Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1717-259/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
e2A-1717-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18189-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Atsakovas
valstybės įmonės „Pieno tyrimai“
Ieškovas
G. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1717-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18189-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.;1.3.6.3.2.;1.3.7.2.4.; 3.3.1.18.;3.3.1.21.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-335-638/2015 pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Pieno tyrimai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo, į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005-04-29 dirbo atsakovės įmonėje laborante-operatore, vėliau pareigos buvo pakeistos į pamatinių tyrimų skyriaus laborantės. 2014-08-18 ieškovė dirbo popietinėje pamainoje. Atliko keletą darbų - ruošė pasenusius pieno mėginius išmetimui, dar ketino formuoti naujai tą mėnesį pagamintų pieno mėginių rinkinius klientams. 2014-08-29 gavo darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, ką konkrečiai veikė šaldymo patalpoje su derinimo ir kalibravimo pieno mėginiais. Ieškovė teikė pasiaiškinimą. 2014-09-01 darbdavys dar kartą pareikalavo paaiškinti, kodėl iš rugpjūčio mėnesį pagamintų mėginių stendo išėmė mėginius su brūkšniniais kodais ir į jų vietą padėjo mėginius iš liepos mėnesio stendo ir be brūkšninių kodų. Ieškovė nurodė, kad tokių veiksmų kaip mėginių pakeitimas neatliko. Atsakovas 2014-09-02 direktoriaus įsakymu Nr. 6P-71 skyrė ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbdavio teigimu, ieškovė 2014-08-18 pakeitė 2014-08-13 pagamintus derinimo ir kalibravimo pieno mėginius seniau pagamintais mėginiais be brūkšninių kodų. Mėginiai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ir nepažymėti brūkšniniais kodais negali būti tiekiami užsakovams. Ieškovė mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes jokio pažeidimo ji nepadarė, mėginių nepakeitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo VĮ „Pieno tyrimai“ 2014-09-02 direktoriaus įsakymu Nr. 6P-71; į ankstesnį darbą ieškovės negrąžino; pripažino, kad darbo sutartis tarp G. Z. ir VĮ „Pieno tyrimai“ nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės 1780,91 Eur darbo užmokesčio skirtumą už priverstinės pravaikštos laiką (priskaityta suma) už laikotarpį nuo 2014-09-03 iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos ir toliau po 11,13 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3106,68 Eur išeitinę išmoką (priskaityta suma), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1476,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio skirtumo (243,6 Eur) priteisimo leido vykdyti skubiai.

Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įmonėje nebuvo nustatyta griežta apskaita, kiek pieno mėginių yra pagaminama, kiek išvežama užsakovams, kiek išmetama. Taip pat nebuvo nustatyta griežta tvarka, kas ir kaip gali patekti į šaldymo patalpą, kurioje mėginiai buvo saugomi. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos patalpų schemos matyti, kad į šaldymo patalpą yra dvejos durys, o iš filmuotos medžiagos matyti, kad čia užeina ir daugiau žmonių, ne tik viena ieškovė. Atsakovės pateikta filmuota medžiaga rodo fragmentus nuo 2014-08-13, t.y. dienos, kai DM-08 partijos mėginiai buvo pagaminti, iki 2014-08-18, 21:27 val., kai ieškovė išėjo iš darbo po savo pamainos. Teismo vertinimu, ši filmuota medžiaga yra neinformatyvi, nes visų darbuotojų, kurios priėjo prie DM-08 partijos stelažo, veiksmai nebuvo nufilmuoti, galima tik pasakyti, kad jos buvo priėjusios prie ginčo stelažo, tačiau visiškai negalima pasakyti, ką veikė. Filmuota medžiaga, rodanti, kad ieškovė išeina iš darbo 2014-08-18 nešdamasi plastikinį maišelį, taip pat neįrodo, kad ieškovė tame maišelyje nešėsi DM-08 partijos pieno mėginius. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės partijos mėginiais be brūkšninių kodų. Griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta vadovaujantis prielaidomis ir spėliojimais, todėl negali būti laikoma teisėtai paskirta. Be to teismas nurodė, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo konkrečiai nurodyti jokio vidaus norminio akto, kurį būtų kaltinama pažeidusi ieškovė, kokį vidaus norminį aktą ieškovė pažeidė imdamasi keleto darbų, keleto funkcijų vienu metu, arba staiga vieną sumanymą keisdama kitu sumanymu atlikti kito pobūdžio darbą. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad apskritai atsakovo įmonėje nebuvo tinkamai organizuojamas darbo procesas, darbuotojams nenustatomos konkrečios užduotys, jų atlikimo eiliškumas, tvarka. Darbdavys, kuris pats netinkamai organizuoja darbo procesą arba palieka tai organizuoti patiems darbuotojams jų nuožiūra, neturi teisinio pagrindo kaltinti darbuotojus pažeidus darbų atlikimo tvarką ar pan. Todėl teismas sprendė, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Ieškovei nepageidaujant, kad ji būtų grąžinta į ankstesnį darbą, teismas darbo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės laikė nutrauktą šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Kadangi ieškovę atleidžiant iš darbo iš jai priklausančio darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 508,88 Lt (147,38 Eur) už suteiktas ir neatidirbtas kasmetines atostogas, teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, ir jos atleidimo iš darbo datą nukėlus iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovei grąžino išskaitą.

