- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-04
- Bylos Nr.
- A-502-575-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Arimex“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Algis Krušna
- Kategorijos
- 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Arimex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Arimex“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – apskrities VMI) 2005-03-30 sprendimu Nr. 17-2-56 iš dalies patvirtino apskrities VMI 2005-01-21 patikrinimo akto Nr. 06-04-47-632 nurodymus – įpareigojo pareiškėją sumokėti į biudžetą 503,25 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 28,57 Lt šio mokesčio delspinigių, 3,05 Lt įmokų į Garantinį fondą, 0,14 Lt šių įmokų delspinigių, 2374,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4748,44 Lt šių įmokų baudos bei skyrė 252 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2006-06-02 sprendimu Nr. 69-328 pavedė apskrities VMI dėl 2005-03-30 sprendimo Nr. 17-2-56 nurodymo UAB „Arimex“ sumokėti į biudžetą 503,25 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 28,57 Lt šio mokesčio delspinigių, 3,05 Lt įmokų į Garantinį fondą, 0,14 Lt šių įmokų delspinigių, 2374,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4748,44 Lt šių įmokų baudos bei 252 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos atlikti pakartotiną patikrinimą ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Arimex” kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VMI 2006-06-02 sprendimą Nr. 69-328 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti bendrovės 2005-04-19 skundą iš esmės, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, panaikinti apskrities VMI 2005-03-29 sprendimą Nr. 17-2-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad 2004-10-26 bendrovės direktoriui A. J. apskrities VMI surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir nurodė, kad bendrovė nuo 2003-12-01 iki 2004-09-15 savo penkiems darbuotojams išmokėjo 5066 litus darbo užmokesčio, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2005-03-14 nutarimu A. J. už inkriminuoto pažeidimo padarymą paskyrė 6000 litų baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės direktoriaus A. J. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nutarimą 2005 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino ir A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Inspekcijai tirti iš naujo. Pareiškėjo tvirtinimu, apskrities VMI nevykdė nurodytos teismo nutarties nurodymų – visiškai netyrė A. J. administracinio teisės pažeidimo bylos ir tinkamai nepareiškė jam kaltinimo, kad jis būtų aiškus pagal pažeidimo sudėties elementus, o apsiribojo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu bendrovės vadybininkui T. B. . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 9 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. B. pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, nutraukti. Pareiškėjo tvirtinimu, skundžiamo sprendimo išvadą, kad bendrovė dalį darbo užmokesčio išmoka darbuotojams grynais pinigais, pasirašant žiniaraštyje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, paneigė A. J. ir T. B. administracines bylas išnagrinėję teismai. Byloje nėra naujų įrodymų, kad bendrovė netinkamai vykdė savo pareigos apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities VMI negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, taip pat apskrities VMI neturėjo ir dabar neturi jokio pagrindo mokesčius skaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, VMI nebuvo jokių kliūčių pilnai išnagrinėti bendrovės 2005-04-19 skundą ir jį pilnai patenkinti, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.
Atsakovas VMI su skundu nesutiko, nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų bei apskrities VMI 2005-01-21 patikrinimo akte išdėstytų aplinkybių matyti, kad bendrovė netinkamai vykdė savo pareigą apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities VMI negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, todėl apskrities VMI turėjo pagrindą juos apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. VMI teigimu, įvertinus 2005-01-21 patikrinimo akte Nr.06-04-47-632 išdėstytus pažeidimus, patikrinimo akte išdėstyta informacija, kurios pagrindu padarytos išvados, yra nekonkreti, apibendrinta, prie patikrinimo akto nepateikti dokumentai, remiantis kuriais padarytos anksčiau minėtos išvados. Dėl šių motyvų, VMI nuomone, buvo pagrįstai konstatuota, kad tikrinamo laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą bei valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokestinės prievolės dydžius tikslinga nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir ištaisant anksčiau minėtus patikrinimo akto trūkumus. Atsakovo tvirtinimu, norint ištaisyti patikrinimo akto trūkumus, būtina atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą. VMI pažymėjo, kad 2006-06-02 sprendimą priėmė bendrovės kaip juridinio asmens atžvilgiu. Faktas, kad fizinių asmenų kaltė nebuvo įrodyta dėl administracinių teisės pažeidimų, nagrinėjant minėtas administracinių teisės pažeidimų bylas, nėra susijęs su bendrovės mokestine prievole, nes aplinkybė dėl bendrovės mokesčių nesumokėjimo nebuvo paneigta, todėl nėra jokio pagrindo bendrovę atleisti nuo laiku nesumokėtos mokestinės prievolės ir dėl to kilusių mokestinių pasekmių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Teismo vertinimu, iš patikrinimo akte išdėstytų aplinkybių matyti, kad UAB „Arimex“ netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities VMI negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, todėl apskrities VMI turėjo pagrindą juos apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindu teigti, kad bendrovė nepadarė jokių teisės pažeidimų. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. B. , nutraukė, nes konstatavo, jog byla nutrauktina, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. J. bylą, panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino apskrities VMI tirti iš naujo, nes konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai suformuluoto pažeidimo, A. J. kaltė nėra individualizuota ir nėra aišku, kodėl jis yra pažeidimo subjektas, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarime nėra tinkamai argumentuotų bylos medžiagą išvadų, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga vertinta ne pagal priimtus teisės kriterijus.
