Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galino Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Samperna“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovui UAB „Samperna“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2012-12-27 įsigaliojo sutarties pakeitimas, kuriuo šalys susitarė pakeisti esmines sutarties nuostatas: ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovei 6,24 kW integruotą saulės elektrinę ir prijungti ją į tinklą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 50 215 Lt (14 . Buvo numatyta ir atsiskaitymo tvarka: 2 000 Lt avansas mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo, 10 000 Lt mokama per 5 dienas nuo visos elektrinės sumontavimo atsakovei dienos, 38 215 Lt mokama per 20 dienų nuo elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo atsakovei dienos. Atsakovui pateikta 38 459,85 Lt sąskaita apmokėjimui, likusi suma, kuriai sąskaita neišrašyta, sudarė 11 755,15 Lt. Dalis atsakovei pagal sutartį ir jos pakeitimą atliktų darbų buvo perduota pagal 2013-05-30 priėmimo perdavimo aktą. Pilna apimtimi baigti darbai atsakovui buvo perduoti surašius 2013-09-01 priėmimo perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 11 755,15 Lt sumai. Nuo 2013-09-01 atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei visą pagal sutarties pakeitimą numatytą 50 215 Lt sumą, iš jos atsakovė yra sumokėjusi tik 38 459,85 Lt. Ieškovas atsakovą tiek žodžiu, tiek raštu ragino atsiskaityti, tačiau atsakovas atsisakė padengti įsiskolinimą, nes laiko, kad pagal sutartį su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi. Ieškovas, už laiku neapmokėtą sąskaitą, pagal sutarties 4.2 punktą skaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius, prašo 308,11 Eur delspinigių sumą priteisti iš atsakovo. Ieškovas taip pat nurodė, jog kreditinėje sąskaitoje -58 340,15 Lt suma buvo nurodyta kaip nuolaida atsakovo prašymu, tačiau šalys jokių sutarties pakeitimų nesudarė. 2013-05-29 buvo atliktas dalinis aktavimas pagal sutartį. Vėliau ieškovas toliau vykdė sutartį, atliko baigiamuosius darbus. Visi darbai galutinai pagal šalių sudarytą sutartį buvo baigti tik 2013 m. rugpjūčio mėn., todėl 2013-09-01 buvo surašytas likusių darbų perdavimo priėmimo aktas ir PVM sąskaita faktūra likusiai pagal pakeistą sutartį nesumokėtai darbų kainai. Tarp šalių sudaryta sutartis turi rangos sutartims būdingų elementų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Įvertinus ūkinės operacijos pagrindo atsiradimo bei įforminimo teisinį reguliavimą darytina išvada, jog atlikti darbai pagal sutartį ir darbų atlikimo aktą įforminami buhalterinėje apskaitoje išrašant ne kreditinę sąskaitą, bet PVM sąskaitą faktūrą.

Kreditinė sąskaita išrašoma tada, kai keičiasi prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė, o tai reiškia, jog padarius kainos nuolaidą nuo 2012-06-29 PVM sąskaitos faktūros ITP Nr. (duomenys neskelbtini) kainos, t.y. nuo visos sutarties ir jos pakeitimo kainos, pasikeitė ir minėtos sąskaitos bei paslaugos kaina pagal sutartį, nei priešingai aiškina ieškovas ir teismas;

2012-12-27 susitarus dėl mažesnio galingumo saulės elektrinės ir atitinkamai mažesnės kainos – 50 215 Lt (su PVM), bet palikus galioti iš anksto išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) visai pirminei 96 800 Lt sumai, susidarė 46 585 Lt sutarčių kainų skirtumas , kuris pagal PVM įstatymo 83 straipsnio 1 dalį ir turėjo būti išrašyta kreditinėje sąskaitoje, kaip suma keičianti paslaugų ir prekių kainą nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), šalims sudarius susitarimą dėl kainos ir kitų sąlygų pakeitimo 2012-12-27.

Įsitraukiant 2013-05-29 kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į abiejų šalių buhalterinę apskaitą, ieškovas ją išrašė didesnei nei 46 585 LT kainų skirtumas sumai, t.y. 58 340, 15 Lt sumai, nurodydamas šios sumos paskirtį – nuolaidą. Tai visiškai patvirtina šalių susitarimą dėl konkrečios sutarties kainos nuolaidos 11 755, 15 Lt sumai.