Taip pat teismas nurodė, kad ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Tai sudarytų 5916,80 Eur (iki teismo sprendimo priėmimo dienos), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo 2014-09-03 įsidarbino kitose įstaigose, gavo darbo užmokestį, todėl ieškovei priteisė tik darbo užmokesčio skirtumą tarp to, ką būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėto atleidimo iš darbo ir to, ką uždirbo kitose įstaigose - skirtumas yra 1780,91 Eur. Nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos ( 2015-04-23) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo teismas priteisė atitinkamai po 11,13 euro už kiekvieną darbo dieną ( skaičiuojama 1780,91 euro padalinant iš 160 darbo dienų). Teismas taip pat priteisė ieškovei išeitinę išmoką - 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 3106,68 Eur (priskaityta suma, DK 140 str. 1 d.4 p.).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino iš dalies įvertinęs tai, kad atsakovės veiksmai paskiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo nepagrįsti jokiais įrodymais, atsakovė viso proceso metu negalėjo paaiškinti, kodėl būtent ieškovė buvo įtarta sukeitusi mėginius, nors iš filmuotų epizodų akivaizdu, kad prie mėginių buvo priėję mažų mažiausiai dar dvi darbuotojos. Teismo vertinimu, ieškovės reputacija buvo žeminama viso kolektyvo akivaizdoje, ji verčiama prisipažinti, nors jokio pagrindo įtarimams nebuvo. Nepaneigtos abejonės, kad ieškovė buvo pasirinkta kaip baustinas asmuo vien dėl asmeninių priežasčių. Tokioje situacijoje darbuotojas patiria stresą, neigiamus išgyvenimus, netikrumo, persekiojimo būseną. Teismas sprendė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, netinkamai aiškino įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą filmuotą medžiagą. Atsakovė, siekdama teismui pateikti tik reikšmingą bylos nagrinėjimui filmuotą medžiagą, pateikė filmuotos medžiagos ištraukas - tai yra filmuotą medžiagos dalį, kurioje matosi, kada pagaminti DM-08 partijos mėginiai atvežami į šaldytuvą, kas viso ginčo laikotarpio metu prieina prie DM-08 partijos mėginių stelažo ir visą filmuotos medžiagos dalį, susijusią su ieškovės atliktais veiksmais, dėl kurių atsakovė prarado pasitikėjimą darbuotoja. Kaip matyti iš į bylą pateiktos filmuotos medžiagos, į stelažą, kuriame saugomi DM-08 partijos mėginiai, mėginius atneša tik du asmenys - mikrobiologė S. Š. 2014-08-13 ir pati ieškovė 2014-08-18. Visi kiti filmuotoje medžiagoje fiksuoti darbuotojai - stelažą atveža į šaldytuvą arba prieina prie stelažo be mėginių - tai yra į stelažą neatneša nieko, o tik iš jo pasiima mėginius ir išsineša. Teismui pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad ieškovė vienintelė realiai turėjo galimybę DM-07 partijos mėginius įdėti į DM-08 partijos mėginių stelažą. 2014-08-13 13:41 darbuotoja S. Š. atneša ką tik pagamintus mėginius ir juos sudeda pagal mėginių komplektus - tai yra atneša skirtingų parametrų tik ką pagamintus mėginius ir juos sudeda į skirtingas lentynas. Tuo tarpu ieškovė 2014-08-18 atsineša mėginius, kuriuos tik ką pati išsivežė iš šaldytuvo. Nors teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė jokios filmuotos medžiagos apie tai, kas buvo priėjęs prie DM-08 partijos stelažo laikotarpiu nuo 2014-08-18 21:27, kai ieškovė išėjo iš darbo iki 2014-08-19, kai vyr. chemikė