- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2-351-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. K., R. J.
- Advokatai
- Paulius Markovas, Edmundas Mikučiauskas, Vladimiras Žukovskis
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Vytautui Česoniui, advokatui Vladimirui Žukovskiui, atsakovo V. K. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovo R. J. atstovui advokatui Pauliui Markovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “RVK” ieškinį atsakovams V. K. ir R. J. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas bankrutuojanti UAB „RVK“ ieškiniu prašo: 1. pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „RVK" ir R. J., nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją - grąžinti bankrutuojančiai UAB „RVK" 400 000 litų sumą, o atsakovui R. J. grąžinti 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Diastema" (įmonės kodas 135891522, įmonės buveinė: Jurbarko g. 2, Kaunas) akcijų; 2. pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „RVK" ir V. K., nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją - grąžinti bankrutuojančiai UAB „RVK" 400 000 litų sumą, o atsakovui V. K. grąžinti 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Diastema" (įmonės kodas 135891522, įmonės buveinė: Jurbarko g. 2, Kaunas) akcijų. Nurodo, kad iškėlus įmonei bankroto bylą 2007-03-19 teismo nutartimi (2007-05-24 teismo nutartimi pakeistas įmonės administratorius) ir patikrinus įmonės sandorius nustatyta, jog 2004 m. rugsėjo 28 d. UAB „RVK" dviejų analogiškų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo iš atsakovų R. J. ir V. K. po 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Diastema" (įmonės kodas 135891522, įmonės buveinė: Jurbarko g. 2, Kaunas) akcijų, sumokant kiekvienam atsakovui atskirai po 400 000 litų, tai yra bendroje sumoje už įsigytas 1 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Diastema" akcijų ieškovas išleido 800 000 litų sumą. Ginčijamose sutartyse nurodyta, kad UAB „Diastema" akcijų bendra nominali vertė buvo 100 000 litų, tai yra akcijų pirkimo kaina ją viršijo 8 kartus. Iš UAB "Diastema" balanso matyti, kad šios bendrovės nuosavas kapitalas 2003 metų pabaigoje sudarė 96 420 litų, o 2004 metų gruodžio 31 d. - 38 622 litų. Akivaizdu, jog šios bendrovės akcijų pirkimo kaina buvo per aukšta. Abi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys savo dalyko apimtimi neleidžia spręsti, kiek verslo požiūriu UAB „RVK" buvo aktualus UAB „Diastema" akcijų įsigijimo klausimas. Ieškovo, kaip privataus juridinio asmens tikslas - tenkinti privačius interesus, kuriuos uždarosiose akcinėse bendrovėse pagrindinai apsprendžia akcininkų turtinis interesas - bendrovės pelnas. Mano, kad UAB „RVK" šių sandorių neprivalėjo sudaryti, ir abu sandoriai pažeidžia BUAB „RVK" kreditorių teises, dėl ko bankroto administratorius, jas gindamas ir vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, pagal actio Pauliana nuostatas turi teisę tokius sandorius ginčyti. Ieškovas savo reikalavimus grindžia 2004-09-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, įmonės 2004 m. balansu, kasos išlaidų orderiais.
Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, be to ieškovas gali prašyti taikyti actio Pauliana institutą tik tuo atveju, jei atsakovas R. J. buvo nesąžiningas sudarydamas sandorį, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeidžia kreditoriaus teises. Atsakovo nuomone, LR CK 6.67 str. įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos atvejų, atsakovo R. J. atžvilgiu, nėra. 2004-09-28 sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas R. J. neturėjo ir negalėjo žinoti apie kreditorių teisių pažeidimą - ieškovas nedelsiant atsiskaitė su atsakovu, nebuvo jokių nemokumo požymių, o byla dėl bankroto ieškovui iškelta tik 2007-03-19, t.y. beveik po 3 metų. Teigia, jog ieškovo viena pagrindinių veiklos sričių buvo nekilnojamojo turto plėtra, tokią pačią veiklą vykdė ir UAB "Diastema". Esant palankiai situacijai dėl nekilnojamojo turo vertės šuolio nekilnojamojo turto rinkoje, bei atsižvelgiant į bendrovės patirtį ir gerą vardą, UAB "Diastema", kaip sėkmingai vystančios veiklą verslo srityje, kurios produktai, akcijų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu, buvo itin paklausūs, o kainos tik didėjo, visu laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, akcijos negali būti vertintinos ir jų kaina sietina tik su nominalia jų verte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad bendrovės akcijų vertė buvo ženkliai didesnė už nominalią vertę, be to kaina nustatyta šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad ieškovas, 2004-09-28 sudarydamas akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, įsigijo visas UAB "Diastema" akcijas, tokiu būdu tapdamas vieninteliu bendrovės akcininku, t.y. įgydamas visas teises maksimaliai įtakoti bendrovės veiklą, o verslo praktikoje įprasta mokėti kainą didesnę, nei nominali ar net rinkos kaina už įmonės akcijas, jei siekiama įgyti kontrolinį ar visą akcijų paketą. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad 2004-09-28 ieškovas būtų turėjęs nemokumo problemų, priešingai - sudarant sutartį, ieškovas sumokėjo visą akcijų kainą atsakovui R. J., pateikė atitinkamus kasos dokumentus, todėl atsakovui nekilo ir negalėjo kilti jokių įtarimų dėl galimų ieškovo finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, jis pardavė perspektyvios, turinčios gerą vardą ir kreditingumą, vykdančios savo įsipareigojimus, bendrovės akcijas už sutartą kainą ir nėra ir negali būti atsakingas už ieškovo veiksmus, susijusius su UAB "Diastema" valdymu po akcijų įsigijimo, todėl ieškovo teiginiai dėl 2004-09-28 UAB "Diastema" akcijų pirkimo -pardavimo sutarties neprivalomumo ieškovui, taip pat dėl per aukštos sandorio kainos, yra nepagrįsti, ir vertintini kaip ieškovo bandymas piktnaudžiauti actio Pauliana institutu.
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog UAB „Diastema" akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymas buvo nenaudingas UAB „RVK". Išnagrinėjus UAB „Diastema" finansinę padėtį nuo jos įsteigimo iki akcijų perleidimo ieškovui, įvertinus UAB „Diastema" patirtį jos veiklos sferoje, užimamą rinkos dalį, reputaciją, su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, jų naudingumą bendrovei, taip pat UAB „Diastema" įvykdytus, vykdomus bei numatomus vykdyti projektus, matyti, jog UAB „Diastema“ turėjo itin aukštą reputaciją turinčios nekilnojamojo turto ir statybų bendrovės vardą. Todėl ieškovas, įsigijęs visas bendrovės akcijas, įgijo galimybę pelningai vystyti statybų verslą, pasitelkdamas UAB „Diastema": turėjo galimybę itin palankiomis sąlygomis gauti kreditus savo veiklai finansuoti bei galėjo mažesnėmis sąnaudomis siekti pelno. Disponuodamas visomis bendrovės akcijomis, ieškovas turėjo objektyvią galimybę tinkamai išnaudoti bendrovę siekdamas maksimizuoti savo pelną. Šios aplinkybės taip pat lėmė didesnę bendrovės, o drauge ir jos akcijų vertę. Iš ieškovo pateikto UAB „Diastema“ balanso matyti, jog įmonė 2004 metais veiklą vykdė tikslingai, bendrovės pagrindinis tikslas tais metais buvo ne pelno gavimas, o įsipareigojimų tretiesiems asmenims likvidavimas arba kiek įmanoma didesnis sumažinimas ir šis tikslas iš esmės buvo įvykdytas. LR CK 6.66 str. 1 d. nurodo, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad sudariusi sandorį UAB „RVK" tapo nemoki. Nurodo, kad