- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eII-200-1166/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00074-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- akcinės bendrovės „Via Lietuva“
- Kategorijos
- 16.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.23pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4334-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. G. 2025 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4334-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gruodžio 12 d., 11 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. 4902 (24,180 km, koordinatės: (duomenys neskelbtini)), neturėdamas kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimo, vykdė darbus kelio juostoje (įrengė nelegalią nuovažą). Skundžiamame nutarime konstatuota, kad minėtais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1, 3 punktus ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.
Šalies argumentai
A. K. Skundžiamą nutarimą prašo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) teigiama, kad kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimas statyti nuovažą yra. Projektas yra pasirašytinai suderintas su kelio savininku AB „Via Lietuva“. Nurodo, kad esama nuovaža yra vienintelis įvažiavimas į sklypą ir yra pagerinta (papiltas žvyras, kad nemirktų), turint platesnį kelio savininko leidimą, t. y. Statybos leidimą Nr. 205/2024 – NS. Šis leidimas apima visą objekto statybą, tame tarpe leidžiantis įrengti pagrindiniame brėžinyje konkrečiai pažymėtą 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Šį leidimą 2004 m. lapkričio 8 d. išdavė Utenos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Statybos leidimas užregistruotas VĮ „Registrų centras“ (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis statybos leidimas pakankamas visai nuovažai pilnai įrengti (asfaltuoti ir pan.). Todėl nuovaža visada buvo ir yra legalus statinys;
2) tyrėja, būdama policijos komisariato pareigūnė, neturi teisės surašyti protokolų dėl kelio statinių pripažinimo nelegaliais;
3) iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad tyrėja neturi jokių duomenų apie tai, kada ir kokie žemės darbai yra vykdyti, kokios medžiagos ir kada, kokiais kiekiais ir kiek laiko sandėliuotos. Jokie žemės darbai (grunto kasimo, supylimo, tankinimo) kelio apsaugos zonoje niekada nebuvo vykdyti ir jokios medžiagos kelio apsaugos zonoje nebuvo ir nėra sandėliuojamos. Neaišku, kuo remiantis tyrėja nustatė tokias aplinkybes, tokie teiginiai byloje nepagrįsti įrodymais;
4) administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo. Nurodoma, kad A. K. pats nevykdė jokių kelio darbų kelio juostoje. Nuovažos pagerinimo darbus vykdė rangovas BUAB (duomenys neskelbtini), todėl ši bendrovė turėjo gauti visus derinimus. Minėta bendrovė liko neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, sklype neatliko visų sutartų darbų, neperdavė sutarties dokumentų, pinigų priėmimo kvitų, nebendrauja.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Skunde išdėstyta pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
A. K. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad darbai žemės sklype prasidėjo dar 2004 metais ir tęsiasi iki šiol. Nuovaža egzistuoja dešimtmečius, tai jo senelio žemė. Nuovaža buvo tik rekonstruota, o ne naujai įrengta.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti, o Skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Nukentėjusiosios akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atstovė V. Č. teismo posėdyje prašė skundą atmesti, o Skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti (turintis) teisę nagrinėti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 459 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis.
ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimą kelio šlaitais, griovių gadinimą, želdinių niokojimą, šiukšlių ir sniego vertimą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimą į kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimą kelio juostose.
Vienas iš A. K. skundo argumentų yra tas, kad tyrėja, būdama policijos komisariato pareigūnė, neturėjo teisės surašyti protokolų dėl kelio statinių pripažinimo nelegaliais. Taigi byloje keliamas klausimas, ar administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė institucija (pareigūnas), turinti (turintis) teisę nagrinėti tos kategorijos bylas. Teismas pirmiausia pasisako šiuo klausimu.
A. K. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį ir 460 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 ir 460 straipsnius surašo policijos pareigūnai. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Nagrinėjamu atveju A. K. 2025 m. liepos 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį ir 460 straipsnio 1 dalį. A. K. atžvilgiu administracinių nusižengimų teiseną pradėjo, administracinių nusižengimų tyrimą atliko ir administracinių nusižengimų protokolą pagal ANK 459 ir 460 straipsnius surašė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Skundžiamą nutarimą priėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Be to, pažymėtina, kad A. K. nubaustas ne už ANK XXI skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba“, o už ANK XXII skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu“ numatytus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. K. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė institucija (pareigūnas), turinti (turintis) teisę nagrinėti šios kategorijos bylas, todėl šiuo aspektu Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu, o skundo argumentas, kad tyrėja, būdama policijos komisariato pareigūnė, neturėjo teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolo, atmestinas kaip nepagrįstas.
A. K., prašydamas panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, iš esmės argumentuoja tuo, kad kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimą statyti nuovažą jis turi. Nurodo, kad ginčo nuovaža yra vienintelis įvažiavimas į jo sklypą ir yra pagerinta (papiltas žvyras, kad nemirktų), turint platesnį kelio savininko leidimą, t. y. 2004 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. 205/2024 – NS. Šis leidimas, anot Pareiškėjo, apima visą objekto statybą, tame tarpe leidžiantis įrengti pagrindiniame brėžinyje konkrečiai pažymėtą 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Statybos leidimas užregistruotas VĮ „Registrų centras“ (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. teigimu, šis statybos leidimas pakankamas visai nuovažai pilnai įrengti (asfaltuoti ir pan.), todėl nuovaža visada buvo ir yra legalus statinys.
Iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,7690 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). 3 010 kv. m Žemės sklypo ploto patenka į kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) teritoriją. Šios teritorijos įregistravimo pagrindas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; 2024 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje Nr. 3-302 (išrašo 11.2 punktas), teritorija galioja nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3-302 „Dėl valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo plano Utenos rajono savivaldybėje patvirtinimo“ buvo patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Utenos rajono savivaldybėje. Iš viešai prieinamų duomenų (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kita-veikla/teritoriju-planavimas/apsaugos-zonu-planai-zemelapiai-ir-ar-schemos/) matyti, kad valstybinės reikšmės kelias Nr. 4902 ribojasi su A. K. Žemės sklypu, kuriame nustatyta valstybinio kelio apsaugos zona.
AB „Via Lietuva“ Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išsiuntė pranešimą, kad vykdant valstybinės reikšmės kelių apžiūras, 2024 m. gruodžio 12 d., 11 val. 58 min., buvo nustatyta, kad kelyje Nr. 4902 (24,180 km, dešinėje kelio pusėje, koordinatės (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), neturint kelio savininko (AB „Via Lietuva“) leidimo, yra įrengta kelio nuovaža.
Žemesnės instancijos teismas
A. K., nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu nurodė, kad kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimas statyti nuovažą yra, nes 2004 m. lapkričio 8 d. jam buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 205/2024 – NS, kuris apima visą objekto statybą, tame tarpe leidžiantis įrengti pagrindiniame brėžinyje konkrečiai pažymėtą 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Šis statybos leidimas, Pareiškėjo teigimu, pakankamas visai nuovažai pilnai įrengti (asfaltuoti ir pan.), todėl nuovaža visada buvo ir yra legalus statinys. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. 2004 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. 205/2004 – NS, leidžiantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti ūkininko sodybą: gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatą (pritaikant kaimo turizmo paslaugoms), pirtį, stoginę automobiliams, pavėsinę su židiniu, lieptą ir du tiltelius. Šiame Statybos leidime, skirtingai nei nurodo Pareiškėjas, nėra leidžiama 40 metrų kelio su asfaltbetonio danga statyba. Tačiau, Pareiškėjui 2004 m. rugpjūčio 2 d. Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. 125/2004 – NS (toliau – Statybos leidimas), leidžiantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti 1,18 ha ploto vandens telkinį, kartu ir 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Taigi, Pareiškėjo įsitikinimu, būtent šis Statybos leidimas patvirtina nuovažos įrengimo teisėtumą.
Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau - STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“). Tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis, nurodoma ir pačiame Statybos leidime. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ galiojo iki 2010 m. spalio 1 d., nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 2.1. papunkčiu buvo pripažintas netekusiu galios ir patvirtintas naujas teisės aktas, reglamentuojantis ir detalizuojantis statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras - Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 22 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas galioja 10 metų. Raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius, galioja 3 metus. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 23 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas netenka galios šiais atvejais: 23.1. kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 23.2. teismo sprendimu; 23.3. jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti; 23.4. kai statybos leidimą įstatymų nustatyta tvarka panaikina jį išdavęs viešojo administravimo subjektas.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui Statybos leidimas buvo išduotas 2004 m. rugpjūčio 2 d. Nuo Statybos leidimo išdavimo praėjo daugiau nei 21 metai. Byloje nėra duomenų, kad Statybos leidimu leisti statyti statybos objektai, tarp jų ir 40 metrų kelias su asfaltbetonio danga, iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. (per 10 metų nuo Statybos leidimo išdavimo) būtų buvę pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 24 punkte buvo nustatyta, kad 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios (jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti), statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka. Išduodant statybos leidimą tęsti nebaigtą statinio statybą, jame šalia naujo statybos leidimo Nr. ir datos įrašoma netekusio galios statybos leidimo Nr. ir data. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, kad Pareiškėjui išduoto Statybos leidimo galiojimas būtų buvęs pratęstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjui išduotas Statybos leidimas nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. neteko galios, todėl Pareiškėjo skundo argumentai, kad kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimas statyti nuovažą yra, atmestini kaip nepagrįsti.
Iš byloje esančių AB „Via Lietuva“ Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išsiųsto pranešimo priedų – nuotraukų, matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. 11 val. 58 min. Žemės sklype fiksuota nuovaža. Iš nuotraukų matyti, kad nuovaža įrengta (rekonstruota) neseniai, neabejotina, kad jau netekus galios Statybos leidimui, t. y. po 2014 m. rugpjūčio 2 d.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja – akcinė bendrovė „Via Lietuva“.
Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko sutikimo draudžiama. Sutikimą dirbti įvairius darbus valstybinės reikšmės keliuose ir (ar) kelių juostose išduoda valstybinės reikšmės kelių valdytojas. Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Sąlygų įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rajoninių kelių apsaugos zonos dydis - tai žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas.
Visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintas kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formą ir sąlygas nustato Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-348, kuris reglamentuoja nuovažos įrengimą.
Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas būtų įvykdęs minėtų teisės aktų reikalavimus, nuovažos įrengimui gavęs AB „Via Lietuva“ sutikimą, sudaręs Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. Įvertinus byloje esančius duomenis, nuotraukas, Pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad Žemės sklype, kelio apsaugos zonoje iki 2024 m. gruodžio 12 d. buvo vykdomi nuovažos įrengimo (rekonstrukcijos) darbai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį ir 460 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo skundo argumentai, kad nuovažos pagerinimo darbus vykdė rangovas BUAB (duomenys neskelbtini), todėl ši bendrovė turėjo gauti visus derinimus, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys reikšmės Pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, atsakomybei kilti. Tai, kad minėta bendrovė liko neįvykdžiusi Pareiškėjui sutartinių įsipareigojimų, sklype neatliko visų sutartų darbų, neperdavė sutarties dokumentų, pinigų priėmimo kvitų, nebendrauja, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir Skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę nagrinėti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, A. K. skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4334-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti A. K. skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4334-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.