surado stelaže mėginius be brūkšninių kodų, tačiau, apeliantės nuomone, ši filmuota medžiaga nieko įrodyti negali, nes DM-07 partijos mėginius ieškovė pati išmetė 2014-08-18 darbo metu, ką patvirtina ieškovės rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, todėl niekas neturėjo galimybės jau išmestus mėginius įdėti į DM-08 partijos stelažą. Taigi, apeliantės nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia teismo sprendime padarytas išvadas, kad nebuvo įrodyta, kad ieškovė DM-08 partijos mėginius pakeitė DM-07 partijos mėginiais.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo daug darbo dėl mastito mėginių tyrimų. Teismas, vertindamas mastito mėginių priėmimo žurnalą nusprendė, kad paprastai atvežama po 1-3 mėginius, o ieškovei reikėjo tirti 30 mėginių, pristatytų 2014-08-16 ir dar vieną mėginį pristatytą 2014-08-18. Darydamas tokias išvadas, teismas visiškai neįvertino teismui pateiktų rašytinių įrodymų - „Mastito sukėlėjų ir jautrumo antibiotikams nustatymo pieno mėginyje“ atliktų tyrimų ataskaitos per 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir „Mastito sukėlėjų nustatymas pieno mėginyje (tapatumo programa Nr. T2-40)“ atliktų tyrimų ataskaitos per 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Iš šių ataskaitų matyti, kad pavyzdžiui 2014 m. rugpjūčio mėnesio 19 d. į laboratoriją buvo pristatyti 206 mėginiai mastito sukėlėjo tyrimams, todėl teismo išvados, kad 31 mėginys yra didelis kiekis yra nepagrįsta.

Teismo pozicija paneigtina, nes 2014-08-16 (šeštadienį) priimti mėginiai jau buvo ištirti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-08-18 buvo iš viso buvo pristatyta tik 11 mėginių. Ieškovė 2014-08-18 (pirmadienį) darbą turėjo pradėti po pietiniu darbo laiku nuo 12 valandos, nors realiai darbą pradėjo 12:47. Pamatinių tyrimų skyrius darbą pradeda 8:00 ryte ir šiuo įprastiniu darbo rėžimu dirbo visi mastito sukėlėjo mėginius tiriantys darbuotojai (išskyrus ieškovę), todėl jokių net ir teorinių galimybių tirti 2014-08-16 pristatytus mėginius ieškovė neturėjo. Byloje surinktais įrodymais yra paneigiamos ir kitos aplinkybės su „dideliu“ mastito sukėlėjo tyrimo mėginių skaičiumi. 2015-01-29 posėdžio metu ieškovė nurodė, kad, 2014- 08-18 dieną atsinešusi DM-08 partijos mėginius rinkinių formavimui, pamatė, kad atnešta daug naujų mastito sukėlėjo mėginių ir dėl to nusprendė DM-08 partijos mėginių neformuoti į rinkinius. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei, dar prieš nusprendžiant formuoti mėginių rinkinius išvežimui, mastitų mėginių nebuvo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus ir filmuotoje medžiagoje užfiksuotą momentą, kai ieškovė atsineša DM-08 partijos mėginius, didelis mastito sukėlėjo mėginių kiekis jai turėjo paaiškėti tik apie 19:43 val. Tačiau iš teismui papildomai pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad laikotarpyje nuo 19:40 - kai ieškovė išeina atsivežti DM-07 partijos mėginių į patalpas, kuriose atliekami mastito sukėlėjo tyrimai, niekas neįeina ir neatneša jokių naujų mėginių iki pat visų ieškovės „pasivaikščiojimų“ pabaigos. Tokiu būdu paneigiami tiek ieškovės teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek teismo sprendime nurodytas įsitikinimas, kad ieškovė turėjo daug mastito sukėlėjo mėginių ir dėl to „nusprendė naujų rinkinių nebeformuoti“.

