Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 19.00 val. Šiauliuose, Aido g. 8, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

J. M. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad viskas įvyko prekybos centre „Akropolis“. Tuo metu tikrai buvo prekybos centre, važiavo su sūnumi. Galimai apgadino transporto priemonę, bet nei ji, nei sūnus nejuto. Būtų ir nežinoję, kad apgadinta transporto priemonė, nes ant jos automobilio nėra jokios žymės. Vairavo automobilį „Opel“, registruotą vyro vardu. Jokio garso negirdėjo. Kai iš tyrėjos sužinojo apie įvykį, apžiūrėjo automobilį, telefone turi nuotrauką, ten nieko nesimato. Pareigūnai ieškojo apgadinimo, matavo su liniuote, rado mažą įbrėžimą. Kai matavo, buvo jos vyras. Įbrėžimą rado dešinėje pusėje, galinėje automobilio dalyje, kampinėje vietoje. Pati apgadinimo nebūtų pastebėjusi. Gal ir galėjo jis atsirasti eismo įvykio metu. Nukentėjusiojo automobilį matė tik nuotraukoje. Jai pasirodė, kad ten pirštu nubraukti nešvarumai. Automobilio „BMW“ šalia aikštelėje nematė, nes buvo daug automobilių. Niekas prie jos nepriėjo, nepasakė, kad kliudė automobilį. Sūnus irgi nieko nejuto. Po savaitės vyrui paskambino iš policijos. Jei būtų supratusi, kad kliudė, būtų sustojusi. Vairavimo stažas 18 metų, neturi jokių eismo įvykių. Gal net būtų geriau, jei būtų pajutusi, kad kliudė. Nebuvo išlipusi iš automobilio. Tikslo šalintis iš įvykio vietos nebuvo, buvo blaivi, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo.