Teismas konstatavo, kad 2005-01-21 patikrinimo akte Nr. 06-04-47-632 išdėstyta informacija, kurios pagrindu padarytos išvados, jog bendrovė padarė atitinkamus mokesčių įstatymų pažeidimus, yra nekonkreti, apibendrinta, be to, prie patikrinimo akto nepateikti dokumentai, remiantis kuriais padarytos anksčiau minėtos išvados. Šiuos trūkumus nurodė ir atsakovas skundžiamame sprendime bei pagrįstai nusprendė, kad, esant tokiai situacijai, tikrinamo laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą bei valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokestinės prievolės dydžius tikslinga nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir ištaisant anksčiau minėtus patikrinimo akto trūkumus. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas VMI 2006-06-02 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas taip pat nurodė, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis), todėl priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir VMI 2006 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 69-328, įpareigoti VMI išnagrinėti bendrovės 2005 m. balandžio 19 d. skundą iš esmės, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, ir panaikinti apskrities VMI 2005 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 17-2-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei priteisti iš VMI bendrovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo tokius argumentus:
Atsiliepimas
1. Teismas iš esmės nenagrinėjo skundo argumentų, tik beveik pažodžiui perrašė VMI 2006 m. birželio 2 d. sprendimą ir atsiliepimą teismui.
2. Teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės spręsti, ar UAB „Arimex“ iš tikrųjų netinkamai vykdė savo mokestines prievoles.
2.1. Apskrities VMI 2004 m. spalio 26 d. surašė UAB „Arimex“ direktoriui A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo (darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimų tvarkos pažeidimas) padarymą ir nurodė, kad bendrovė nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 15 d. savo penkiems darbuotojams išmokėjo 5066 litus darbo užmokesčio, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nutarimą 2005 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino ir A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino apskrities VMI tirti iš naujo. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarime nėra tinkamai argumentuotų bylos medžiaga išvadų. Tokiu būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kritiškai įvertino patikrinimo aktą, vadinamo žiniaraščio, gauto anoniminiu būdu, kopiją bei liudytojų parodymus, kuriais rėmėsi VMI ir pirmosios instancijos teismas. Iš šios administracinės bylos matyti, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi ir jais remtis negalima. Liudytojų E. O. ir V. Č. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes šie asmenys, dirbdami UAB „Arimex“, pažeidinėjo darbo drausmę, konfliktavo su savo tiesioginiais vadovais. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas N. K. , jų neneigė ir patys E. O. ir E. Č. . Antai, E. O. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam nepatiko darbas UAB „Arimex“, buvo gavęs įspėjimą, buvo susibaręs su savo tiesioginiu viršininku N. K. . M. P. VMI tą pačią dieną du kartus davė parodymus, kurie skiriasi iš esmės. Teisme, davęs priesaiką, M. P. parodė, kad apklausos VMI protokoluose yra ne jo parašas. Teisme M. P. parodė, kad dirbdamas UAB „Arimex“, jis niekada negaudavo atlyginimo grynais pinigais. Atlyginimas jam mokamas pavedimu į banko kortelę. M. P. nebedirba UAB „Arimex“, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jo parodymais. Apklausiant VMI, liudytojai G. D. , R. U. , S. R. , N. K. , S. O. aiškiai patvirtino, kad darbo užmokestį gauna mokėjimo pavedimu į kreditines korteles, o ne grynais pinigais. Savo parodymus, duotus VMI, G. D. ir N. K. patvirtino teisme. S. M. teisme nepatvirtino savo ankstesnių parodymų. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino liudytojų parodymų, esančių prijungtose administracinėse bylose, kurie tvirtina, kad dirbdami UAB „Arimex“, darbuotojai niekada negavo jokių neteisėtų išmokų.