3. Teismas netinkamai įvertino prieštaringus ieškovės paaiškinimus. Pirmiausia, 2014-08-29 ieškovės rašytame pasiaiškinime darbdaviui nurodoma: „Nuėjau į šaldymo patalpą, parsinešiau dalį mėginių. Juos palikau ant stalo ir nuėjau ruošti vandens. Beruošiant vandenį pamačiau, kad grįžo vairuotojai su pienu. Turėjau dar darbinių užduočių. Supratau, kad nespėsiu visko padaryti, todėl mėginius nunešiau atgal į šaldymo patalpą.“.Panašiai ieškovės pozicija išdėstyta ir pareikštame ieškinyje. Tačiau, gavusi atsakovės atsiliepimą su įrodymais, paneigiančiais ieškovės poziciją, pirmo teismo posėdžio metu 2015-01-29 ieškovė pakeitė faktinių aplinkybių aiškinimą, nurodydama, kad nusprendė neformuoti DM-08 partijos mėginių rinkinius išvežimui, nes pamatė, kad atnešta daug mastito mėginių. Atsakovė 2014-03-09 vykusiame posėdyje pateikė papildomą filmuotą medžiagą ir rašytinius įrodymus paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes - daug mastitų mėginių nebuvo pristatyta, o laikotarpyje, kai ieškovė „dirbo“ su kalibravimo - derinimo mėginiais, niekas jokių mėginių ieškovei neatnešė ir nepaliko. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus naujus įrodymus byloje ieškovės pozicija paskutiniame teismo posėdyje (2015-04-03) ir vėl pasikeitė - ieškovė nurodė, kad nutarė neformuoti DM-08 partijos mėginių rinkinius išvežimui dėl kitų darbų, kurių jau neatsimena. Darytina išvada, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai duoti darbdaviui ir teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai. Teismas negalėjo vertinti tikėtinais ieškovės ketinimus ruošti DM-08 partijos mėginius išvežimui, nes jie dar nebuvo baigti tirti, negalėjo tikėti ieškovės pozicija dėl iš šaldytuvo nunešamo vandens į šaldytuvą, negalėjo tikėti, kad pradėjusi formuoti mėginius išvežimui staiga sužinojo apie kitus darbus ir nusprendė mėginių išvežimui neformuoti. Teismas priimdamas sprendimą privalėjo atsižvelgti į įrodymų visetą ir visus byloje surinktus įrodymus ir duomenis, o to nepadarius buvo priimtas nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

4. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė teismo posėdyje negalėjo konkrečiai nurodyti jokio vidaus norminio akto, kurį būtų kaltinama pažeidusi ieškovė. Atsakovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda ne už konkrečių taisyklių, procedūrų ar kitų, ieškovės pareigas apibrėžiančių vidaus norminių dokumentų pažeidimą. DK 228 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios pagrindinės visų darbuotojų pareigos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, būti jam lojalus. Ieškovė prarado darbdavio pasitikėjimą dėl įstatymu įtvirtintos minėtos darbuotojo pareigos pažeidimo. Nevykdant darbo pareigų, nustatytų įstatymu, ar netinkamai jas vykdant daromas darbo drausmės pažeidimas (LR DK 234 str.), kuris sukelia drausminę atsakomybę. Atsakovės Pamatinių tyrimų skyriuje, kuriame dirbo ieškovė, dirba vertinami specialistai, gaunantys ir didesnį darbo užmokestį ir atliekantys atsakingesnes darbines užduotis. Tokiems darbuotojams yra taikomi didesni atsakingumo ir rūpestingumo standartai. Darbdavys, įsitikinęs darbuotojos kompetencija, parodė pasitikėjimą darbuotoja, jai pavesdamas eiti atsakingesnes pareigas, tačiau dėl