Susitarimas dėl kainos pakeitimo pagal sutartį ir jos pakeitimo, kaip tai numatyta sutarties 3.2 p., šalys sudarė raštu ieškovui išrašius 2013-05-29 kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 58 340, 15 Lt nuolaidai nuo visos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sumos, t.y. nuo visos sutarties kainos ir abi ją patvirtino įsitraukdamos į savo įmonių buhalterinę apskaitą. Sutarties šalys jos turinio neginčijo, tai teismas neturėjo pagrindo kitaip šį dokumentą vertinti kaip susitarimą dėl kainos nuolaidos, t.y. kainos sumažinimo, o ne priešingai, jog tarimai jokio susitarimo dėl nuolaidos šalys nebuvo sudarę;

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išimtinai vadovavosi vienos šalies, t.y. ieškovo prieštaringais argumentais, o atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė arba dėl jų nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant sutarčių bei susitarimų turinį, formą ir esmę. PVM sąskaitą faktūrą visai sutarties ir kreditine sąskaita dėl kainos nuolaidos, vertino ne kaip susitarimą dėl kainos pakeitimo, nors šalių tikslai išrašant šiuos dokumentus yra visiškai akivaizdūs, bet vertino kaip atskirai nuo sutarties egzistuojančius susitarimu, tariamai reglamentuojančius tik buhalterinių faktų įforminimą, t.y. sąskaitas atskirdamas nuo sutarčių turinio, kas nei logiška nei atitinka šalių valią bei tikslus, nei teisiškai teisinga, kaip tai išdėstyta aukščiau.

Dėl kreditinės sąskaitos išrašymo ir atliktų darbų

Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja PVM įstatymo straipsnius ir padaro išvadą, kad „atlikti darbai pagal sutartį ir darbų atlikimo aktą yra forminami buhalterinėje apskaitoje išrašant ne kreditinę sąskaitą, bet PVM sąskaitą-faktūrą“. Atliekami darbai iš pradžių buvo įtraukti į apskaitą išrašant 2012-06-29 pirminę PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) visai Sutarties sumai. Tik vėliau, šalims pasirašius 2012-12-27 Sutarties pakeitimą ir užaktavus Paslaugų perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pagal 2012-06-27 paslaugų teikimo sutartį atliktų darbų, pirminė 2012-06-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kredituota faktiškai suteiktų paslaugų sumai - 38 459,85 Lt. Ir toks ieškovo veiksmas visiškai atitinka atsakovo apeliaciniame skunde cituojamą PVM įstatymo 83 str. 1 d., kuris nustato, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir/arba kiekis, [...] ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, išrašomas kreditinis dokumentas. 2013-05-30 pasikeitė tai dienai mokėtina suma pagal faktiškai suteiktų paslaugų ir perduotų prekių apimtį, todėl ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Bet tai nesuponuoja išvados, kad pasikeitė pačios Sutarties vertė. PVMĮ niekur nėra nurodyta, jog pagal Sutartį už atliktus darbus ar pristatytas prekes turi būti išrašoma viena PVM sąskaita faktūra. Netgi priešingai - PVM sąskaita-faktūra yra įforminamas prekių arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 str. 8 d. 30 p.). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.). Tai ir buvo įforminta kreditinės sąskaitos išrašymo dienai faktiškai suteiktų paslaugų dalis. Todėl teigti, kad atlikti darbai buvo netinkamai įforminti kreditine sąskaita, nėra jokio pagrindo. Po kreditinės sąskaitos išrašymo darbai pagal Sutartį toliau buvo tęsiami.

Dėl sutarties apimties ir kainos pakeitimo

Teismas pagristai Sutarties ir Sutarties pakeitimo kontekste įvertino kreditinės sąskaitos išrašymą kaip buhalterinės apskaitos dalį, kuria atliekamas atliktu darbu apskaitymas, o ne Sutarties pakeitimas.

Aplinkybes, kad 2013-05-29 kreditinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta „nuolaida“, nėra nuolaida Sutarties kainai, patvirtina ir žemiau nurodyti faktai:

