Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta priimti R. T. atstovo advokato Nikolajaus Kuznecovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus nutarimo Nr. AV-5381/734,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-01, apie 4.02 val., Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Keramikų g. 42, Vilniuje, automobilis VW Golf be valstybinių numerių atsitrenkė į namo sieną bei dujų kolonėlę ir užsidegė.

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2013-01-02 nutarimu Nr. AV-5381/734 nutrauktas administracinės teisės pažeidimo bylos teisena, motyvuojant tuo, kad, įvertinus surinktus duomenis (netiesioginius įrodymus) bei pateiktus rašytinius įrodymus, nėra galimybės nustatyti asmenį, vairavusį automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu apgadinusį namo sieną ir dujų kolonėlę.

R. T. atstovas advokatas Nikolajus Kuznecovas šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. AV-5381/734, ištirti bylą ir patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2015-04-13 atsisakė priimti R. T. atstovo advokato N. K. skundą, savo sprendimą motyvuodama tuo, jog LR ATPK 291 straipsnis numato, kad skundą gali paduoti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Skundus paduodančių įstatyminių atstovų atstovaujamųjų valia nesaisto.

Teisėja konstatavo, kad R. T. skundą pasirašė ir padavė advokatas N. Kuznecovas, tačiau išreikštos atstovaujamojo R. T. valios raštu nepateikė, todėl, teisėjos manymu, skundas pateiktas asmens, neturinčio teisės jo paduoti.

2015-05-05 Vilniaus apygardos teisme gautas R. T. atstovo advokato N. K. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir išnagrinėti skundą.

Advokatas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad teismas nepaisė ATPK 275 str. nuostatų, kad įgaliotu atstovu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su byla, dalyvauti nagrinėjant bylą, apskųsti nutarimą byloje. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. Nurodo, kad ABTĮ 37 str. 2 d. nurodytas atsisakymo priimti skundą pagrindų sąrašas yra baigtinis ir jam negali būti taikomas plečiamasis aiškinimas. Be to, advokato teigimu, teismas turėjo galimybę įsitikinti ar advokato orderis išrašytas pagrįstai. Mano, kad advokato pateikto orderio nepaisymas, pažeidžia teismo autoritetą, nes tokį pareikštinį dokumentą teismas privalėjo įvertinti. Jeigu teismas suabejojo advokatui suteiktų įgaliojimų apimtimi, jis turėjo priimti nutartį, reikalaujant pašalinti trūkumus, pateikiant sutartį su klientu, nes ABTĮ 50 str. 2 d., advokato teigimu, nustato, kad įgaliojimai apskųsti teismo sprendimus ar nutartis specialiai aptariamos tokioje sutartyje (daro nuorodą į ABTĮ 50 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

R. T. atstovo advokato N. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Šiuo konkrečiu aukštesnės instancijos teismas atkreipia advokato dėmesį į tai, kad, nagrinėjant administracines bylas, ABTĮ teisės normos netaikomos.

Pagal ATPK 249 str. šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad advokatas, pateikęs byloje orderį (b.l. 8), ATPK 275 str. nuostatų nepažeidė ir yra tinkamas R. T. atstovas. Gi, teismas atsisakydamas priimti advokato skundą ir tokiu būdu dirbtinai suvaržydamas R. T. teisę įstatymo nustatyta tvarka pačiam ar per atstovą kreiptis į teismą, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios doktrinos.

Pagal EŽTK 6 str. 1 d. nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialią doktriną, pagal kurią Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai).

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-28 nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.