfiskuoti. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „F. G.“, 1996 m. gamybos, rinkos vertė Lietuvoje yra 790 Eur su PVM (653 Eur be PVM). Pažymėtina, kad apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas. Prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, iš A. G. išieškoma automobilio „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, be pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 653 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 46-49), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina. Kardomoji priemonė – dokumentų, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ 2014-05-06, paėmimas (b. l. 43-45), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena (1 vnt.), esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą A. G. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020-04-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. G. konfiskuotino turto – automobilio „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 653 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) į valstybės biudžetą.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ 2014-05-06, paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-05-06 A. G. vardu, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Skaitmeninę laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. G., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Olcvikienė