2.2. Apskrities VMI neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nurodymų, toliau visiškai netyrė A. J. administracinio teisės pažeidimo bylos, o tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bendrovės vadybininkui T. B. . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. B. , nutraukė konstatavęs, kad administracinio teisės pageidimo protokole, surašytame T. B. , nėra suformuluotas aiškus kaltinimas, T. B. kaip bendrovės logistikos vadybininko kaltė nėra individualizuota ir nėra nurodyta, kodėl būtent jis laikytinas pažeidimo subjektu.
2.3. Taigi apeliantas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nurodyti procesiniai teismų sprendimai negali būti pagrindu teigti, kad bendrovė nepadarė mokestinių pažeidimų. Pati VMI ne kartą nurodė, jog administracinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės turi tiesioginės įtakos apskrities VMI sprendimo pagrįstumo vertinimui.
3. Nepaisant įsiteisėjusių teismų procesinių spendimų, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi patikrinimo aktu, padarė neteisingas išvadas, jog UAB „Arimex“ netinkamai vykdė pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities VMI negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įprastine tvarka. Kartu teismas prieštaringai nurodė, kad akte išdėstyta informacija, kurios pagrindu padarytos išvados, jog bendrovė padarė atitinkamus mokesčių įstatymų pažeidimus, yra nekonkreti, apibendrinta. Apelianto vertinimu, tokie prieštaravimai teismo sprendime patvirtina, kad teismas padarė išankstinę neteisingą išvadą, kad bendrovė pažeidė mokesčių įstatymus.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad VMI nebuvo jokių kliūčių pilnai išnagrinėti bendrovės 2005 m. balandžio 19 d. skundą ir jį patenkinti, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir administracinėse bylose nustatytas aplinkybes. Išnagrinėtoje administracinėje byloje, prijungtose prie šios bylos kitose administracinėse bylose ir VMI pateiktoje medžiagoje nėra jokių naujų įrodymų, kad bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. VMI neturėjo ir dabar neturi jokio pagrindo mokesčius skaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, kurį numatoma atlikti neteisėtai, atsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, dėl kurio jau buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
5. Apskrities VMI ne kartą tikrino mokesčių mokėjimo teisingumą bendrovėje ir jokių pažeidimų nenustatė.
Atsakovas VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o bendrovės apeliacinį skundą atmesti. VMI nurodo tokius argumentus:
1. Patikrinimo aktas surašytas ir išvados padarytos remiantis Operatyvios kontrolės skyriaus 2004-10-26 patikrinimo pažyma Nr. 0745. Minėto operatyvaus patikrinimo metu buvo tiriami gauti dokumentai ir informacija apie bendrovėje esančius neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktus, apklausti asmenys, galėję tai paneigti ar patvirtinti. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus Operatyvios kontrolės skyriaus gautą medžiagą apie bendrovės darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, buvo konstatuota, kad dalį, t. y. oficialųjį darbo užmokestį, bendrovė perveda darbuotojams į mokėjimo kortelių atsiskaitomąsias sąskaitas, o likusį užmokestį išmoka grynais pinigais, pasirašant žiniaraštyje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitant. Apklausus devynis dirbančiuosius ir buvusius bendrovės sandėlio darbuotojus, penki iš jų patvirtino, kad dalį atlyginimo gauna neoficialiai. Neapskaityto atlyginimo sumos, kurias nurodė du darbuotojai, sutampa su nurodytomis žiniaraštyje. Žiniaraštyje yra pinigų gavėjų parašai, du iš šešių nurodytų žiniaraštyje asmenų patvirtino, kad gavo nurodytą sumą ir pasirašė, todėl apskrities VMI padarė išvadą, kad žiniaraštyje pateikti duomenys apie bendrovės išmokėtą atlyginimą atitinka bendrovės mokamą darbo užmokestį.
