Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (V. K.) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 2015 m birželio 15 d. nutarimą Nr. 62-275; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2S-3189; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2 daliai ir 3 daliai ir, ar BVK 2015 m. birželio 23 d. pakeitimo įstatymo Nr. XII-1818 145 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2 daliai ir 21 straipsnio 2 daliai.Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 24 d. po pietų, būdamas 12 posto gyvenamojoje teritorijoje, kameroje Nr. 220, pastebėjo, kad jo gyvenamoji kamera atrakinta. Pareiškėjas iš savo gyvenamosios teritorijos išėjo į koridorių, norėdamas pakviesti prižiūrėtoją, tačiau jo nebuvo, o ant stalo gulėjo raktai nuo kamerų durų. Pareiškėjas pasijuto nesaugus, todėl laukė prižiūrėtojų gyvenamojo posto teritorijos koridoriuje, kalbėjo su kitais kamerose laikomais asmenimis, o, nesulaukęs pareigūnų grįžo į kamerą, kurią vėliau uždarė. Apie incidentą pranešė inspektoriams ir informavo Departamentą.Pareiškėjui 2015 m. birželio 16 d., grįžus iš pasimatymo, jis buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojos, kuri nusprendė, kad jis yra sveikas ir gali atlikti nuobaudą karceryje. Kadangi gydytoja sprendimą priėmė nepasikonsultavusi su psichiatru ir šeimos gydytoju, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais gydytojos veiksmais, nepasirašė asmens sveikatos istorijoje. Vėliau pareiškėjas sužinojo, kad jis bus talpinamas į karcerį 15 parų, nors jokio pažeidimo nebuvo padaręs. Pareiškėjas nurodė, kad buvo uždarytas į karcerį, kuriame sanitarinis mazgas nebuvo užtvertas, o tai pareiškėjui kėlė diskomfortą. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nepagrįsto uždarymo į karcerį jis buvo įžeistas, patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, negalėjo skambinti artimiesiems ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Dėl sutrikusios psichikos 2015 m. birželio 30 d. buvo apžiūrėtas gydytojo psichiatro, kuris skyrė stiprių vaistų. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 24 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.11 punkte bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Už tai pareiškėjui 2015 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 62-275 buvo paskirta nuobauda – 15 parų uždarymas į karcerį. Prieš uždarant į karcerį pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojos, kuri pažymėjo, kad esamos būklės pareiškėjas nuobaudą karceryje atlikti gali. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į drausmės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes. Dėl prašomos priteisti žalos atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų patirtą žalą, o šį savo reikalavimą grindė tik abstrakčiais teiginiais.