Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto I. Ž. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimu Pažeidėjui už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2016 m. gegužės 8 d. 11.16 val., kelio (duomenys neskelbtini) 30 km, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,32 promilės). Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė Pažeidėjo prašymą dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminio sutrumpinimo. Skundu apygardos teismui Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad atitinka visas ATPK 329 straipsnyje numatytas formaliąsias sąlygas, be to, savo veiksmus vertina kritiškai. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia, jo atsakomybę sunkinančių – nenustatė. Akcentuoja, kad darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, vairavimo patirtis siekia 13 metų, už KET baustas daugiau nei prieš 10 metų, kai neturėjo vairavimo įgūdžių, nuobaudos įvykdytos, pirmą kartą nubaustas už vairavimą neblaiviam, piktybiškai KET nepažeidinėja. Teigia, kad teisė vairuoti yra būtina, kadangi darbe dėl to nuolat patiria ne tik nepatogumų, tačiau tai sudaro ir papildomų išlaidų atsiradimą. Jaučia gėdos jausmą prieš šeimą ir draugus, šis, jo neatsakingas poelgis, jį labai paveikė, todėl ateityje elgsis labai atsakingai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas - V. M. prašo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 302¹¹ straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka tai, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. ATPK 329 straipsnio taikymas negali būti sąlygojamas vien tik formalių minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo konstatavimu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant ATPK 329 straipsnį būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Iš tiesų, nors Pažeidėjas atitinka formalius įstatymo reikalavimus (praėjo daugiau kaip pusė paskirto laiko, yra Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma), tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pažeidėjo asmenybę, taip pat ir anksčiau padarytus teisės pažeidimus bei taikytų nuobaudų veiksmingumą, be to, atkreipęs dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančiomis teisės normomis, pažeidėjui įvykio metu nustatytas neblaivumo lygis būtų vertinamas kaip artimas nusikalstamos veikos konstatavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, taip pat atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, padarė išvadą, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, kaip to prašė Pažeidėjas, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus. Iš tiesų, iš bylos medžiagos matyti, kad Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas 1,32 promilių girtumo laipsnis. Šis pažeidimas laikytinas ypač šiurkščiu, sukėlęs pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams, kadangi Pažeidėjas vidurdienį sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pažeidėjo, kaip eismo dalyvio, elgesį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka ne tik už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, tačiau net 2 kartus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir net 4 kartus pagal 178 straipsnį. Akivaizdu, kad didžioji dalis teisės pažeidimų padaryti būtent vartojus alkoholį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtų pažeidimų sukeltos neigiamos pasekmės, iš esmės jokios teigiamos įtakos Pažeidėjui nepadarė, todėl visiškai sutiktina, kad itin skaudžių padarinių, šiuo atveju, išvengta tik dėl atsitiktinumo. Pažeidėjas skunde nurodo, kad neturėdamas šios specialiosios teisės, nuolat patiria įvairių nepatogumų tiek darbe, tiek šeimoje, tačiau analizuojamos bylos kontekste, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui, juolab, kad šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, kaip beje, akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, buvo žinomos Pažeidėjui jau iš anksčiau. Taigi visuma išdėstytų aplinkybių reiškia ne ką kitą, kaip išties tik Pažeidėjo atsakomybės jausmo stoką, pakankamai atsainų požiūrį tiek į šeimą, tiek į darbinę veiklą, tiek ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti tiek nubaudimo, tiek ir prevenciniai nuobaudos tikslai, atsižvelgiant ir į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dar nepasiekti, todėl administracinės nuobaudos terminas pagrįstai nesutrumpintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.