Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jos atstovei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Inspekcija) 2010-05-14 nutarimu Nr. ATN-00-100514-00007 V. P. pagal LR ATPK 159² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 7500 Lt bauda.

Nuobauda paskirta užfiksavus 2010-04-29 savavališkos statybos aktu, kad V. P. savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto pastatė priestatą prie gyv. namo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., Trakų raj. sav., kurio bendras plotas 16,84 m. iš medžio karkaso ir ūkinį pastatą, kurio užstatymo plotas 68kv.m., kas.

V. P. skunde teismui prašo Inspekcijos 2010-05-14 nutarimą panaikinti.

Pagrįsdama savo reikalavimus skunde paaiškino, kad savavališkos statybos aktas jai surašytas neteisėtai, todėl neteisėtas yra ir Inspekcijos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-100429-00008, kadangi jis buvo surašytas savavališkos statybos akto pagrindu. Taip pat neteisėtas yra ir Inspekcijos 2010-05-14 nutarimas Nr. ATN-00-100514-00007, kuriuo ji traukiama administracinėn atsakomybėn.

Nurodo, kad akte nurodytas statinys - priestatas prie gyvenamojo namo 4al/m - nėra nauja statyba. Ji 1992-08-13 įsigijo 1 kambario 38,66 kv. m. bendro ploto butą ((duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., Trakų r. sav.) su 4,59 m 2 priebučiu. Būtent šis priebutis savavališkos statybos akte yra įvardintas kaip gyvenamojo namo priestatas. Iš dokumentų matyti, kad 4,59 m² priestatas buvo pastatytas dar iki 1992 metų.

1994 metais priestato (priebučio) plotas buvo padidintas iki 5,62 m 2 x 3,77 m 2 = 21,18 m². Atsižvelgiant į tai, minėto priestato statybos rūšis negali būti vertinama kaip nauja statyba. Apie tai liudija ir kartu su savavališkos statybos aktu pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo priestatas yra senos statybos, statytas naudojant senas medines statybines medžiagas. Statybos pabaigos metai yra 1994 m.

Surašant savavališkos statybos aktą Inspekcijos specialistas buvo padaręs klaidą, nurodydamas, kad priestato esančio prie gyvenamojo namo plotas yra 33,43 m². Šią klaidą jis vėliau atitaisė, nurodydamas plotą 16,84 m².

Savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad ūkinis pastatas 68,00 m², žymėjimas plane 611/m, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g., yra nesudėtingas statinys, naujos statybos. Iš pateikiamos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad minėtas ūkio pastatas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti 2008 metais, o statybos pabaigos metai nurodomi 2009 m. Apie tai, kad ūkio pastato statybos darbai buvo užbaigti 2009 m. kovo mėnesį, gali patvirtinti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes administracinė nuobauda galėjo būti paskirta atitinkamai 1994 m. ir 2009 m. kovo mėn., kai buvo atlikti statybos darbai. Tuo atveju, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia LR ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, remiantis ATPK 250 str. 7 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Iš skundžiamo Inspekcijos 2010-05-14 nutarimo, matyti, kad V. P. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas nurodytas LR ATPK 159² str. 1d., kur sakoma, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Inspekcijos 2010-05-14 nutarime nurodoma, kad V. P. neteisėta veika pasireiškė priestato prie gyv. namo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., Trakų raj. sav., ir ūkinio pastato, kuriems nustatyta tvarka nebuvo paruoštas ir suderintas projektas, pastatymu.

LR statybos įst. 2 str. 13 d. apibrėžiant statybos sąvoką nurodoma, kad tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Tokiu būdu, pareiškėjos skundo motyvai, jog nagrinėjamu atveju namo priestatas nebuvo naujai statomas, o tik buvo rekonstrukcijos būdu padidintas jo plotas, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo už LR ATPK 159² str. 1d. nurodytą pažeidimą klausimą teisiškai nėra reikšmingi.

Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog visais atvejais, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, turi būti nustatyta asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Objektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro veika, jos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, teisės pažeidimo padarymo laikas, vieta, būdas.

Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina tiksliai nustatyt paties pažeidimo padarymo laiką.

Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad LR ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. N575-317/2009 ir kt.).

Neteisėtų statybos darbų vykdymas yra trunkamasis administracinis teisė pažeidimas. Todėl atsakomybė už šį pažeidimą gali būti taikoma per 6 mėnesius nuo paaiškėjimo dienos, jei statybos darbai yra vykdomi, ar per 6 mėnesius nuo neteisėtų statybų darbų atlikimo pabaigos.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog priestato bei pagalbinio ūkinio pastato, kurių neteisėta statyba yra kaltinama V. P., statybos darbai yra baigti. Tai, nurodoma ir skundžiamame Inspekcijos 2010-05-14 nutarime (b.l. 4).

Tačiau, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga liudija, kad Inspekcija nagrinėjamu atveju nesiaiškino (nerinko įrodymų) tų aplinkybių, kada buvo baigti minėtų objektų statybos darbai.

Nenustačius vieno iš pažeidimo objektyviosios pusės sudėties elemento – pažeidimo padarymo laiko – skundžiamas Inspekcijos 2010-05-14 nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu V. P. paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodyto priestato statyba buvo baigta 1994 m., o ūkinio pastato – 2009 m. kovo mėnesį.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. N. paaiškino, kad V. P. yra jo kaimynė, jų santykiai draugiški, nuo 1962 m. gyvena tame pačiame name kur ir pareiškėja. Pareiškėjos vyro paprašytas padėjo pastatyti priestatą. Statybos buvo vykdomos nuo 1994 m. pavasario iki vasaros vidurio. Be to, praeitų metų kovo mėnesį, taip pat prašomas V. P. vyro, vietoje seno ir supuvusio ūkinio pastato, kuriame buvo vasaros virtuvė, malkinė ir garažas, padėjo pastatyti naują ūkinį pastatą (b.l. 50).

Taigi, nagrinėjamu atveju apie priestato ir ūkinio pastato statybos darbų pabaigos laiką galima spręsti tik pagal pačios V. P. bei su ja draugiškus santykius palaikančio ir padėjusio statyti abu statinius liudytojo S. N. parodymus, kurie dėl pareiškėjos suinteresuotumo išvengti administracinės atsakomybės ir galimai liudytojo noro padėti kaimynei negali būti vienareikšmiai vertinami kaip objektyvūs.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, dokumentuose pažeidimo padarymo data niekur nenurodyta. Nesurinkti jokie kiti duomenys, kurie paneigtų ar patvirtintų V. P. ir liudytojo nurodytas aplinkybes, o remiantis tik pastarųjų parodymais, neįmanoma padaryti objektyviai pagrįstas išvadas.

Tokiu būdu, būtina atlikti bylos aplinkybių tyrimą surenkant papildomus įrodymus apie V. P. inkriminuotų pažeidimų padarymo laiką, tai padaryti pavedant Inspekcijai (LR administracinių bylų teisenos įst. 124 str. 1d. 4p.).

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad skundžiamas Inspekcijos 2010-05-14 nutarimas yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinama Inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-14 nutarimą Nr. ATN-00-100514-00007, kuriuo V. P. pagal LR ATPK 159² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 7500 Lt bauda, ir gražinti bylą nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.