sudarydamas sandorį nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ieškovas įsigydamas visas UAB „Diastema" akcijas gali tapti nemokus, suvokė, kad sandoris ieškovui yra naudingas. Sandoris buvo atlygintinas, todėl atsakovo nesąžiningumo nustatymas yra būtinas pripažįstant sandorį negaliojančiu. Be to, bankroto byla ieškovui buvo iškelta tik po daugiau nei dviejų metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento. Esant tokioms aplinkybėms actio Pauliana nėra galimas. VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodoma, kad UAB „RVK" bankroto byla iškelta 2008-03-30, kai tuo tarpu ieškinys yra paduotas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo šio momento, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „RVK“ su atsakovais 2004 m. rugsėjo 28 d. sudarė UAB „Diastema“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 10-11 ). 2007 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (b.l. 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Todėl iškėlus bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „RVK“, teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str.) dėl iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pagal pobūdį ir turinį yra pareikštas actio Pauliana ieškinys, siekiant apginti bankrutuojančios UAB „RVK“ kreditorių interesus.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nurodytoje teisės normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. Iš CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų matyti, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį yra būtinos trys sąlygos: 1) ginčijamo sandorio skolininkas sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti. Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB ,,RVK“ privalėjo sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais. Pagal savo pobūdį minėtos sutartys gali būti priskiriamos kategorijai sutarčių, kurias įmonė pagal savo veiklos pobūdį galėjo sudaryti. Teismas, įvertinęs UAB „Diastema“ finansinius rodiklius, jos veiklos kryptį, daro išvadą, kad ieškovas UAB ,,RVK“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ieškovo argumentai, jog akcijų įsigijimo kaina žymiai viršijo įmonės balansinę vertę, pakankami išvadai, kad tokio sandorio ieškovas sudaryti neprivalėjo, todėl pirmoji sąlyga, leidžianti įmonės kreditoriams, o šiuo atveju ir bankrutuojančios įmonės administratoriui ginčyti minėtus sandorius arba kreditorių teises pažeidusias atskiras šių sandorių sąlygas, nustatyta.
Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai nepažeidė UAB ,,RVK“ kreditorių teisių, būtina įvertinti, kokia buvo šios bendrovės finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi (b.l. 12-13), kuria UAB ,,RVK“ buvo iškelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB ,,RVK“ turto vertė buvo 6 657 868 Lt, o įsipareigojimai – 8 663 259 Lt. Iš byloje esančio UAB ,,RVK“ 2004 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos (b.l. 156-157) matyti, kad praėjusių finansinių metų (2004 m.) duomenimis UAB ,,RVK“ turto vertė buvo 2 709 583 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 296 450 Lt. Taigi darytina išvada, kad sudarant 2004 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, UAB ,,RVK“ buvo nemoki. Įmonei esant nemokiai, jos prisiimti įsipareigojimai sudaryti didelės vertės turto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pirkėjui iš karto atsiskaitant grynais pinigais, yra sunkiai įgyvendinami ir rizikingi. Esant tokiems rizikingiems įsipareigojimams, įsipareigojimas mokėti didelę sumą už akcijas, kurių nominali vertė aštuonis kartus mažesnė už įsigijimo kainą, o įsigyjamos įmonės turtas mažesnis už akcijų nominalią vertę, akivaizdžiai prieštarauja šios bendrovės pagrindiniam tikslui siekti pelno bei pažeidžia kreditorių teises: dėl tokių sandorių sudarymo atsirado nauji UAB ,,RVK“ kreditoriai-atsakovai, su kuriais ieškovė atsiskaičiusi šiais sandoriais žymiai sumažino savo turtą – perleido pinigines lėšas. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas nemokus, iš šių sandorių jokios naudos negavo (sumokėjęs dideles lėšas neįgijo atitinkamos vertės turto). Sumažėjus nemokios įmonės turtui, dar labiau padidėjo jos nemokumas, o jos kreditoriams sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.
