Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d.

4. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis yra mandagus, taktiškas, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. R. S. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi, iš ankstesnės santuokos bei sutuoktine. Socialinius ryšius palaiko skambučių, laiškų bei pasimatymų metu. Dabartinė sutuoktinė taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Įvertinimo metu R. S. nurodo, jog tik atlikdamas bausmę suvokė kokia jam svarbi šeima ir kokias neigiamas pasekmes patiria jo artimi žmonės dėl jo nusikalstamo elgesio. Apibendrinant, galima teigti, jog nuteistasis R. S. sulaukia artimųjų palaikymo, jo ryšys su šeimos nariais yra tvirtas ir artimas, kas visa tai ne tik gali padėti jam greičiau integruotis visuomenėje, tačiau ir veikti kaip veiksnys mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

4.2. Nurodoma, kad R. S. iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, o bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Nuteistasis suvokia, darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos fakultete ir sėkmingai baigė 3 kursus, bet nutrūkus finansavimui studijos buvo sustabdytos. Po galimo terminuoto bausmės atlikimo nuteistasis R. S. būtų įdarbintas UAB „S. L.“ pardavėjo-konsultanto pareigose, taip pat asmens byloje yra pateikta informacija, jog nuteistasis būtų priimtas į darbą dirbti apdailininko pareigose UAB „N.“. Teikime pažymima, kad nuteistasis R. S. suvokia, kad darbą kaip privalomumą ir žino darbo naudą. Analizuojant nuteistojo mokymosi bei darbinę patirtį, stebima aukšta jo motyvacija tiek tobulėti bei įgyti naujas kvalifikacijas, tiek ir įsitraukti į darbinės veiklos procesą ir laisvėje, ir pataisos namuose. Tikėtina, kad pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį.

4.3. Pažymima, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. S. 12 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas 2013 m. liepos 31 d. už fizinio smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį. 25 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. S. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis, nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis bausmės atlikimo metu pilnai atlygino. Šiuo metu finansiškai padeda artimiesiems, dėl ko nuteistajam R. S. sugebėjus ir po bausmės atlikimo išlaikyti pastovias pajamas, tai gali palengvinti jo integraciją į visuomenę. Pažymima, kad per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis R. S. nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 11 kartų paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Individualių konsultacijų metu buvo kalbėta apie kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinta bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai. 2021 m. lapkričio 4 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema rizika – 29 balai, iš jų 5 balai statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 42 balų iki 29 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal „OASys“ metodiką išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas prašė teikimą spręsti teismo nuožiūra.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju R. S. yra atlikęs 24 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Sprendžiant dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis R. S. iki bausmės atlikimo įgijo vidurinį išsilavinimą bei atliko karinę tarnybą, važinėjo į (duomenys neskelbtini), kur veždavo įvairias buitines prekes ir jomis prekiaudavo turguose, vėliau su sutuoktine įkūrė siuvimo įmonę. Bausmės atlikimo metu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, dirbo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, tačiau buvo atleistas dėl kilusio konflikto su kitu nuteistuoju. (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo vėl priimtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“ į Medienos ir gamybos cechą. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „S.L.“ sutinka priimti nuteistąjį R. S. į įmonę dirbti pardavėju – konsultantu. Taip pat iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, individualių konsultacijų metu su juo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo ir kitomis temomis. Jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais. Nuteistasis glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą. Jis pastaruoju metu analizuodamas save ir savo elgesį vadovaujasi katalikų tikėjimo dogmomis, taip pat geba įvardinti ir savybes, kurias tikisi pakeisti. Nuteistojo emocinė būsena stabili, pozityvi, psichologinių ar emocinių sunkumų neišsako. Nuteistasis buvo 25 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 29 balai, nuo pradinio vertinimo yra sumažėjusi nuo 42 balų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. S. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi.

10. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo R. S. asmens bylos matyti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis net dvylika kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) d.), iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) d.). Minėtos drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos ir už itin šiurkščius, smurtinius nusižengimus – grasinimai pareigūnams fiziniu susidorojimu, fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis – spyrė pareigūnui, žodinio konflikto metu sudavė smūgį kitam nuteistajam, be to, (duomenys neskelbtini) metais R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą. Taigi, akivaizdu, kad R. S. yra būdingas smurtinis elgesys, o nužudymai, už kurių padarymą yra nuteistas R. S., taip pat buvo smurtinio elgesio konfliktinėse situacijose išraiška. Todėl akivaizdu, kad net ir praėjus nemažam laikui nuo nusikaltimų padarymo, nuteistasis vis dar buvo iš dalies linkęs spręsti konfliktus smurtiniu būdu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius - smurtinio elgesio istorija, buvo įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys nusikaltimo padarymo metu, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė. Juolab, kad nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus daugiau kaip šešiolikai metų nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios, o ir savo kaltės dėl padarytų pirmiau paminėtų rimtų nusižengimų jis nepripažino.

11. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis atlieka pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – tris kvalifikuotus nužudymus. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies. Be to, nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, tai yra gyvenimo sąlygos, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, civilinių ieškinių padengimas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad beveik pusę paskatinimų nuteistasis gavo pirmaisiais bausmės atlikimo metais – nuo (duomenys neskelbtini) metų iš viso jis buvo skatintas 11 kartų, tuo tarpu per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol – 13 kartų.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.