- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- eI-4519-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. patikslintame skunde (b. l. 16–22) prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017-07-12 įsakymą Nr. 1P-872; 2) ištirti, ar Departamento generalinio direktoriaus 2015-08-10 įsakymo Nr. 1B-642 dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių su 2016-06-20 pakeitimu Nr. 1B-527 4 dalies 8¹ punktas, kurių pagrindu Departamentas konstatuoja pažeidimą, bei 2016-07-15 Imuniteto tarnybos tikrinimų atlikimo tvarka atitinka Konstitucijos 22, 23, 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nurodo, jog Departamento generalinio direktoriaus 2017-07-12 įsakymu Nr. 1P-872 jai, Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Lavoriškių kelio posto vyresniajai inspektorei, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už skirta už tai, kad 2016-07-15 darbo metu atlikto Departamento Imuniteto tarnybos tikrinimo metu nepateikė tarnyboje turėtų daiktų tikrinimui, dėl ko konstatuota, kad draudžiamus daiktus turėjo. Pareiškėja su paskirta nuobauda nesutinka.
Pareiškėja nurodo, jog nuo 2016-07-11 iki 2016-07-16, vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės patvirtintu darbo grafiku, buvo paskirta eiti pareigas muitinio tikrinimo vietoje UAB Vilniaus Transimeksa. 2016-07-15 apie 18 val. buvo atliktas Departamento Imuniteto tarnybos tikrinimas, kurio metu buvo naudojamas psichologinis smurtas, pareiškėja buvo verčiama atlikti savo asmeninių daiktų detalią apžiūrą. Skunde aiškina, kad tikrinimo metu ji buvo pažeminta, taip pat buvo sumenkintas ir pažemintas pareigūno vardas ir orumas, kadangi tikrinama buvo muitinės pareigūnų darbo vietoje, į kurią gali patekti muitinės klientai. Patalpa atskirta permatoma, prastai garsą izoliuojančia stikline sienos pertvara ir stiklinėmis durimis, todėl tretieji asmenys (verslo atstovai, deklarantai, UAB Vilniaus Transimeksa vadovai) stebėjo, girdėjo.
Skunde paaiškina, kad 2016-07-15 apie 18 val. už nugaros pamatė du nepažįstamus žmones su filmavimo kamera. Tikrintojas parodė ženklą, kurį pareiškėja identifikavo kaip Muitinės kriminalinės tarnybos ženklą, tikrintoja parodė tarnybinį pažymėjimą. Tikrintojai žodžiu neprisistatė, pareiškėja mano, jog taip pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių 6.1 p. Tikrintojas pranešė, kad tikrinimo tikslas ir priežastis – elgesys ir nurodė pateikti asmeninius ir kitus daiktus.
Tik baigus tikrinimą, pasirašydama Tikrinimo aktą, pareiškėja sužinojo, kad tai buvo Departamento Imuniteto tarnybos vyriausieji tyrėjai D. Ž. ir R. M..
Vaizdo įrašas buvo daromas tik asmeninių daiktų tikrinimo metu ir darbo vietos tikrinimo metu. Kokiu tikslu daromas vaizdo įrašas, kaip bus saugomas ir naudojamas, kas atsakingas už duomenų apsaugą paaiškinta nebuvo ir iki šiol pareiškėjai nėra žinoma.
