- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1840-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00356-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- UAB „4Finance“
- Skolininkas
- A. B.
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00356-2013-6
2013 m. gruodžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „4Finance“ atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „4Finance“ pareiškimą skolininkui A. B. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „4Finance“ kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama priteisti iš skolininko A. B. 1000 Lt skolos, 1527,46 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino kreditorei dvylikos litų žyminį mokestį. Teismas argumentavo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nustatęs, kad prašoma priteisti 1527,46 Lt absoliuti palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 110,75 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,20 proc.) už 9 mėnesių 17 dienų laikotarpį gerokai viršija prašomos priteisti skolos sumą, atsižvelgdamas į paskolos sumą ir paskolos laikotarpį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad palūkanos yra neprotingai didelės. Nurodė, kad teismas prašomų priteisti palūkanų dydį turi teisę mažinti (CK 6.37 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.), tačiau to negalima daryti bylą nagrinėjant CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šių argumentų ir aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d. pareiškimą atsisakė priimti ir kreditorei išaiškino teisę pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles. Kreditorei grąžino žyminį mokestį CPK 87 str. str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „4Finance“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Remiasi CPK 435 str. 2, 3 d., 439 str. normomis, Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. ir teigia, kad teismas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje negalėjo nuspręsti dėl kreditorės pareikšto reikalavimo prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, skolininko, kaip silpnesnės šalies, pažeidžiamų teisių. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimų priteisti palūkanas pagrįstumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka. Paaiškina, kad su skolininku dėl palūkanų dydžio šalys susitarė kredito sutartyje. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl pernelyg didelės palūkanų sumos, veikė ex officio bei vertino palūkanų dydį dar net nesant ginčui tarp šalių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.
CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.
Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo priteisti iš skolininko 1000 Lt pagrindinę skolą, 1527,46 sutartines palūkanas pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 Lt žyminį mokestį. Pareiškimą grindžia vartojimo kredito (paskolos) sutartimi, sudaryta tarp kreditorės ir skolininko. Ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovas – fizinis. Palūkanas ieškovė skaičiuoja vadovaudamasi metine palūkanų norma – 110,75 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,20 proc.). Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei aiškiai nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditorės reikalavimas dėl sutartinių palūkanų, kurių suma viršija skolos sumą, priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka, nes pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: kredito sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, skolininko asmenybę, sutarties vykdymą ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininko CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 str. 3 d.
Be to, priešingas aiškinimas ir tokia teismų praktika tiesiog paskatintų kreditorius nenurodyti atskirai skolos ir atskirai palūkanų dydžio, tik vieną bendrą skolą pagal sutartį ir tuomet skolininko vartotojo teisių pagal pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų logiką šioje proceso stadijoje ginti nereikėtų ir be kliūčių būtų išduotas teismo įsakymas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kartu teismas pažymi, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertintų kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais, išduoti teismo įsakymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, pagrįstai nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palūkanų, delspinigių priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „4Finance“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.