- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-652-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00786-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 91-141 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Nuteistasis taip pat teistas ir atlieka subendrintą bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. vasario 24 d., nuosprendžius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 5 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. birželio 8 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 27 dienos.Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 91-141 priimtas sprendimas nuteistajam G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-141 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-141. Skunde nurodoma, kad apibūdindamas nuteistojo psichologinį portretą, apylinkės teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvada, tačiau, apelianto teigimu, šis tyrimas niekaip nerodo jo polinkio į kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Aplinkybės, kad jis, kalbėdamas apie save, labiau susikoncentruoja į teigiamus dalykus ar tam tikrose situacijose yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, yra natūraliai žmogiško pobūdžio ir negali būti vertinamos nuteistojo nenaudai.Pasak nuteistojo, nepagrįsti teismo motyvai, kad jam išlieka aktualūs riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ar galimybė įsidarbinti. Nuteistasis nurodo, kad jam yra nesuprantama, kuo šie, jo nuomone, pozityvūs siekiai gali įtakoti jo galimą kriminalinį elgesį. Juolab, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Skunde taip pat pažymima, kad, atsižvelgiant į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį, jam buvo nustatytos rekomendacijos ir jų įgyvendinimo terminai. Jis šių įpareigojimų laikėsi – drausminių nuobaudų neturi, prieš svarstant lygtinio paleidimo klausimą teisme, jis buvo paskatintas, bausmės atlikimo metu noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, būrio visuomeniniame gyvenime, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio dirba ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku, neturi nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažino turtinę žalą ir iš pataisos įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš pataisos įstaigos, apsigyventų su senele Šakių raj., Kiduliuose, įsidarbintų IĮ (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys, apelianto manymu, leidžia teigti, kad jis bausmės atlikimo metu padarė išvadas dėl nusikalstamų veikų, stengėsi pasitaisyti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pareiškėjo manymu, teismo išvada, kad jo pažanga nėra pakankama yra nemotyvuota ir teisiškai neapibrėžta. Apelianto teigimu, jo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį teismas įvertino, skirdamas bausmes, o lygtinio paleidimo tikslas ir prasmė yra jo integracija į visuomenę, sudarant galimybę institucijoms prižiūrėti paleistą asmenį ir teikti jam intensyvią socialinę pagalbą. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis G. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika G. S. nustatoma vidutinė – 65 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą jis vykdo – per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, neturi drausminių nuobaudų. Šios aplinkybes teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskatintas tik vieną kartą, kas rodo, jog jis tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, o individualiame socialinės reabilitacijos plane ir rekomendacijose nurodytų priemonių laikymasis tik patvirtina, kad G. S. pataisos proceso metu elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš byloje pateiktos socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Informacija apie teisės pažeidimus ir nuostatos ankstesnės priežiūros laikotarpiu yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti. Tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina ir dinaminis kriminogeninis veiksnys – jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, šios aplinkybės jo neapibūdina teigiamai. Kriminogeniniai veiksniai – tai rizikos veiksniai, kurie ateityje gali sudaryti prielaidas nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. S. turi 9 klasių išsilavinimą, tačiau atlikdamas bausmę pataisos namuose jis nesimoko ir nesiekia įgyti specialybių, kas padidintų jo realias galimybes įsidarbinti išėjus iš pataisos įstaigos. Dirbti nuteistasis pataisos namuose pradėjo tik nuo 2016 m. rugsėjo mėn., tai yra atlikęs beveik metus laisvės atėmimo bausmės. Iš priteisto pakankamai didelio 9768,02 eurų civilinio ieškinio per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra atlyginęs tik 190,74 eurus, o visi ankstesni G. S. teistumai susiję išimtinai su nusikalstamų veikų nuosavybei darymu, siekiant turtinės naudos. Jo elgesiui būdingas nusikaltimų modelis. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu nemažina ir pataisos įstaigai pateikta pažyma apie galimą jo įsidarbinimą IĮ (duomenys neskelbtini), kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Juolab, kad nuteistasis nurodo lygtinio paleidimo atveju apsigyvensiantis su senele Šakių raj., Kiduliuose, o minėtos įmonės buveinė – Vilkaviškyje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis rečiau ar dažniau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Įvertinus tai, kad nuteistojo turimas išsilavinimas ir turima darbinė patirtis negali būti laikomi veiksniais, kurie turėtų teigiamos įtakos nuteistojo finansiniam nestabilumui mažinti, o teismo nuosprendžiu priteista žala, kurią nuteistasis turi dengti tiek pataisos įstaigoje, tiek galimo lygtinio paleidimo metu, pakankamai didelė, visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, spręsdamas turimus sunkumus, ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo strategijas, o vienas iš iki šiol jo įvykdytų nusikaltimų motyvų – greitas ir lengvas būdas užsidirbti. Aukštesnės instancijos teismui pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu abejonių kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys, jo emocinė gerovė, gyvenimo stilius. Nuteistasis iki šiol ignoruoja faktą, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais. Jis linkęs atrasti savo nusikalstamą elgesį pateisinančių aplinkybių, ir, nors supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, polinkis susikoncentruoti tik į pozityvias savo elgesio pasekmes ir pasitikėjimas savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, yra natūraliai žmogiško pobūdžio, tačiau, įvertinus septyniems jo teistumams būdingo nusikalstamo elgesio modelį, ši aplinkybė vertintina kritiškai, juolab, kad jo nuostatos vis dar nerodo pakankamai teigiamų ir neabejotinų jo elgesio pokyčių – nuteistasis ne visose situacijose geba valdyti savo elgesį, atsižvelgdamas į nustatytas taisykles bei įstatymus. Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat pagrįstai pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto tikslas – padėti nuteistajam integruotis į visuomenę, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu jam skiriant bausmę. Tačiau sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju įvertinus tai, kad G. S. veiksmams būdingas nusikalstamo elgesio modelis ir iki šiol jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai, susiję su galimais sunkumais užsitikrinti pragyvenimo šaltinį teisėtais būdais išėjus iš pataisos įstaigos, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas įgyti oficialias kvalifikacijas (specialybes), kurios sumažintų galimą finansinio nestabilumo išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.