Tikrinimas buvo pradėtas klausimu, ar pareiškėja turi draudžiamų daiktų, kiek pinigų turi, buvo nurodyta padėti ant stalo asmeninius daiktus – prasegtas ir atverstas rankinę ir kosmetinę. Tikrintojai nurodė atverti piniginę, jos turinį nufilmavo stambiu planu. Tad buvo nurodyta ištraukti rankinėje esančią kosmetinę, ją atsegti ir atverti. Tikrintojai pareikalavo, kad pareiškėja iškraustytų kosmetinę bei iškrautų visus likusius rankinėje daiktus ant stalo prieš kamerą. Pareiškėja tvirtina, kad asmeninius daiktus pateikė pareigūnams tikrinti. Į jų reikalavimus išimi daiktus jai pačiai pasakė, kad gali tai padaryti patys savo rankomis. Tikrintojai reikalavo, kad viską išimtų pareiškėja. Pastarieji akcentavo, kad asmeninių daiktų neišėmimas jos pačios rankomis yra traktuojamas kaip atsisakymas pateikti rankinę ir kosmetinę tikrinimui. Pabrėžia, kad asmeninius daiktus tikrinimui pateikti neatsisakė ir pateikė, sudarė galimybę tai padaryti tikrintojams. Pareiškėja aiškina, kad patikrinimo metu tikrintojai teigė, jei neišims asmeninių daiktų pati, tai bus prilyginta visų draudžiamų daiktų turėjimui, tuo, jos manymu, buvo daromas psichologinis spaudimas. Pokalbio metu buvo filmuojamas rankinės turinys stambiu planu. Tikrintojai pranešė, kad fiksuos patikrinimo rezultatus kaip jos atsisakymą pateikti asmeninius daiktus tikrinimui ir dėl asmeninių daiktų neiškraustymo bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes pareiškėja neįrodė, kad draudžiamų daiktų neturi.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad asmeninių daiktų tikrinimas taikant administracinio ir baudžiamojo proceso poveikio priemones, neturint tam pagrindo, buvo atliekamas viršijant įgaliojimus, piktnaudžiaujant tarnyba, dėl ko yra neteisėtas. Tikrinimo metu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 22 str. įtvirtintos nuostatos dėl žmogaus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumo, 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Atlikę asmeninių daiktų tikrinimą, pareigūnai paprašė aprodyti darbo vietą ir joje turimus daiktus. Pareiškėja tvirtina, jog įvykdė visus tikrintojų duotus nurodymus. Patikrinimo metu draudžiamų daiktų nerasta. Elgesio ar kitų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja tvirtina, kad pareigūnų nurodymus vykdė. Surašę ir atspausdinę aktą, tikrintojai pasirašė ant dviejų egzempliorių ir įteikė pasirašytinai pareiškėjai. Akte buvo nurodyta, kad atsisakė pateikti tikrinimui rankinėje ir kosmetinėje buvusius daiktus.
Akte pareigūnai nurodė, kad „vyresnioji inspektorė J. K. atsisakė pateikti rankinės viduje turimus daiktus. Rankinę atidarė, tačiau rankinės vidinio skyriaus atidaryti nesutiko, taip pat neatidarė rankinės viduje esančios kosmetinės“. Pareiškėja tvirtina, kad šis teiginys neatitiko tikrovės, nes kosmetinė buvo padėta ant stalo atsegta ir atverta, o kitų kosmetinių rankinėje neturėjo. Pabrėžia, kad asmeninius daiktus tikrintojams pateikė, sudarė sąlygas atidarinėti skyrelius, tikrinti rankinės vidų, išiminėti daiktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog tikrinimo metu buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą, buvo priversta atskleisti asmeninio gyvenimo detales (kaip, pvz., čekiai, receptai, asmeniniai dokumentai, vaistai, nuotraukos, higienos reikmenys ir kiti turimi privatūs ir skirti tik asmeniniam naudojimui, daiktai). Pateikė tikrintojams visus turimus asmeninius daiktus, suteikė galimybę juos patikrinti, tačiau buvo preziumuojama, kad turi draudžiamus daiktus ir turėjo įrodyti priešingai.
Skunde nurodo, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-08-10 įsakymo Nr. 1B-642 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ su 2016-06-20 įsakymu dėl pakeitimo Nr. 1B- 527 7.4 punktas numato, kad tikrintojai gali „prašyti tikrinamų muitinės pareigūnų pateikti tarnybos metu turimus daiktus“, tačiau nenumato, kad pareigūnai privalo patys atlikti savo daiktų apžiūrą, o reikalavimas pateikti visus turimus daiktus, tame skaičiuje ir asmens higienos priemones ištraukiant jas po vieną, yra perteklinis ir nesusijęs su draudžiamu muitinės pareigūnams tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašu.