Tai, kad atsakovas V. K., sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas, įrodo ta aplinkybė, kad jis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pardavėjo, kaip juridinio asmens dalyvis (CK 6.67 straipsnio 6 dalis). Atsakovui buvo žinoma apie ieškovo nemokumą ir tai, kad bendrovės, kurios ginčijamu sandorio pagrindu įsigijo akcijas, turtas nėra didelis, ieškovo nemokumas dar labiau didinamas, o atsakovas, iš karto gavęs pinigus, įgijo pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, kurių galimybė gauti anksčiau už atsakovą įgytų savo reikalavimų patenkinimą dėl tokio sandorio sumažėja. O tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiamos ieškovo kreditorių teises. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, šalių veiksmus sudarant sandorį, darytina išvada, kad atsakovas V. K. taip pat privalėjo žinoti, jog sutarties sąlygos, kuriomis buvo nustatyta sandorio kaina, pažeidžia kreditorių teises, tad atsakovas buvo nesąžiningas. Taigi atsakovo V. K. nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl šiuo atveju pareiga įrodyti, jog pardavėjas buvo sąžiningas, tenka atsakovui. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas minėtos prezumpcijos nepaneigė (CPK 178, 185 str.). Darytina išvada, kad atsakovo V. K. atžvilgiu įrodyta ir trečioji sąlyga, todėl būtina tenkinti actio Pauliana ieškinį. Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo R. J. nesąžiningumo, teismas sprendžia, kad duomenų, patvirtinančių, jog sandorio sudarymo metu R. J. buvo nesąžiningas byloje nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovo argumentai dėl CK 6.66 straipsnio 3 sąlygos yra nepagrįsti.
Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos trys sąlygos, kurioms esant sandoris sudarytas su atsakovu V. K., kreditoriaus (kreditorių) ar bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimu pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 straipsniu nustatytu pagrindu, t.y. kaip sandoris, pažeidžiantis kreditorių teises. Todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti šioje byloje administratoriaus pareikšto ieškinio dalį, kuria reikalaujama pripažinti negaliojančia tarp UAB „RVK“ ir V. K. 2004 m. rugsėjo 28 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Be reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp UAB „RVK“ ir V. K. 2004 m. rugsėjo 28 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas šioje byloje taip pat pareiškė reikalavimą taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo V. K. ieškovui bankrutuojančiai UAB „RVK“ 400 000 Lt, t.y. sumą, o atsakovui UAB „Diastema“ akcijas.
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Ginčijamu sandoriu atsakovui V. K. pinigai buvo išmokėti, todėl reikalavimas priteisti 400 000 Lt pinigų sumą, kuri buvo išmokėta negaliojančio sandorio pagrindu, gali būti laikomas restitucija ir todėl gali būti tenkinamas.
LR CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Negalima sutikti su atsakovo atstovų aiškinimu, kad apie sandorius, pažeidžiančius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, administratorius sužinojo 2007 m. kovo 17 dieną. Sutiktina su atsakovų atstovų argumentais, jog bankroto administratorius neveikia kaip atskiras fizinis asmuo, kurio teises vienaip ar kitaip įtakoja bankrutuojančios įmonės atlikti teisiniai veiksmai. Teisinio pagrindo teigti, kad kiekvienam administratoriui ieškininės senaties terminas skaičiuotinas iš naujo, jį paskyrus bankrutuojančios įmonės administratoriumi, nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo bankrutuojančios UAB „RVK“ administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d. (b.l. 65-69). Todėl šiuo atveju ieškininė senatis skaičiuotina ne nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos, nuo teismo nutarties, kuria paskirtas įmonės administratorius dienos, ir spręstina, kad padavus ieškinį 2008 m. gegužės 26 d. yra senaties terminas nepraleistas.
Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo V. K. priteisiamas žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str. 1 d., b.l. 2, 139).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti dalinai.
Ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu atmesti.
Pripažinti negaliojančia tarp uždarosios akcinės bendrovės ,,RVK“ ir V. K. 2004 m. rugsėjo 28 d. sudarytą UAB „Diastema“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Taikyti restituciją ir įpareigoti bankrutuojančią UAB „RVK“ grąžinti V. K. 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Diastema“ akcijų, o iš V. K. bankrutuojančiai UAB „RVK“ priteisti 400 000 Lt.
Priteisti iš atsakovo V. K. 8 000 Lt žyminio mokesčio ir 20,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.