2. Iš turimos mokestinio ginčo medžiagos galima padaryti pagrįstą išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog bendrovė darbuotojams mokėjo neoficialius atlyginimus ir taip slėpė mokesčius. Yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities VMI negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, todėl apskrities VMI turėjo pagrindą juos apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau apskrities VMI patikrinimo akte bendrovei mokesčius apskaičiavo tiesiogiai, t. y. pagal atitinkamus mokesčių įstatymus, ir netaikė mokesčių administratoriaus įvertinimo, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu, įvertinęs visus surinktus įrodymus, konstatavo, kad yra būtina atlikti pakartotinį patikrinimą, mokestines prievoles bendrovei apskaičiuoti taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatas. Be to, atsakovas konstatavo, kad patikrinimo akte išdėstyta informacija, kurios pagrindu padarytos išvados, yra nekonkreti, apibendrinta, prie patikrinimo akto nepateikti dokumentai, remiantis kuriais padarytos anksčiau minėtos išvados. Norint ištaisyti patikrinimo akto trūkumus, būtina atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą. Šiuo atveju pakartotinis patikrinimas reikalingas konkretesnės ir tikslesnės informacijos surinkimui bei įvertinimui, kuri leistų tiksliau ir objektyviau apskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį.
3. Atsakovas priėmė 2006-06-02 sprendimą Nr. 69-328 bendrovės, juridinio asmens, atžvilgiu. Faktas, kad fizinių asmenų kaltė nebuvo įrodyta dėl administracinių teisės pažeidimų, nagrinėjant minėtas administracinių teisės pažeidimų bylas, nėra susiję su bendrovės mokestine prievole, nes faktas dėl bendrovės mokesčių nesumokėjimo nebuvo paneigtas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, atsakovo atstovė prašė palikti galioti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo sprendimo, kuriuo, išnagrinėjus bendrovės 2005-04-19 skundą dėl apskrities VMI 2005-03-30 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pavesta apskrities VMI dėl apskrities VMI 2005-03-30 sprendimo nurodymų atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.
Iš Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 154 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 155 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų matyti, kad tiek vietos mokesčių administratorius, tvirtindamas patikrinimo aktą, tiek mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos turi įgaliojimus pavesti vietos mokesčių administratoriui pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją. Tokie atvejai išimtiniai, kada netaikomi apribojimai atlikti pakartotinį patikrinimą (118 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Toks sprendimas gali būti priimamas esant duomenų, kad netinkamai atliktas pirminis patikrinimas – patikrinimo metu surinkti ir įvertinti ne visi reikšmingi faktiniai duomenys, surinkti duomenys įvertinti netinkamai, netinkamai užfiksuoti patikrinimo rezultatai, patikrinimo akto nurodymai faktiškai ar teisiškai nepagrįsti, dėl to būtina atlikti pakartotinį patikrinimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamą sprendimą grindė tuo, kad patikrinimo metu pateikta informacija, kurios pagrindu padarytos išvados, nekonkreti, apibendrinta, prie patikrinimo akto nepridėti dokumentai, remiantis kuriais padarytos išvados, be to, apskaičiuojant papildomai mokėtinus mokesčius, turėjo būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis (mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą). Matyti, kad atsakovas minėtus pirminio patikrinimo trūkumus nustatė pagrįstai, atsakovo išvados atitinka byloje esančius duomenis. Be to, apskrities VMI sprendimas dėl patikrinimo akto nurodymų dalies tvirtinimo grindžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris apeliacine tvarka buvo panaikintas.
Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą, iš esmės neneigia atsakovo nustatytų pirminio patikrinimo trūkumų, tačiau, kaip galima spręsti iš skundo turinio, neigia padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, manydamas, kad pakartotinis patikrinimas apskritai netikslingas, nes nėra jokių naujų duomenų. Tačiau iš surinktų duomenų matyti, kad yra tam tikri požymiai, jog bendrovės darbuotojams galimai buvo mokamas neįtrauktas į buhalterinę apskaitą darbo užmokestis. A. J. ir T. B. administracinių teisės pažeidimų bylose kategoriškos išvados dėl šio fakto nebuvimo nebuvo padarytos. Tad tai, ar buvo padaryti konkretūs mokesčių įstatymų pažeidimai, galės būti įvertinta tik tinkamai atlikus pakartotinį patikrinimą bei tinkamai įforminus patikrinimo rezultatus, be kita ko, surinkus ir įvertinus visus reikšmingus duomenis, ar bendrovės darbuotojams buvo mokamas neįtrauktas į buhalterinę apskaitą darbo užmokestis.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą ir pagrįstai nenustatė pagrindų naikinti skundžiamą atsakovo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
UAB „Arimex“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.