Atliekant asmeninių daiktų tikrinimą stebint tretiems asmenims, darant psichologinį spaudimą ir elgiantis, kaip su pažeidėja ar nusikaltėle, pasak pareiškėjos, buvo pažeista jos teisė į teisingumą, objektyvumą, pagarbą, o tikrinimas atliktas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.
Dėl 2016-07-15 atlikto patikrinimo pareiškėja 2016-07-17 tarnybiniu raštu kreipėsi į Departamento generalinį direktorių A. A., Vilniaus TM viršininką J. R., Departamento Imuniteto tarnybos viršininką A. P. ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę L. D.. Tarnybiniu pranešimu pareiškė nuomonę apie, pareiškėjos manymu, pažeistas ne tik su tarnyba muitinėje susijusias specialiąsias teises ir tarnybos muitinėje principus, bet ir pamatines teises, įtvirtintas Konstitucijoje. Iškėlė klausimą dėl tokio pobūdžio patikrinimų teisėtumo ir teisingumo, taip pat viešo, žeminančio žmogiškąjį orumą ir pareigūnų autoritetą tikrintojų elgesio. Šiuo tarnybiniu raštu, pasak pareiškėjos, ji aktyviai gynė savo pažeistas teises ir tuo pačiu atstovavo kitų posto pareigūnų teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog tarnybinio patikrinimo išvada dar iki nuobaudos skyrimo bei iki jos susipažinimo su šia išvada, buvo išsiųsta bendruoju krovinių posto „Savanoriai“ elektroniniu paštu. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo paviešinta bei sudarytos sąlygos su ja susipažinti patikrinimu nesusijusiems asmenims bei šį raštą platinti.
Atkreipia dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo komisija tarnybinio patikrinimo metu eliminavo iš tyrimo medžiagos D. Ž.. Pareiškėjai susidaro įspūdis, kad jos tikrinimą atliko R. M., kas neatitinka tikrovės. Nurodo, jog tarnybiniuose raštuose pateikiamus faktus ir aplinkybes Tarnybinio patikrinimo komisija ignoravo (nebuvo pradėti tarnybiniai patikrinimai tikrintojų veiksmus ištirti, nebuvo svarstoma dėl elgesio atitikimo Muitinės pareigūnų etikos kodeksui).
Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, Profesinei sąjungai nepritarus nuobaudos skyrimui, pareiškėja buvo perkelta iš krovinių posto „Savanoriai“ į kelio postą „Lavoriškės“. Buvo pasunkintos darbo sąlygos fiziškai ir psichologiškai, padidėjo vykimo į tarnybą atstumas, fiziškai sunkesnės darbo sąlygos, visiškai naujas, nežinomas darbo pobūdis ir specifika, stresas ir nesaugumo jausmas darbinėje aplinkoje. Pasikeitus darbo pobūdžiui, nebuvo siunčiama į kursus, nebuvo organizuotas apmokymas, nesuteikta galimybė iki darbo pradžios naujame darbe susipažinti su specifine darbo aplinka, teisės aktais ir informacinių sistemų veikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad tikrinimas ir tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant pamatinės žmogaus teisės, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 23 ir 31 str. 1. d., taip pat pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 str. 1 d. ir 8 str., Departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymo Nr. IB-888 7.1, 7.1.1, 7.1.3. 7.5.1 p. ir kitų teisės aktų nuostatos., o Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-08-10 įsakymo Nr. 1B-642 su 2016-06-20 pakeitimu Nr. 1B-52 punktas 8(1) ir 8(2) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kas daro nuobaudos skyrimų negalima, neteisėtu ir neteisingu.
Departamentas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 29–33) nurodo, jog pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad 2016-07-15 apie 18.15 val., vykdydama pareigas krovinių poste „Savanoriai“ VA0218 „Vilniaus Transimeksa“, Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams D. Ž. ir R. M. paprašius pateikti visus tarnybos vietoje ir tarnybos metu turimus daiktus patikrinimui, o būtent – daiktus, esančius juodos rankinės viduriniame skyriuje, J. K. daiktų, esančių minėtame skyriuje, patikrinimui nepateikė, o tai prilyginama draudžiamų daiktų turėjimui tarnybos metu tarnybos vietoje.
Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237, o tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį buvo priimtas sprendimas J. K. už tyčinį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinių nuobaudų vidurkį atitinkančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
2016-08-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2224 (toliau – ir Išvada) buvo surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog J. K. nepateikė tikrintojams tarnybos metu turimų daiktų.
Atkreipia dėmesį, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų tikrinimo metu darytoje vaizdo medžiagoje matyti, kad tikrinimas buvo atliekamas uždaroje patalpoje, kurioje pareiškėja atlieka pareigas, pašalinių asmenų tikrinimo metu minėtoje patalpoje nebuvo, pati J. K., pradėjus tikrinimą ir filmavimą, nenurodė, kad jos atžvilgiu yra atliekamas viešas tikrinimas, todėl teigti, kad tikrinimo metu ji buvo pažeminta, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog skunde pareiškėja cituoja, todėl akivaizdu, kad pareigūnei yra žinoma nustatyta pareiga tikrintojams pateikti tarnybos metu turimus daiktus. Pareiga būti susipažinus su teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą, numatyta ir pareigybės aprašyme. Kaip nurodo pati pareiškėja, Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai nuolat akcentavo, kokie veiksmai bus traktuojami kaip teisės aktų pažeidimai, informavo apie gręsiančių atsakomybę, aiškiai nurodė, kokie veiksmai turi būti atlikti ir kas turi būti pateikta, kad tikrintojai galėtų įsitikinti, jog J. K. draudžiamų tarnybos metu turėti daiktų neturi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginys, kad ji leido pareigūnams patiems išimti daiktus, pasak atsakovo, negali atleisti pareigūnės nuo atsakomybės, kadangi Imuniteto tarnybos pareigūnai nėra įgalioti atlikti asmens apžiūros ar daiktų kratos, todėl tikrinimo metu aiškiai nurodė, kad patys negali kraustyti daiktų ir keletą kartų paprašė pareiškėjos laikytis teisės aktų nustatytos pareigos pateikti turimus daiktus tarnybos metu, kad tikrintojai galėtų įsitikinti, ar ji neturi draudžiamų turėti daiktų.
Atsiliepimas
Atsiliepime akcentuojama, kad asmeninių daiktų tikrinimas dėl pareiškėjos sąmoningų veiksmų nebuvo atliktas iki galo ir nebuvo įsitikinta, ar pareigūnė savo asmeniniuose daiktuose neslepia draudžiamų turėti daiktų. Pareiškėja kategoriškai atsisakė pateikti daiktus (nepateikė), esančius juodos rankinės viduriniame skyriuje. Šis faktas užfiksuotas tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų tikrinimo metu užfiksuotoje vaizdo medžiagoje, todėl teigti, kad draudžiamų turėti daiktų nebuvo rasta, pasak Departamento, negalima.
Dėl sąmoningų jos veiksmų nepateikiant daiktų, esančių juodos rankinės viduriniame skyriuje, dėl ko J. K. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėja nesudarė sąlygų tikrintojams įsitinkinti, kad posto teritorijoje neturi draudžiamų tarnybos metu turėti daiktų, todėl teiginys, kad tikrinimui daiktai buvo pateikti yra nepagrįstas.
J. K. pareigos įrodyti, kad neturi draudžiamų posto teritorijoje turėti daiktų neturėjo. Nustatinėti, ar posto pareigūnai turi draudžiamus turėti daiktus ar ne buvo suteikta Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams. Pareigūnė privalėjo tik pateikti daiktus tikrintojams, o Imuniteto tarnybos pareigūnai turėjo pareigą įsitikinti, ar nėra pažeidžiamas nustatytas draudimas. Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija galiojo viso tarnybinio patikrinimo metu iki to momento, kuomet buvo nustatytas faktas, kad pareiškėja pažeidė galiojančius teisės aktus ir buvo nustatytas pažeidimas, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad asmeninių daiktų tikrinimas taikant administracinio ir baudžiamojo proceso poveikio priemones, neturint tam pagrindo, buvo atliekamas viršijant įgaliojimus, piktnaudžiaujant tarnyba. Pabrėžia, jog tikrintojai netaikė nei administracinio, nei baudžiamojo proceso poveikio priemonių, o tikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų atliktas tikrinimas yra neteisėtas, ar atliktas pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba.