Kreditinės sąskaitos turinys: „nuolaida pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ir sąskaitos apačioje esantis įrašas: „koreguojama PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)“.Sutarties sąlyga, kad kainą šalys gali pakeisti tik rašytiniu susitarimu - kreditinė sąskaita nėra pasirašyta šalių. Sąskaitoje nėra nuorodos į šalių susitarimą, kurio pagrindu galėtų būti mažinama Sutarties kaina.Sutarties pradinė kaina buvo 96800 Lt už 11,76kW. Proporcingai sumažinus instaliuotą galingumą iki 6,24 kW, kainą šalys perskaičiavo ir atitinkamai sumažino kainą iki 50215 Lt. Tai ir įtvirtino šalių pasirašytas 2012-12-27 susitarimas. Todėl atsakovų argumentai, neva išrašant kreditinę sąskaitą buvo padaryta 11 755,15 Lt nuolaida, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški.Po kreditinės sąskaitos išrašymo toliau buvo tęsiami darbai pagal Sutartį. Birželio - rugpjūčio mėnesiais atlikti darbai nėra papildomi ir šalių nenumatyti Sutartyje. Todėl ir galutinė sąskaita buvo išrašyta pabaigus visus darbus pagal Sutartį. Atitinkamai, kreditinė sąskaita negali būti laikoma galutine ir apimančia visus Sutartyje šalių sulygtus darbus.

Visų šių aplinkybių visuma suponuoja aiškią ir nedviprasmišką išvadą, kad kreditinė sąskaita atliko tik savo tiesioginę funkciją - kaip mokėjimo pagrindas, o ne įformino šalių valią ir siekį pakeisti rašytinius šalių susitarimus.

Tarp šalių sudaryta sutartis turi trims sutartims būdingus elementus - pirkimo - pardavimo sutarčiai, rangos sutarčiai ir paslaugų sutarčiai. Jei pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsiskaitymas už prekes gali būti išankstinis, pagal rangos sutartį - dalimis, tai pagal paslaugų sutartį atsiskaitymas už paslaugas paprastai vyksta tik po paslaugų suteikimo. Todėl remiantis net ir teorinėmis prielaidomis, niekaip negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad sutarties vykdymo metu, dar nesuėjus Sutarties terminams, šalys įformintų galutinį paslaugų perdavimo - priėmimo aktą ir galutinai atsiskaitytų už dar nesuteiktas paslaugas. Neatlikus baigiamųjų darbu, t.y. negavus leidimo elektros energijos gamybai, neprijungus elektrinės į tinklus ir nepridavus jos elektros tinklams (nepasirašius sutarties su Lesto dėl elektros energijos supirkimo, kas buvo padaryta 2013 m. liepos mėn., tarp šalių sudaryta sutartis netektu prasmės, nes saulės elektrinių įrengimo tikslas ir yra pagamintos saulės elektros energijos pardavimas siekiant gauti pelno. Todėl naivu aiškinti prasidėjus procesui, kad tik pristačius saulės elektrines atsakovui, pasibaigė visi įsipareigojimai atsakovui ir ieškovas išrašė galutinę sąskaitą už paslaugas.

Pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovas pilnai įvykdė sutartį, o pagal Sutarties nuostatas darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai. Vis dėlto, nepaisant ieškovo sąžiningai vykdomos Sutarties, atsakovas neapmokėjo paskutinės sąskaitos pagal Sutartį (3 404,53 Eur) ir pradėjo ieškoti priežasčių, kaip išvengti galutinio atsiskaitymo su ieškovu. Faktas, kad atsakovas sąmoningai vengė atsiskaitymo su ieškovu, patvirtina ir atsakovo vėluojantys atlikti mokėjimai pagal Sutartį. Netgi ta suma, kurią atsakovas pripažino teisme, buvo gauta tik ieškovui perdavus reikalavimą 2015 m. skolų išieškojimo bendrovei. Tokiu būdu ieškovas išsireikalavo 9900 Lt (2867,24 EUR). Vėliau atsakovas pradėjo įrodinėti radikalų Sutarties kainų sumažinimą. Tai tik patvirtina, kad atsakovas neturėjo lėšų atsiskaityti pagal Sutarti ir ieškojo priežasčių, kaip nesumokėti visos sumos, o ne geranoriškai ?vykdyti neva šalių sudarytus pakeitimus dėl sumažintos kainos.

Dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kaip Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas yra įsitikinęs, kad pirmos instancijos teismas sprendime dėl ginčo pasisakė išsamiai ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jam palankius teiginius, teismas vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir nešališkai nusprendė patenkinti ieškovo ieškinį dėl nesumokėtos, pagal Sutartį ir Sutarties pakeitimą sulygtos, pinigų sumos dalies.