darbuotojos elgesio ji pasitikėjimą prarado. Pasitikėjimas buvo prarastas ne tik dėl mėginių sukeitimo, bet ir dėl ieškovės elgesio bei duodamų paaiškinimų tiriant incidentą. Darbdavys bandė bendradarbiauti su ieškove - darbuotojų profesinės sąjungos atstovams buvo patvirtinęs, kad darbo santykiai nebus nutraukti darbuotojai išsamiai paaiškinus savo veiksmus ir nurodžius, kas buvo padaryta su pakeistais mėginiais. Ieškovės pozicijai esant nelogiškai, nepagrįstai, o savo veiksmų „negalint paaiškinti“ ar „neprisimenant“, dėl ko buvo prarastas pasitikėjimas darbuotoja ir dėl ko darbdavys neturėjo galimybės darbuotojai skirti švelnesnę drausminę nuobaudą nei atleidimą iš darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas, įrodinėdamas, jog būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų, į bylą pateikė dalį visos turimos filmuotos medžiagos t.y. byloje buvo pateikta tik 2014 08-13 ir 2014- 08-18 dienos filmuota medžiaga, iš kurios buvo matyti, kas ir kuriuo laiku buvo priėjęs prie mėginių, esančių šaldymo patalpoje. Tačiau pažymėtina, jog ta pačia filmuotos medžiagos dalimi yra nustatyta, jog DM-08 partijos mėginiai buvo pagaminti ir atvežti į šaldymo patalpą 2014-08-13, o remiantis byloje pateiktu 2014-08-19 tarnybiniu pranešimu, mėginių sukeitimo faktas buvo išaiškintas 2014-08-19, kuomet vyt. chemikė E. S. rado penkis mėginius, nepažymėtus brūkšniniais kodais. Taigi, kaip matyti, atsakovas į bylą nėra pateikęs 2014-08-14, 2014-08-15, 2014-08-16, 2014-08-17 ir 2014-08-19 dienos vaizdo įrašų, kurie turi esminės reikšmės objektyviam darbo drausmės pažeidimą padariusio asmens identifikavimui. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog nesant minėto laikotarpio filmuotos vaizdo medžiagos, nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad būtent ieškovė galėjo pakeisti naujus mėginius senesnės partijos mėginiais. Pažymėtina, jog viso teisminio proceso metu ieškovė nuosekliai tvirtino, jog nesukeitė mėginių, todėl nežino ir negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių DM-08 partijos mėginių stelaže atsirado senesnės DM-07 partijos mėginiai. Ieškovė kėlė versiją, jog senesni mėginiai galėjo atsirasti nebūtinai 2014-08-18 dieną, o dar prieš DM-07 partijos išmetimo procedūrą (t.y. laikotarpiu nuo 2014-08-13 iki 2014-08-18), kurią atliko ieškovė. Tačiau atsakovas, būdamas stipresnė proceso šalis (t.y. darbdavys) šios ieškovės keliamos versijos jokiais įrodymais nepaneigė t.y. nors atsakovo atstovas D. M. patvirtino, jog turi viso ginčo laikotarpio (nuo 2014-08-13 iki 2014-08-19) filmuotą medžiagą, kuri buvo reikšminga objektyviam pažeidimą padariusio asmens nustatymui, tačiau jos nepateikė bei nemotyvavo dėl kokių priežasčių atsakovas jos neteikia. Kaip jau minėta, įrodinėjimas civiliniame procese yra ne teismo, o proceso šalių pareiga, todėl atsakovas, siekdamas įrodyti, jog būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų turėjo pateikti visus turimus įrodymus, kurie neginčijamai įrodytų ieškovės kaltę, tačiau atsakovas to nepadarė ir savo pozicijos nepagrindė patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų, o griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta vadovaujantis prielaidomis ir spėliojimais, todėl negali būti laikoma teisėta.