Atsiliepime pažymėta, J. K. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu, siekiant patvirtinti arba paneigti padarytą tarnybinį nusižengimą, buvo tikrinamos, vertinamos ir analizuojamos visos aplinkybės tarp jų ir Departamento Imuniteto tarnybos tikrinimo aktas, kuris yra sudedamoji tarnybinio patikrinimo medžiagos dalis. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma neabejotinai leido daryti išvadą, kad pareiškėja pažeidė galiojančius teisės aktus ir padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jos samprotavimai, kad Imuniteto tarnybos pareigūnų surašytas tikrinimo aktas yra paviršutiniškas laikytinas nepagrįstu, kadangi šiame dokumente užfiksuota informacija buvo vertinama kitų tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų kontekste.
Pasak Departamento, pareiškėja teisingai pastebi, kad Tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklės nenumato, kad pareigūnai privalo patys atlikti savo daiktų apžiūrą. Jos taip pat nereglamentuoja ir kitų santykių, kurie nėra susiję. Atsiliepime pažymi, kad Tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių 8¹ punktas aiškiai numato, kad tikrinami muitinės pareigūnai privalo pateikti tikrintojams tarnybos metu turimus daiktus. Šis reikalavimas negali būti perteklinis, kadangi tikrintojai privalo įsitikinti, ar pareigūnai laikosi Statuto 15 str. numatyto draudimo.
Atsakovo manymu, J. K. teiginys, kad tarnybinio patikrinimo išvada dar iki nuobaudos paskyrimo buvo išsiųsta bendruoju krovinių posto „Savanoriai“ el. paštu, dėl ko su tarnybinio patikrinimo išvada galėjo susipažinti tretieji asmenys, nėra reikšmingos šioje byloje, kadangi negali turėti ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl jos tarnybinės atsakomybės ir nepaneigia fakto, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsakovas tvirtina, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir Departamento generalinio direktoriaus 2017-07-12 įsakymas Nr. 1P-872 priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, jai skirta tarnybinių nuobaudų vidurkį atitinkanti nuobauda, mano, kad tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017-07-12 įsakymo Nr. 1P-872 teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Departamento 2016-08-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-224 (b. l. 36–43) nustatyta, jog Departamento Imuniteto tarnybos pateiktame 2016-07-19 tarnybiniame pranešime Nr. 6B-1278 nurodoma, kad Imuniteto tarnybos pareigūnai 2016-07-15 atliko Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Savanoriai“ (Vilniaus Transimeksa VA0218) pareigas atliekančių vyresniųjų inspektorių N. J. ir J. K. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Buvo tikrinta, ar pareigūnės tarnybos metu turi tarnybinius pažymėjimus, ar su savimi neturi tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų, apžiūrėtos tarnybinės patalpos, darbo vietos. Tikrinimo metu posto vyresnioji inspektorė J. K. atsisakė pateikti rankinės viduje esančius daiktus. Rankinę atidarė, tačiau jos vidinio skyriaus atidaryti nesutiko, taip pat neatidarė rankinės viduje buvusios kosmetinės, motyvuodama tuo, kad čia yra jos asmeniniai daiktai. Posto vyresnioji inspektorė J. K., neparodydama tarnybos metu turimų daiktų, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutarti, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-08-10 įsakymu Nr. 1B-642, (toliau – ir Taisyklės) 8¹ punktą ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 str. 2 d. nuostatas, nes Taisyklių 8² punkte numatyta, kad jei tikrinami muitinės pareigūnai atsisako pateikti tikrintojams tarnybos metu turimus daiktus, toks atsisakymas prilyginamas draudžiamų daiktų tarnybos metu turėjimui. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis ir nurodytų teisės aktų nuostatas, komisija darė išvadą, jog J. K. 2016-07-15 apie 18.15 val., vykdydama pareigas krovinių poste „Savanoriai“ VA0218 „Vilniaus Transimeksa“, Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams paprašius pateikti visus tarnybos vietoje ir tarnybos metu turimus daiktus patikrinimui, o būtent – daiktus, esančius juodos rankinės viduriniame skyriuje, pareiškėja daiktų, esančių minėtame skyriuje, patikrinimui nepateikė. Vadovaujantis Taisyklių 8² punktu, komisija darė išvadą, kad J. K. minėtame rankinės skyriuje turėjo tarnybos metu draudžiamus turėti daiktus tarnybos vietoje ir tuo pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatą. Šia savo veika (neveikimu) pareiškėja tyčia pažeidė Taisyklių 8¹ punktą, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 papunkčio, Departamentu generalinio direktoriaus 2015-05-29 įsakymu Nr. 1B-413 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitines posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.22 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes J. K. suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą (pareigūnai patikrinimo metu buvo paaiškino, kad už jos veiką bus pradėtas tarnybinis patikrinimas), numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo pasekmes – trukdymas įgaliotiems pareigūnams nustatyta tvarka atlikti tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimą bei nustatytą tikslų kiekį ir rūšį daiktų, kuriuos draudžiama turėti. Atsižvelgiant į tai, siūlė skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Departamento direktorius 2017-07-12 įsakymu Nr. 1P-872 (b. l. 44), atsižvelgdamas į 2016-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2224, skyrė pareiškėjai tarnybinė nuobaudą – griežtą papeikimą, kadangi paprašius pateikti turimus daiktus patikrinimui, o būtent – daiktus esančius juodos rankinės viduriniame skyriuje, minėtų daiktų nepateikė, o tai prilyginama draudžiamų daiktų turėjimui tarnybos metu tarnybos vietoje. Savo veika (neveikimu) tyčia pažeidė Taisyklių 8¹ p., Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.22 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.); laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.).
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog muitinės pareigūnams draudžiama muitinės postų teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų.
Taisyklių (b. l. 66–68) 8¹ punkte numatyta, jog tikrinami muitinės pareigūnai privalo pateikti tikrintojams tarnybos metu turimus daiktus. 8² punkte numatyta, jog jei tikrinami muitinės pareigūnai atsisako pateikti tikrintojams tarnybos metu turimus daiktus, toks atsisakymas prilyginamas draudžiamų daiktų tarnybos metu turėjimui.
Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 punkte numatyta, jog pareigūnas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti teismų sprendimus.
Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (b. l. 52–54) 7.22 punkte numatyta, jog privalo vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas.
Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą muitinės pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus – kaltas pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu (jei nusižengimas nėra akivaizdus). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, baigus tarnybinį patikrinimą, pateikiamas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Taigi, prieš skiriant muitinės pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438–297/2013).
Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, nustatyta, jog pareigūnas paprašė pateikti asmeninius daiktus (įrašas nuo 1.05 min); pareiškėjai patvirtino, jog atliekamas planinis elgesio patikrinimas (nuo 1.42 min); pareiškėjai išaiškino, jog ji privalo pateikti visus savo asmeninius daiktus, ką turi viduje, o atsisakymas parodyti savo noru, bus prilyginama turėjimui draudžiamų daiktų (nuo 1.58 min); pareiškėja atsegė ir pravėrė raudonos spalvos kosmetinę (įrašas nuo 3.10 min); pareigūnas paklausė ar pareiškėja parodys asmeninius daiktus (nuo 5.48 min); pareigūnas paaiškino, jog jie patys negali tikrinti (nuo 07.15 min); pareigūnė paprašė pareiškėjos atidaryti vidinį rankinės skyrelį (nuo 07.37 min); paaiškino, jog jeigu pareiškėja atsisako atidaryti vidinį rankinės skyrelį, bus prilyginta, jog ten turi draudžiamų daiktų (nuo 08.09 min); pareiškėja nurodė, jog jeigu turi įgaliojimus tikrinti jos asmeninius daiktus, juos pareigūnai gali tikrinti (nuo 08.45 min); pareigūnai informavo, jog fiksuoja, kad pareiškėja atsisakė atidaryti rankinės vidinį skyrelį (nuo 09.08 min). Toliau vaizdo įraše pareiškėja parode kitus daiktus. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia pareiškėja, tikrintojai nereikalavo, jog ištrauktų kiekvieną daiktą atskirai.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, akivaizdu, jog, nors tikrintojai prašė atidaryti vidinį rankinės skyrių, pareiškėja to nepadarė ir nepateikė viduje buvusių daiktų patikrinimui, nors tokią pareigą turėjo (Taisyklių 8¹ p.). Kadangi daiktų nepateikimas tikrintojams prilyginamas draudžiamų tarnybos metu turėtų daiktų turėjimui (Taisyklių 8² p), todėl pareiškėja pažeidė Statuto 15 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, o tuo pačiu ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 (blanketinę normą laikytis įstatymų (Statuto 15 str. 2 d.)), 4 (blanketinę normą atlikti pareigybės aprašymo nustatytas funkcijas (pareigybės aprašymo 7.22 p.)), 5 (blanketinę normą laikyti etikos principų (etikos kodekso 7.1.3 p.)) punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 punkto (blanketinę normą laikytis įstatymo (Statuto 15 str. 2 d.)), Vilniaus TM posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.22 punkto (blanketinę normą vykdyti įstatymų numatytas pareigas (Statuto 15 str. 2 d.)) reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina, jog tikrintojai neturėjo teisės atlikti kratą (kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145 str.) ar daiktų apžiūrą (kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 str.), taigi patys negalėjo atidarinėti pareiškėjos rankinės vidinio skyrelio. Atitinkamai, tikrintojų atliktas patikrinimas negali būti laikomas nei karta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prasme), nei daiktų apžiūra (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme).
Teismas sutinka su padaryta išvada, jog pareiškėja tyčia padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi buvo informuota, jog privalo pati atidaryti rankinės vidinį skyrelį bei buvo informuota, jog jeigu jo neatidarys bus laikoma, kad turi draudžiamų daiktų. Be to, pareiškėja suprato ir žinojo, jog turi atidaryti rankinės vidinį skyrelį, kadangi ji apie tai ne kartą tikrintojų buvo informuota bei kitus daiktus tinkamai pateikė tikrinimui (pavyzdžiui, piniginę, kosmetinę ir kt. daiktus). Teismas sutinka, jog tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) atitinka padarytą pažeidimo pobūdį, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.
Pažymėtina, nors pareiškėja tvirtina, jog visi neaiškumai turėtų būti aiškinami jos naudai, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Tikrintojai pareiškėjai ne vieną kartą paaiškino, jog jeigu jis neatidarys rankinės vidinio skyriaus ir jo neparodys tikrintojams, bus laikoma, jog ji atsisakė pateikti daiktus patikrinimui ir toks atsisakymas bus prilyginamas draudžiamų daiktų turėjimui. Taigi, pareiškėja negalėjo nesuprasti minėto savo neveikimo. Dėl šio tarnybinio pažeidimo ir buvo surašyta Išvada bei skirta sankcija.
Skunde pareiškėja tvirtina, jog ji informavo komisiją jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti apie kitų pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimas, tačiau ši komisija (b. l. 35, 45) sudaryta jos tarnybiniam nusižengimui tirti. Tai reiškia, jog ji neturi teisės, o juo labiau pareigos tirti kitų asmenų padarytus tarnybinius nusižengimus.
Nors pareiškėja skunde nurodė daugiau faktinių aplinkybių (netinkamai prisistatė tikrintojai, tikrinimo akte klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, tikrinimo metu siekimo įbauginti, Išvados paviešinimo, tarnybos vietos pakeitimo ir kt.), tačiau jos niekaip nepaneigė šiame sprendime padarytos išvados, jog pareiškėja kaltais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog dalis pareiškėjos nurodomų aplinkybių galėtų reikšti ne tai, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, o kad kiti asmenys padarė tarnybinius nusižengimus (pavyzdžiui, netinkamai prisistatė, siekė įbauginti, paviešino Išvadą ir pan.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismui nekyla abejonės dėl prašomų ištirti norminių teisės aktų teisėtumo, todėl šis pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.