Ieškovas yra įsitikinusi, kad proceso metu buvo užtikrintas rungtyniškumas (CPK 12 str.) ir atsakovui buvo sudarytos visos galimybės objektyviais įrodymais, o ne sau naudingais, nors ir nelogiškais, teiginiais pagrįsti neva suteiktos papildomos nuolaidos faktą. Teismas priėmė visus papildomus įrodymus, kuriuos teikė atsakovas, išklausė abiejų šalių atstovus ir nustatė tikruosius šalių ketinimus sandorio metu ir pasibaigus sandoriui. Vien aplinkybė, kad teismas priėmė nepalankų atsakovui sprendimą, savaime nesuponuoja išvados, kad įrodymai šioje byloje buvo vertinami netinkamai.

Šalys 2012-12-27 Sutarties pakeitimą jau buvo įforminę atskiru rašytiniu susitarimu, t.y. laikydamiesi Sutarties nuostatų, nėra pagrindo teigti, kad vienpusis buhalterinis įrašas, kuriuo apskaitomos mokėtinos sumos, reiškia papildomas nuolaidas, todėl neva kreditinės sąskaitos surašymas turėtų būti aiškinamas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas visiškai pagristai įvertino kreditinę sąskaita kaip buhalterinį įrašą apskaitoje, bet ne kaip neva esamą papildoma susitarimą dėl nuolaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių sudarytos sutarties

2012-06-27 šalys, remiantis 2012-06-11 komerciniu pasiūlymu (el. b. l. 148–159, t. 1), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo pateikti saulės elektrinės įrangą, įrengti atsakovei „Samperna“ 11,76 kW integruotą saulės elektrinę ir prijungti į tinklą, parengti pirkėjui (atsakovui) dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo datos, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 96 800 Lt (el. b. l. 54–56, t. 1). Kaip matyti iš el. susirašinėjimo, ieškovė tuoj pat kreipėsi į LESTO dėl techninių sąlygų išdavimo, 2012-12-13 konsultavo, kokius dokumentus atsakovė turi pateikti energetikos ministerijai (el. b. l. 160, 162–170, t. 1). 2012-11-22 LESTO išdavė išankstines sąlygas (el. b. l. 171–173, t. 1). 2012-06-29 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. (duomenys neskelbtini) visai pirminės sutarties kainai – 96 800 Lt (el. b. l. 48, t. 1). 2012-12-13 atsakovė pagal pirminę sutartį ieškovei sumokėjo avansą – 4800 Lt (el. b. l. 63, t. 1).

2012-12-27 šalys pasirašė šios sutarties pakeitimą, pagal kurį susitarė dėl naujų esminių sąlygų – ieškovė įsipareigojo įrengti 6,24 kW integruotą saulės elektrinę ir prijungti į tinklą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 50 215 Lt (el. b. l. 49–55, t. 1). Šiuo sutarties pakeitimu šalys sutarė dėl esminių sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. sutarė dėl mažesnės galios saulės elektrinės įrengimo ir naujos kainos.

Iš išdėstytų aplinkybių, matyti, kad šalys sudarė rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), nors sudarytą sutartį šalys įvardijo pirkimo – pardavimo sutartimi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, turėdamas pareigą sumokėti ieškovui visą pagal sutarties pakeitimą numatytą 50 2015 Lt (14 543, 27 eur) sumą, yra sumokėjęs 38 459,85 Lt(11 138, 74 Eur). Likęs įsiskolinimas – 11 755,15 Lt (3 404, 53 Eur)

Dėl kreditinės sąskaitos išrašymo ir atliktų darbų

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovo atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis, kad PVM įstatymo 83 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir/arba kiekis, [...] ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, išrašomas kreditinis dokumentas. 2013-05-30 pasikeitė tai dienai mokėtina suma pagal faktiškai suteiktų paslaugų ir perduotų prekių apimtį, todėl ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Bet tai nereiškia, kad pasikeitė pačios Sutarties vertė. PVM Įstatymu nereglamentuojama, jog pagal Sutartį už atliktus darbus ar pristatytas prekes turi būti išrašoma viena PVM sąskaita faktūra. Netgi priešingai - PVM sąskaita-faktūra yra įforminamas prekių arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 str. 8 d. 30 p.). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.). Tai ir buvo įforminta kreditinės sąskaitos išrašymo dienai faktiškai suteiktų paslaugų dalis.

Dėl įrodymų vertinimo

Kolegija sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet apie tai nepateikė jokių duomenų. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus netinkamai vadovavosi CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybės, sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 287,44 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą apmokėti, sprendžia, jog šis prašymas tenkintinas iš dalies, priteistina 972, 40 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Samperna“, įmonės kodas 135080861, ieškovui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, įmonės kodas 135928725, 972, 40 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.