Nukentėjusysis E. M. teisme parodė, kad prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje buvo apgadintas jo automobilis „BMW“, laiko nepamena, bet jį nurodė paaiškinime. Buvo prekybos centro „Akropolis“ trečio aukšto aikštelėje. Apgadintas bamperis, padarytas labai švelnus įbraukimas, niekas nesulaužyta. Galėjo asmuo ir nepastebėti, kad kliudė, nes ten vos paliesta. Bamperio dažai pažeisti, reikia dažyti. Nežino, kokio dydžio žala padaryta, dar kol kas nieko netvarkė. Įbrėžimas nedidelis, gal 12-15 cm ilgio, kitų apgadinimų nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nesuprasti, nes važiavo atbuline eiga. Ant jo automobilio dažų likučių nebuvo, nubrauktas lakas. Rado raštelį, užkištą už vairuotojo durelių rankenos. Liudytojas raštelyje nurodė savo telefono numerį ir trumpą paaiškinimą. Su liudytoju bendravo tik telefonu. Paskambino jam ir paklausė, ar sutiktų liudyti policijoje ar teisme, jei prireiktų. Liudytojo sutikęs nebuvo. Mano, kad tai netyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos. Ji galėjo nesuprasti, nes apgadinimas nedidelis.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad nepamena dienos, ėjo prie savo automobilio, matė, kaip automobilis kliudė kitą automobilį. Matė patį smūgį, tą automobilį bandė stabdyti, bet nestojo. Nesulaukė nukentėjusiojo, tai paliko raštelį ant automobilio lango. Raštelis, kuris yra byloje, rašytas jo. Automobilis važiavo galu, kliudė automobilio „BMW“ galinį buferį per vidurį. Nuo smūgio sujudėjo abu automobiliai, bet kliudęs automobilis nuvažiavo. Automobilis „Opel“ kitą automobilį kliudė galinio buferio kaire puse. Nematė, kas vairavo automobilį, kiek žmonių buvo tame automobilyje. Automobiliai sujudėjo nestipriai. Jo automobilis buvo šalia, dėl to pamatė įvykį. Ant nukentėjusiojo automobilio galinio buferio buvo 10-15 cm nubrėžimas. Ten ne dulkės nuvalytos, kontaktas braukiamojo pobūdžio. Nepamena, ar matėsi kito automobilio dažų likučių. Automobilis „BMW“ buvo juodos spalvos, automobilis „Opel“ buvo pilkos spalvos. Automobiliui „BMW“ buvo nubraukti dažai. Mano, kad vairuotojas negalėjo nesuprasti, jog kliudė kitą mašiną, nes abu automobiliai sujudėjo, automobilis „Opel“ buvo sustojęs. Gal vairuotojas tuo metu stabdė, dėl to sustojo, bet šiaip turėjo suprasti. Buvo ganėtinai atsargus važiavimas. Bandė vairuotoją stabdyti, bet jo nematė, buvo už 15 metrų, švilpė. Jei automobilyje grojo muzika, galėjo negirdėti, kad bando stabdyti. Niekas matomumo neužstojo, praėjimas platus. Pilkos spalvos automobilis jam išvažinėjo iš kairės pusės. Tikrai matė įvykį.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad prieš mėnesį gavo pranešimą, jog prekybos centro „Akropolis“ trečio aukšto aikštelėje rastas apgadintas automobilis „BMW“. Vairuotojas rado raštelį, apgadintas buvo bamperis. Įformino įvykį, perdavė medžiagą tyrėjams. Apgadinimai nebuvo dideli, įbrėžimas sprindžio dydžio. Dažų likučių ant apgadinto automobilio nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nematė. Neieškojo automobilio savininko, nes buvo daug eismo įvykių. Galėjo asmuo nejusti, kad kliudė kitą automobilį, nes būna, kad slystančių kontaktų nejunta. Įlinkimo nebuvo. Buvo tamsus paros metas. Aikštelėje važiuoja mašinos, groja muzika, yra pašalinių garsų. Ten toje vietoje murzina negalėjo būti, patikrino, ar yra nubrėžimas, dėl to pirštu nubraukta. Buvo nežymus įbrėžimas, bet poliravimo neužtektų.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be J. M. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6-7), E. M. paaiškinimu (8 b. l.), T. S. paaiškinimu (9 b. l.), V. M. paaiškinimu (10 b. l.), G. M. paaiškinimu (11 b. l.), J. M. paaiškinimu (12 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (13, 14 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (15 b. l.), paliktu rašteliu apie įvykį (16 b. l.), registruotos kelių transporto priemonės duomenimis (18 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (22 b. l.), CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis (24 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. M., vairuodama automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš galo ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir jį apgadino. J. M. teismui patvirtino, kad įvykio metu ji vairavo automobilį, buvo įvykio vietoje. Be to, nurodė, kad policijos pareigūnams apžiūrint jos automobilį, jie rado mažą įbrėžimą. Tai, kad įvyko eismo įvykis, teismui patvirtino ne tik pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. M., bet ir teisme apklaustas nukentėjusysis, parodydamas, kad jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, paliktas stovėti „Akropolio“ aikštelėje, buvo apgadintas, bei tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas T. S., nurodydamas, jog matė, kaip važiuodamas automobilis galu kliudė automobilio „BMW“ galinį buferį, nuo smūgio sujudėjo abu automobiliai, ant nukentėjusiojo automobilio galinio buferio liko 10-15 cm nubrėžimas. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis, matyti, kad J. M. sukėlė eismo įvykį.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 127 str. 2 d. numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. O ANK 417 str. 8 d. numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda, numatyta ANK 417 str. 8 d., yra akivaizdžiai švelnesnė nei numatytoji ATPK 127 str. 2 d., J. M. veika perkvalifikuotina į ANK 417 str. 8 d.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016-11-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad J. M. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 19.00 val. Šiauliuose, Aido g. 8, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepalikusi saugaus tarpo iš galo, kliudžiusi automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

J. M., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad kontakto nepajuto, jokio garso negirdėjo, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, o apie įvykį sužinojo tik tada, kai pranešė policijos pareigūnai, pati įbrėžimo pastebėjusi nebūtų. Taip pat teigė, kad tikslo šalintis iš įvykio vietos nebuvo, buvo blaivi, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Pažymėtina, kad teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad padarytas labai švelnus, nedidelis, gal 12-15 cm ilgio įbraukimas, niekas nesulaužyta, nubrauktas tik lakas, asmuo galėjo ir nepastebėti, kad kliudė mašiną, nes ten vos paliesta. Be to, kaip teigė tiesiogiai įvykį matęs ir liudytoju teisme apklaustas T. S., kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio, po smūgio automobiliai sujudėjo nestipriai. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. N., po įvykio apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį, taip pat parodė, jog asmuo galėjo nejusti, kad kliudė kitą automobilį, nes būna, kad slystančių kontaktų nejunta, o jokio įlinkimo nebuvo, be to, buvo tamsus paros metas, aikštelėje važiuoja mašinos, groja muzika, yra pašalinių garsų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad J. M. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, kaip pati J. M. nurodė, į motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad J. M. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas J. M. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d., 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

J. M. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.