Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-10-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-21636-840/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
e2YT-21636-840/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00868-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
M. A.
Suinteresuotas asmuo
R. A., T. A., M. A., valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21636-840/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00868-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2, 3.2.3.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., T. A., M. A. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus R. A. – pareiškėjo M. A. tėvas – pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjo M. A. reikalavimas grindžiamas pareiškime nurodytais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad jo senelis B. A. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo sutuoktinę A. A., kuri mirė anksčiau, bei po jos mirties priėmė jos palikimą. B. A. nuosavybės teise priklausė namų valda ir gyvenamasis manas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) Po B. A. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir palikimo paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau po B. A. mirties jam priklausiusį namą su jo valda faktiškai pradėjo valdyti B. A. sūnus R. A., kuris iki savo mirties gyveno tame name, juo rūpinosi bei mokėjo žemės mokestį už namų valdą, t. y. priėmė tėvui priklausiusį turtą/ palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Po R. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas M. A.. Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. A., T. A. ir M. A. atsiliepimuose į pareiškėjo M. A. pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo M. A. pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo pareiškimas nagrinėtinas teismo nuožiūra ir paminėjo, kad šiuo metu į bylą pareiškėjas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad mirusiojo B. A. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per 1964 m. Civiliniame kodekse nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jo mirties momento. Be to, iš pareiškimo argumentų nėra aišku, dėl kokių priežasčių paveldėjimo teisė į palikėjo palikimą nebuvo realizuota visa apimtimi daugiau kaip 20 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir B. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), vaikaitis. B. A. buvo sudaręs santuoką su A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro 2021 m. kovo 25 d. liudijimas patvirtina, kad B. A. priėmė sutuoktinės A. A. palikimą. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2021 m. gegužės 20 d. rašto matyti, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), B. A. vardu įregistruota namų valda ir gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Iš Kauno regiono valstybės archyvo 2021 m. liepos 26 d. pažymos matyti, kad 1958–1960 metų Žaslių miestelio ūkinėje knygoje įrašytas A. B. ūkis – gyvenamasis namas, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėta, kad pastatai pirkti iš D. A. 1958 m. VIII-4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, Kaišiadorių notarinės kontoros rejestro Nr. 1225. Be to, B. A. ūkis įrašytas ir 1961–1975, 1976–1985 metų ūkinėse knygose. Kaišiadorių rajonų Žaslių apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde 1986–1990 metų Žaslių miestelio ūkinėje knygoje įrašytas A. B. ūkis (duomenys neskelbtini), ir išvardinti ūkiui priklausantys pastatai: medinis gyvenamasis namas ir medinis tvartas. Nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Iš Kauno regiono valstybės archyvo 2021 m. sausio 28 d. rašto matyti, kad duomenų apie B. A. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimo matyti, kad po B. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Gyventojų registro išrašas ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos raštas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir mirties dieną R. A. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) R. A. mokėjo žemės mokestį už objektą esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2003 iki 2020 m., nepriemokų nebuvo. Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2021 m. sausio 26 d. liudijimo matyti, kad po R. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus M. A..

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o B. A. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusio paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo tėvas R. A. iš karto po savo tėvo B. A. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą tėvui priklausančiame name (Gyventojų registro išrašas ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos raštas), juo rūpinosi ir mokėjo žemės mokesčius už namų valdą, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, – tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. B. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad R. A. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo B. A. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas R. A. mirusio tėvo B. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), priėmė tėvo B. A. (gimusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė