Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Dumskienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-59-134/2016

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Panevėžys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. šias nuobaudas subendrinus, paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

T. K. nubaustas už tai, kad 2014-12-21, apie 20.30 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas J. K. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prasilenkdamas su priešais važiavusiu automobiliu BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. T., nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadindamas svetimą turtą – automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių bei nepranešęs policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 128 ir 220 punktų, reikalavimus.

Apelianto nuomone, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, teismas turi vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų realiai buvus apgadintą BMW 320D bamperį ir tuo pačiu buvus kelių eismo 2014 m. gruodžio 21 d. 20 val. 30 min. įvykį, nėra, todėl administracinė byla turėtų būtų nutraukta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, teismas, vertindamas įrodymus neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas, be to, esant prieštaringiems įrodymams, turintiems reikšmės teismo išvadoms, apylinkės teismas nenurodė kuo remiantis priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog T. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, kuris naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Apylinkės teismas nubaudė T. K. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio pobūdžio turto apgadinimą, o ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis apibrėžia pagrindines sąvokas, jų tarpe numato ir sąvoką - eismo įvykis. Nurodyta, kad tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

E. T. 2015-02-12 teismo posėdžio metu (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-82-455/20158, psl. 39) parodė, kad dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų jis negali pasakyti, ar tai jo (T. K.) padaryti įbrėžimai, nes jis kai pirko automobilį, tai ją susitvarkė ir nežiūrėjo, kaip ji atrodė. 2015-01-13 paaiškinime (psl. 12) jis nurodė, kad T. K. galėjo nepastebėti galinio bamperio apgadinimo, nes jis buvo nežymiai apgadintas, automobilių kontakto metu buvo nubrauktas tik purvas (psl.12), pretenzijų T. K. dėl automobilio apgadinimo neturi.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietoje nesusidarė jokie pėdsakai, rodantys įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo trajektorijas, automobiliai nebuvo užfiksuoti eismo įvykio vietoje, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti tikslios šių transporto priemonių susidūrimo vietos ir tiksliai atkurti įvykių eigos, o apie įvykusio įvykio aplinkybes ir T. K. kaltę pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė iš nukentėjusiojo E. T., liudytojų E. R., D. T. parodymų, trasologinės ekspertizės išvadų ir Ž. T. pareiškimo, kuriuo ji draudimui nurodė, kad T. K. atlygino žalą, tačiau vertindamas šiuos įrodymus, teismas vadovavosi tik dalimi šių įrodymų, nenurodydamas dėl kokių priežasčių atmeta įrodymų dalį, kurie nepatvirtina teismo nustatytų bylos aplinkybių, todėl vertindamas įrodymus pažeidė ATPK 257 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo nuostatas – vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl ko teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Liudytojas E. R. nurodė, kad pravažiuodamas automobiliu jis matė nurodytų automobilių susidūrimą, tačiau išlipęs iš savo automobilio nebuvo ir apie susidūrimo metu padarytus apgadinimus automobiliui BMW nežino. Liudytojas D. T. parodė, kad jis važiavo automobiliu su E. T., kai Golf vairuotojas kliudė jų automobilį. Jis pripažino, kad su E. T. buvo išlipę iš automobilio ir aiškinosi su T. K., vairavusį Golf automobilį, dėl atsitrenkimo, jis aiškiai įbrėžimo po susidūrimo nematė, todėl T. K. sakė, kad pretenzijų neturi ir iš pradžių su tuo jie sutiko, tačiau kai išvažiavo, jie nusprendė, kad gali būti problemų ir apie įvykį pranešė policijai.

Transporto trasologinės ekspertizės specialistas nustatė, kad iš pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, todėl negali nustatyti ir eismo įvykio mechanizmo. Iš nutartyje skirti ekspertizę nurodytų aplinkybių - apvažiuodamas sustojusį automobilį BMW 320D, pasinaudojant važiuojamosios kelio dalies aplinka (užvažiuojant ant šaligatvio), nelaukiant kol automobilio BMW vairuotojas E. T. atlaisvins važiuojamąją dalį saugiai pravažiuoti, vairuotojas T. K. reikiamo tarpo iš šono nepaliko, todėl techniniu požiūriu, sąlygojo transporto priemonių sąlytį (eismo įvykį). Specialistas nustatė, kad šiuo atveju kontakto tarp automobilių būtų išvengta, jei automobilio VW ‚‘Golf“‘ vairuotojas T. K., matydamas, kad jo važiavimo kryptimi sudaryta kliūtis, su kuria saugiai prasilenkti nėra techninės galimybės, būtų palaukęs kol važiuojamoji dalis bus atlaisvinta, arba apvažiuodamas sudarytą kliūtį, pasinaudojant važiuojamosios kelio dalies aplinka, būtų palikęs reikiamą tarpą iš šono tarp transporto priemonių, kontakto tarp automobilių būtų išvengta. Be to, specialistas toje pačioje išvadoje nustatė, kad vairuotojui E. T. įvykdžius reikalavimą duoti pirmumo teisę turinčiai transporto priemonei ir neįvažiuojant į kelio, kuriuo artėja minėtas automobilis, arba kaip galima greičiau atlaisvinus važiuojamąją kelio dalį, kad būtų galima saugiai prasilenkti, įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjama, nebūtų įvykęs. Nurodytomis aplinkybėmis, vairuotojo E. T. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, nes įvažiuodamas į kelio, kuriuo artėjo automobilis VW ‘‘Golf‘‘ ir kuriame transporto priemonėms saugiai prasilenkti nėra galimybės, sudarė pastarajam kliūtį, esančioje važiuojamosios dalies juostoje saugiam automobilių prasilenkimui važiuojamoje dalyje techninės galimybės nebuvo. Taigi, specialistas nustatė, kad dėl teismo nutartyje nurodyto įvykio joje nurodytomis aplinkybėmis, abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, dėl ko kilo nagrinėjamas įvykis. Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas T. K., kuris skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Ekspertas, atlikdamas transporto trasologinę ekspertizę, apžiūrėjęs pateiktas 5 nuotraukas su transporto priemonių nuotraukomis, nustatė šiuos nutartyje nurodytame įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus: automobiliui BMW 320D valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakaliniame bamperyje, kairiame kampe 42-51 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus yra nubraukto purvo sluoksnio pėdsakas, nuo kairio šono pereinantis į užpakalinę bamperio dalį, sprendžiant pagal pėdsako apatinę dalį, kur purvas nubrauktas siauromis juostomis, kurių galai užapvalinti, tikėtina, kad purvas nuo automobilio bamperio buvo nuvalytas rankomis. Šio pėdsako zonoje 45-46,5 cm aukštyje nuo žemės yra paviršinis dažų sluoksnio pažeidimas, sudarytas iš smulkių, horizontalių lygiagrečių įbrėžimų. Ant bamperio juodos plastikinės juostos pėdsako pradžioje kairiajame šone, matosi tik neryškūs nubrukto purvo zonos kontūrai, tikėtina, kad siauras, vos matomas pašalinės medžiagos antsluoksnis apie 50,5 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Pagal nubraukto purvo sankaupas pėdsako pabaigoje, daroma išvada, kad pėdsakas padarytas iš priekio; automobiliui VW Golf valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono nuotraukose užfiksuoti: siauri horizontalūs įbrėžimai kairio šono užpakalinėje dalyje, ant užpakalinio kairiojo rato arkos priekinės dalies, įbrėžimai matomi 52-56 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, taip pat ties rato arkos ir užpakalinių kairiųjų durelių sandūra apie 56-57 cm aukštyje tikėtina, jog nedideliame plote pašalintas dažų sluoksnis.

Įvertinęs abiejų automobilių apgadinimus, ekspertas nurodė, kad nustatytas didelis transporto priemonių sugadinimų aukščių skirtumas – nuotraukose užfiksuotų automobilių sugadinimų aukščiai tarpusavyje net nepersidengia, užfiksuoti pėdsakai ant transporto priemonių menkai informatyvūs, neryškūs ir be kitų eismo įvykio faktą patvirtinančių duomenų neduoda pagrindo teigti šiuos pėdsakus atsiradus būtent šių automobilių tarpusavio sąlyčio metu ( 52-55 psl.). Tai atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus teisme, kai jis nurodė, kad negali patvirtinti, kad nustatyti po įvykio automobilio apgadinimas (galinio bamperio nežymus įbrėžimas) buvo padaryti būtent šio įvykio metu.

Esant tokiems bylos duomenims, kyla pagrįstos abejonės, kad automobilių kontakto metu būtų apgadintas nukentėjusiojo E. T. automobilis, jo apgadinimu neva šio įvykio metu suabejojo ir nukentėjusysis teismo posėdžio metu, o kaltinamasis nurodė, kad bamtelėjimo garsas galėjo būti jam užvažiavus ant šaligatvio ar susilietus automobilių veidrodėliams. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau to nepadarė, todėl visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir pripažintina, kad neįrodžius, kad T. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Nenustačius eismo įvykio, kurio metu būtų apgadintas E. T. automobilis, negalimas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl administracinė teisena prieš T. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą, kuriuo T. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ši nutartis neskundžiama.