Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1048-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
2S-1048-253/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1048-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01083-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. (D. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovų P. G. ir R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 501,69 Eur sumą, kuri apima darbuotojui darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigius; priteisti iš atsakovės ieškovui netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. S., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovų P. G. ir R. K., ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių ir netesybų priteisimo ir jį kartu su priedais grąžino juos pateikusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo D. S. vardu pateikė ir pasirašė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai P. G. ir R. K..

4. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog šalių sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. gruodžio 2 d., ieškovas nario anketą užpildė 2019 m. gruodžio 16 d., nario mokestį sumokėjo 2020 m. gegužės 5 d., taigi įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą jau nedirbdamas Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje įmonėje. Teismo vertinimu, į profesinę sąjungą gali įstoti ir tapti jos nariu tik tie asmenys, kurie prašymo pateikimo ir svarstymo dieną dirba keleivių ar krovinių pervežimą vykdančiose įmonėje.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą dieną nedirbo atsakovės įmonėje, t. y. neturėjo darbinio teisnumo ir veiksnumo. Sprendė, jog ieškovas negali būti atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Lietuvos Respublikos teismuose.

6. Teismas nusprendė, jog ieškinį teismui ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį atsisakyta priimti (Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas D. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir apeliantas), prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.1. Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais, civilinio proceso koncentracija, ekonomiškumu ir operatyvumu.

7.2. Priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga laikytina tinkama ieškovo atstove. Skundžiama nutartimi nepagristai apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą.

7.3. Teismo argumentas, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga yra netinkama ieškovo atstovė, nes ieškovas įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą jau nedirbdamas Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje įmonėje, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar ieškovo įstojimo į profesinę sąjungą arba ieškinio padavimo metu ieškovas vis dar yra įsidarbinęs Lietuvoje įsteigtoje keleivių ar krovinių pervežimo bendrovėje.

7.4. Ieškiniu reikalavimas dėl pažeistų ieškovo teisių gynimo yra reiškiamas dėl darbo atsakovės įmonėje. Darbo santykių su atsakove nutraukimas neapriboja ieškovo teisės būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1 straipsnį.

7.5. Teismas nepagristai atsisakė priimti ieškinį prieš tai nenustatęs ieškinio trūkumų ir nesuteikęs ieškovui galimybės pateikti savo poziciją dėl atstovavimo tinkamumo.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos teisės atstovauti savo nariui teisme ir paduoti ieškinį nario vardu įgyvendinimo. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai, prieš tai nenustatęs ieškinio trūkumų ir nesuteikęs ieškovui galimybės pateikti savo pozicijos dėl atstovavimo, ieškinį atsisakė priimti. Taip pat akcentuojama, jog, priešingai, nei nurodė teismas, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga laikytina tinkama ieškovo atstove. Apelianto teigimu, šiuo atveju buvo nepagrįstai apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą.

13. Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Iš byloje pateikto Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos tarybos 2020 m. kovo 12 d. posėdžio protokolo (duomenys neskelbtini) matyti, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą jam užpildžius ir pasirašius Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketą, sumokėjus nario mokestį pagal pasirinktą mokėjimo būdą. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti ieškovo narystę minėtoje profesinėje sąjungoje patvirtinantys įrodymai, t. y. pateikta 2019 m. gruodžio 16 d. nario anketa, 2019 m. atstovavimo sutartis, 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliojimai atstovauti ieškovui teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovams pirmininkui P. G. ir R. K. ir 2020 m. gegužės 5 d. ieškovo atliktas Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai narystės mokesčio sumokėjimą patvirtinantis pinigų pervedimo išrašas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje būtų pasibaigusi.

14. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį teismui ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Sprendė, jog ieškovas negali būti atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Lietuvos Respublikos teismuose, kadangi ieškovas prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą dieną nedirbo atsakovės įmonėje, t. y. neturėjo darbinio teisnumo ir veiksnumo. Sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinio pagrindo.

15. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą taip pat gali būti ir profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

16. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnį profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose (Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnis).

17. Aptarto teisinio reglamentavimo analizė teikia pagrindą išvadai, kad asmens narystė profesinėje sąjungoje siejama ne su to asmens darbo teisinių santykių egzistavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet su jo darbiniu teisnumu (galėjimu turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumu (galėjimu savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas). Atitinkamai asmenims, nesantiems darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet esantiems profesinių sąjungų nariais, ribojamos tik teisės, susijusios su balsavimu priimant tam tikrus sprendimus (dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo ir kt.), tačiau šie asmenys, kaip ir teisėtai dirbantys Lietuvos Respublikos teritorijoje profesinių sąjungų nariai, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose, įskaitant teisę būti atstovaujamiems teismuose darbo teisinių santykių bylose.

18. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl galbūt pažeistų ieškovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu ir netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dieną. Aplinkybė, kad ieškovas tapo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu po darbo santykių nutraukimo su atsakove, nepanaikina / neapriboja ieškovui teisės būti ginamam Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovų, nes ginčas vyksta dėl galbūt nesumokėto darbo užmokesčio, kai ieškovas pagal darbo sutartį, turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbo Lietuvoje (atsakovės įmonėje) ir dirbo keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Sutiktina su apeliantu, jog priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su tinkamu ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu ir nepagrįstai apribotų ieškovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylą vesti per profesinę sąjungą.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, byloje esant pateiktiems duomenims, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, nepaisant to, kad ieškovas ieškinio padavimo metu nedirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą dieną nedirbo atsakovės įmonėje, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga laikytina tinkama ieškovo atstove teisme darbo teisinių santykių byloje.

20. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išnagrinėti jo pareiškimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu turėjimas taip pat yra teigiama asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šis atsisakymo priimti ieškinio pagrindas yra tiesiogiai susiejęs su CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pareiškimo nenagrinėjimo pagrindu. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 3 dalies nuostatomis šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Vadinasi, tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl ieškovo narystės Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje ir jo atstovavimo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir sudaryti ieškovui galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą dieną nedirbo atsakovės įmonėje, nereiškia, jog ieškovas negali naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad priėmus skundžiamą nutartį buvo apribota CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė į teisminę gynybą.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Albina Pupeikienė