Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-05-24 d. apie 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, žodžiu grasino nužudyti savo motiną R. M., rankoje laikydamas ir atvirai demonstruodamas peilį, po to šakutę, šiais veiksmais sukūrė jai bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-05-24 d. apie 19.00 val, tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), jis būdamas neblaivus, buvo paėmęs peilį, juo trenkė į stalą, sakė kad užmuš, galėjo grasinti mamai, nors dėl girtumo aplinkybių tiksliai nepamena, bet girtas būna agresyvus. Galėjo ir su šakute grasinti užmušti motinai, jokių smurtinių veiksmų neatliko, galėjo pagrasinti tik žodžiu. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, pažadėjo savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo ir daugiau taip nesielgti,

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2016-05-24 apie 19.00 val. jos sūnus T. M. būdamas neblaivus, jos namuose, paėmė peilį, kuriuo trenkė į stalą ir pradėjo rėkti, kad papjaus ją, po to paėmė šakutę, kurią taip pat trenkė į stalą šaukdamas užmušiu. Priėjo prie jos suspaudęs kumščius, ji labai išsigando, sūnus galėjo ją sužaloti. Su kaltinamuoju T. M. susitaikė, gyvena kartu, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir prašo pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei byloje esančiais rašytiniais dokumentais: protokolas-pareiškimas ( b. l. 6-8); apžiūros protokolas su fotonuotraukomis ( b. l. 11-17); tarnybinis parnešimas (b.l. 18-21); pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 22);; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. pateikė apžiūrai daiktinius įrodymus: peilį ir šakutę, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir grąžinti nukentėjusiajai (b.l.28-34); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad T. M. 2016-05-24 23.50 val.

nustatytas 2,61 prom. girtumas (b.l.35); 2016-05-26 susitaikymo protokolas iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, atsiprašė, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko peilį ir šakutę, jais mosikavosi prieš nukentėjusiąją, trankė į stalą grasindamas, kad papjaus. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis T. M., siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – mosikavo peiliu bei šakute nukentėjusios akivaizdoje ir jai išreiškė nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą apibūdinančius žodžius. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai ir šį įsitikinimą sustiprino kaltinamojo peilio ir šakutės įsmeigimas į stalą. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad T. M. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.2 p.), atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str.), neteistas (b.l. 57), baustas administracine tvarka (b.l. 58-61), Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b.l. 66); nedirba (b.l. 63). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. T. M. anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nėra.

Civilinio ieškinio –nėra.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, pajamų ir turto neturi, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su LR BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297 str. 302-303 str., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., 254 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.) – atleisti, remiantis LR BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš T. M., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.