Atsakovas visiškai nepagrįstai tvirtina, jog filmuota medžiaga laikotarpiu nuo 2014-08-18 21:27 nieko įrodyti negali, nes DM-07 partijos mėginius ieškovė pati išmetė 2014 08-18 darbo metu, todėl atsakovo vertinimu, niekas neturėjo galimybės išmestus mėginius įdėti i DM-08 partijos stelažą. Su šiais atsakovo argumentais ieškovė nesutinka. Pažymi, jog ieškovė teismo posėdžių metu yra ne kartą minėjusi, jog įmonėje griežtos mėginių pagaminimo ir išmetimo tvarkos nėra, šios procedūros nebuvo formalizuojamos, todėl įmonės darbuotojai mėginių iš esmės galėjo pasigaminti daugiau nei buvo nustatyta. Šias aplinkybes patvirtino ir paties atsakovo atstovas D. M. teigdamas, jog mėginiai yra gaminami su atsarga t. y. jų pagaminama daugiau, negu darbo grafike yra nurodomas kiekis. Ieškovė pažymi, jog vaizdo įrašas nuo 2014-08-18 21:27 yra neabejotinai reikšmingas, kadangi iki sukeistų mėginių aptikimo t.y. 2014-08-19 dienos į šaldymo patalpą galėjo įeiti ne vienas įmonės darbuotojas ir atlikti tam tikrus veiksmus su šioje patalpoje esančiais mėginiais, todėl nesant minėtos vaizdo medžiagos, nėra galimybės objektyviai spręsti apie iki pažeidimo nustatymo įmonėje buvusius įvykius, paties pažeidimo nustatymo aplinkybes, tolesnius įmonės darbuotojų veiksmus šaldymo patalpoje po pažeidimo nustatymo ir iki pažeidimo pasekmių visiško pašalinimo (t.y. iki 2014-08-19, kada buvo rasti visi penki mėginiai be brūkšninių kodų) ir pan. Atsakovas nepateikė į bylą filmuotos medžiagos, iš kurios būtų matyti, kaip apskritai buvo nustatytas pažeidimas t. y. kokiomis aplinkybėmis buvo surasti mėginiai be brūkšninių kodų, kas vyko pažeidimo nustatymo dieną prieš ir po mėginių suradimo ir pan. Taip pat iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos dalies matyti, jog ieškovė mėginius pasiėmė iš apatinių stelažo lentynų ir grąžino tuos pačius mėginius atgal į tą pačią vietą, tuo tarpu, atsakovui nepateikus filmuotos medžiagos nuo 2014 08-18 21:27, nėra aišku, kurioje stelažo vietoje vyr. chemikė E. S. rado mėginius be brūkšninių kodų, todėl, nesant byloje minėtos vaizdo įrašo dalies, nėra jokio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir nustatyto pažeidimo.

2. Ieškovės nuomone, apeliantės argumentai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė turėjo daug darbo dėl mastito mėginių tyrimų, neturi jokios įrodomosios reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, kadangi šiuo atveju ieškovės atliekami veiksmai buvo vertinami 2014-08-18 dienos apimtimi, todėl atsakovo pateikiamas pavyzdys dėl 2014-08-19 dieną pristatytų 206 vnt. mėginių, nėra teisiškai reikšmingas analizuojant ieškovės atliktus veiksmus. Ieškovė teismo posėdžių metu yra ne kartą nurodžiusi, kad atsinešusi kelis (7-8 vnt.) DM-8 partijos mėginius į laboratoriją, nusprendė naujų DM 8 partijos rinkinių nebeformuoti, kadangi laboratorijoje rado atvežtų mėginių mastito sukėlėjo tyrimams. Remiantis šiais ieškovės paaiškinimais, ieškovė nutraukė ne pirmo būtinumo darbus ne todėl, kad atvežtų mėginių kiekis buvo didelis ar mažas, tačiau dėl to, kad šie mėginiai apskritai buvo pristatyti į laboratoriją, kadangi mastito mėginių tyrimams (sukėlėjo identifikacijai) yra reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos

Atsiliepimas

3. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat klaidingai nurodo, jog teismas netinkamai įvertino prieštaringus ieškovės paaiškinimus. Ieškovė viso teisminio proceso meru įvardijo priežastį, dėl kurios ieškovė nusprendė nebeformuoti DM-08 partijos mėginių išvežimui. Tai, jog ieškovė teismo posėdžių metu duodama paaiškinimus yra pavartojusi abstraktesnes „kini darbų“, „darbinių užduočių“ sąvokas vietoj mastito mėginių ištyrimo nedaro ieškovės paaiškinimų prieštaringų bei nepaneigia ankstesniuose posėdžiuose duotų paaiškinimų, jog naujų DM-08 partijos mėginių formavimo darbus ieškovė nutraukė dėl atvežtų mėginių mastito sukėlėjų tyrimams. Taigi, atsakovo teiginiai, jog ieškovės pozicija teisminio proceso metu kažkokiu būdu keitėsi, laikytina nepagrįsta, vertinant selektyviai ieškovės iš konteksto paimtus teismo posėdžių metu pavartotus žodžius, kurie vienas kiram nėra prieštaraujantys.

4. Atsakovui nenurodžius, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė sugriovė darbdavio pasitikėjimą, kokią įmonės tvarką yra pažeidusi, negalima konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra konstatuota nei vagystė, nei turto pasisavinimas ar išvaistymas. To neteigė ir pats atsakovas. Taip pat iš bylos medžiagos negalima spręsti, jog būtent ieškovė sukeitė DM-08 partijos mėginius senesniais mėginiais, todėl akivaizdu, jog atsakovas nepagrįstai, dėl savo asmeninių paskatų atleisdamas ieškovę piktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, padėtimi ir be jokio teisėto pagrindo apkaltino ieškovę nesąžiningumu ir nelojalumu darbdaviui. Be to, atsakovas nei 2014-09-02 įsakyme dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo, nei teismo posėdžių metu nepaaiškino, kokią konkrečiai tvarką ieškovė pažeidė, kokių pareigų nevykdė bei kokių darbo drausmės reikalavimų nesilaikė. Tuo tarpu, šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką, jog įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje tyloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra”, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Taigi, šiuo atveju atsakovui konkrečiai nepagrindus ieškovės tariamo pažeidimo realumo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turėjo pagrįstą teisę ieškovei skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, darbuotojų teisių gynimo būdus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė dirbo pas atsakovę nuo 2005-04-29 laborante-operatore, vėliau pareigos buvo pakeistos į pamatinių tyrimų skyriaus laborantės. 2014-08-19 atsakovo įmonės pamatinių tyrimų skyriaus darbuotoja E. S. DM-08 partijos spintoje/stelaže rado du mėginius be brūkšninių kodų, kurių cheminė sudėtis neatitiko DM-08 partijos mėginių sudėties. Atlikus visos partijos patikrinimą buvo nustatyta, kad iš viso DM-08 partijoje buvo įdėti penki mėginiai, kurių sudėtis atitiko DM-07 partijos mėginius ir pastarieji penki mėginiai/buteliukai buvo be brūkšninių kodų Ieškovė buvo apkaltinta, kad ji 2014-08-18 pakeitė 2014-08-13 pagamintus derinimo ir kalibravimo pieno mėginius kitais mėginiais, kurie buvo be brūkšninių kodų ir kurie buvo pagaminti seniau, t. y. 2014 metų liepos mėnesį. Ieškovė 2014-09-02 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 6P-71 buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė su paskirtąja nuobauda nesutiko, pateikė ieškinį teismui, kuriame prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo, į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo VĮ „Pieno tyrimai“ 2014-09-02 direktoriaus įsakymu Nr. 6P-71; į ankstesnį darbą ieškovės negrąžino; pripažino, kad darbo sutartis tarp G. Z. ir VĮ „Pieno tyrimai“ nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės 1780,91 Eur darbo užmokesčio skirtumą už priverstinės pravaikštos laiką (priskaityta suma) už laikotarpį nuo 2014-09-03 iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos ir toliau po 11,13 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3106,68 Eur išeitinę išmoką (priskaityta suma), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1476,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio skirtumo (243,6 Eur) priteisimo leido vykdyti skubiai.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas vertino tik pavienius įrodymus, o ne visų aplinkybių visumą, todėl teismo sprendime padarė neteisingas išvadas. Apeliantės manymu teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas, nes jo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija teismo posėdyje apsvarsčiusi neprijungia prie bylos medžiagos atsakovo VĮ „Pieno tyrimai“ Kauno apygardos teismui 2015 09 08 pateiktų rašytinių paaiškinimų ir jų nevertina, kadangi apeliacinis procesas tokio instituto kaip rašytinių paaiškinimų pateikimas po apeliacinio skundo priėmimo nenumato.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat remdamasi nagrinėjamos bylos duomenimis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, nustatydamas šalių darbo sutarties nutraukimo teisiškai reikšmingas aplinkybes, neva nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, kad skundžiamame teismo sprendime pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie buvo palankūs, naudingi ieškovei, ir visiškai nevertino, neanalizavo kitų byloje buvusių įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, įrodinėdama, jog ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų, į bylą pateikė dalį filmuotos medžiagos (2014 08 13 ir 2014 08-18 dienos filmuota medžiaga), iš kurios buvo matyti, kas ir kuriuo laiku buvo priėjęs prie mėginių, esančių šaldymo patalpoje. Byloje yra nustatyta, jog DM-08 partijos mėginiai buvo pagaminti ir atvežti į šaldymo patalpą 2014-08-13, o remiantis byloje pateiktu 2014-08-19 tarnybiniu pranešimu, mėginių sukeitimo faktas buvo išaiškintas 2014-08-19. Atsakovė į bylą nėra pateikusi 2014-08-14, 2014-08-15, 2014-08-16, 2014-08-17 ir 2014-08-19 dienos vaizdo įrašų, kurie turėtų esminės reikšmės galimam darbo drausmės pažeidimą padariusio asmens identifikavimui. Nagrinėjamu atveju nėra byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad būtent ieškovė galėjo pakeisti naujus mėginius senesnės partijos mėginiais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad senesni mėginiai galėjo atsirasti nebūtinai 2014-08-18 dieną, o dar prieš DM-07 partijos išmetimo procedūrą (t.y. laikotarpiu nuo 2014-08-13 iki 2014-08-18), kurią atliko ieškovė. Tačiau atsakovė šios ieškovės keliamos versijos leistinais įrodymais nepaneigė. Įrodinėjimas civiliniame procese yra proceso šalių pareiga, todėl atsakovė, siekdama įrodyti, jog būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kurie įrodytų ieškovės kaltę patvirtinančius neteisėtus veiksmus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad būtent ieškovė pakeitė DM-08 partijos mėginius senesnės DM-07 partijos mėginiais be brūkšninių kodų, o griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta vadovaujantis prielaidomis ir spėliojimais, todėl negali būti laikoma teisėtai ir pagrįstai paskirta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovės įmonėje nėra nustatytos griežtos byloje minimų pieno tyrimų mėginių pagaminimo ir išmetimo tvarkos, šios procedūros niekaip nereglamentuotos, todėl įmonės darbuotojai mėginių iš esmės galėjo pasigaminti daugiau nei buvo nustatyta. Šios aplinkybės pasitvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas nustatytas aplinkybes, jog iki sukeistų mėginių aptikimo (t.y. 2014-08-19 dienos) į mėginių šaldymo ir saugojimo patalpą galėjo įeiti ne vienas įmonės darbuotojas ir atlikti tam tikrus veiksmus su šioje patalpoje esančiais mėginiais. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų kaip apskritai buvo padarytas pažeidimas ir kas minimą byloje pieno tyrimų mėginių sukeitimo pažeidimą padarė. Atsakovės administracijos teiginiai, kad tai galėjo padaryti tik ieškovė ir joks kitas įmonės darbuotojas, neįrodo ieškovės kaltės ir nusižengimo fakto.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovė neįvardijo kokį bendrovės vidaus darbo tvarkos norminį aktą, ar nustatytos darbo tvarkos pažeidimą padarė ieškovė. Teisėjų kolegija todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog byloje atsakovė niekaip nepagrindė darbdavio nurodomo drausminės atsakomybės pagrindo - darbdavio pasitikėjimo praradimo dėl įstatymu įtvirtintos darbuotojo pareigos dirbti dorai ir sąžiningai nevykdymo.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl teisiškai nepagrįstų ir neturinčių reikšmės ginčo dalykui apeliacinio skundo teiginių, jog Kauno apylinkės teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė turėjo daug darbo dėl mastito mėginių tyrimų. Šie argumentai neturi jokios reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi mastito mėginių tyrimai buvo atliekami 2014-08-19 dieną.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 783,27 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apeliantės (2 t. b. l. 26-32). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės prašymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).

Valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1,20 eurą išlaidų (b. l. 155), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos iš apeliantės, kadangi nesudaro nustatyto priteistino 3 eurų minimumo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš VĮ „Pieno tyrimai“ (į.k.233816290) 783,27 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas