Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems M. K., O. Š., nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo O. Š. atstovei pagal įstatymą - R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 23 val. – 2016 m. gegužės 8 d. 1 val. 12 min., (duomenys neskelbtini) L. B. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė už galo stovėjusį mopedą, bei ant jo sėdėjusią keleivę M. K., įvykio metu buvo apgadintas mopedas, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Š.. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė KET 5; 9; 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d.

L. B. teisme kaltę iš esmės pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2015-12-10 įgijo vairuotojo pažymėjimą. 2016-05-07, apie 22-23 val., mamos automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyko prie (duomenys neskelbtini) užtvankos. Vairuodamas automobilį atbuline eiga išgirdo trenksmą, sustojo, išlipo iš automobilio. Išlipęs pamatė, kad už automobilio galo stovi motoroleris, šalia stovėjo O. Š.. Važiuodamas atbuline eiga nematė O. Š. su motoroleriu. Klausė O. Š. ar jam viskas gerai, ar nenukentėjo. Jis atsakė, kad jam viskas gerai. M. stovėjo. Nematė, ar M. sėdėjo ant motorolerio, bet kiti jam taip sakė. M. sakė, kad jai skauda koją. Nežinojo, kad M. buvo nuvežta į ligoninę ir kad ji buvo gydoma Klaipėdoje. Paskambinę tėvai sužinojo, kad M. ligoninėje. Motoroleris neatrodė sugadintas. Jis neužsikūrė, nes buvo „pabėgusi spynelė“. Iš savo automobilio O. Š. davė atsuktuvą, su kuriuo jis tvarkė motorolerį ir sutvarkęs užsikūrė. Po įvykio O. Š. pretenzijų jam nereiškė. Iš karto po įvykio O. Š. siūlė draudimo dokumentus, tačiau jis jam nieko neatsakė. Sutinka, kad nepranešė policijai, nenusibraižė eismo įvykio vietos schemos, pripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, gailisi dėl to. Žino, kaip reikia elgtis po eismo įvykio, kad reikia užsipildyti įvykio deklaraciją. Dokumentų neužpildė, nes buvo pasimetęs. Žalą atlygino draudimas.

Nukentėjusysis O. Š. parodė, kad eismo įvykis įvyko gegužės 27 d. Atvyko prie (duomenys neskelbtini) užtvankos, motorolerį pastatė dviejų metrų atstumu nuo automobilio (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu. Matė, kaip M. sėdėjo ant mopedo, kai L., važiuodamas automobiliu atbuline eiga, užvažiavo ant mopedo. M. su galva trenkėsi į automobilį. Motoroleris nugriuvo ir priekinė padanga palindo po mašina. M. griuvo, paskui atsistojo. Šaukė L., kad nebevažiuotų. Šis sustojo, išlipo. L. iš automobilio atnešė atsuktuvą, tada su atsuktuvu susitvarkė mopedą. M. sakė, kad jai viskas gerai, tačiau vėliau jai pasidarė bloga, svaigo galva ir pykino. L. B. greitai išvažiavo, gal už 5 - 10 min. Tik sugrįžus į namus pasimatė motorolerio sugadinimai. Parašė SMS žinutę L. B. dėl motorolerio sugadinimų. Nesulaukęs iš jo atsakymo kreipėsi į policiją. M. kitą dieną paguldė į Klaipėdos ligoninę. Mopedo buvo sugadintas šakės sutvirtinimo taškas, nulaužta kojelė, truputį sugadinti plastikai. Draudimas atsiuntė 300 eurų. Pretenzijų B. neturi.

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad eismo įvykyje nedalyvavo. Motoroleris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas O. tėvo V. Š. vardu, juo važinėja O. Vaikai parvažiavo labai išsigandę. Pamačiusi sugadintą motorolerį iškvietė policiją. Norėjo, kad L. B. geruoju atlygintų padarytą žalą dėl motorolerio. L. B. nemokėjo už žalą. Mano, kad vaikai išsigando ir nesuprato, kad reikia kviesti policiją. M. susižalojo galvą, ją pykino. Kitą rytą vežė ją į priėmimą. Draudimas už motorolerį atlygino žalą, jokių pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaime, sėdėjo ant motorolerio galo, laukė O., kol jis galės važiuoti. Motoroleris stovėjo ant pievos. O. buvo su draugais, šalia. Pamatė, kad automobilis atbuline eiga važiuoja tiesiai į ją, pasitraukti nespėjo, motoroleris nugriuvo kartu su ja ant žemės, jis užvirto ant kairės kojos ir ją prispaudė. Automobilis dar pajudėjo atbuline eiga, jai dar gulint ant žemės. Automobilį vairavo L. B.. O. pradėjo šaukti, kad L. B. sustotų. O. padėjo atsistoti. Vėliau O. su draugais tvarkė mopedą. Jie nieko nesitarė, L. išvažiavo namo, o jie patys bandė tvarkytis mopedą. Grįžo į O. namus. Kitą rytą išvažiavo į ligoninę, kur jai nustatė smegenų sutrenkimą. L. B. neturi pretenzijų.

Iš 2016-06-06 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad liudytoja M. P. teisme parodė, jog L. B. yra jos draugės brolis. Įvykio dieną šventė L. sesers gimtadienį prie (duomenys neskelbtini) užtvankos. Sulipus į automobilį L. važiavo atbulas ir atsitrenkė į mopedą. L. sustojo. Atsitrenkė dėl to, kad O. už automobilio galo pastatė savo mopedą, o dėl tamsos jo nesimatė. M. nukrito nuo mopedo. Po įvykio stovėjo O. ir M., sužalotų nebuvo, o motoroleriui buvo sugadinta plastmasė. L. matė motorolerio sugadinimą ir iš automobilio davė O. įrankius, padėjo tvarkyti mopedą. Vaikinams sutvarkius mopedą sulipo į automobilį ir išvažiavo namo. Galimai L. sakė kviesti policiją, O. sakė nereikia. Apie tai kalbėjo, kada išlipo iš automobilio (b.l.11)

2016-06-06 teismo posėdyje liudytoja E. V. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) užtvankos šventė draugės gimtadienį, buvo L., J., M., A., V., M. Alkoholio nevartojo ir L. buvo blaivus. Susiruošus važiuoti L. sėdo į savo automobilį, tada atvažiavo O. su motoroleriu ir pastatė motorolerį, bet kur pastatė jį, nepastebėjo. L. važiavo atbuline eiga, atsitrenkė, tada pavažiavo į priekį, tada pamatė motorolerį ir išlipo iš automobilio. Nematė M., sėdinčios ant motorolerio. Po įvykio klausė M. ar jai viskas gerai. M. sakė, kad jai viskas gerai, paaiškino, kad motorolerį ji pakėlė. L. iš savo automobilio O. padavė įrankį. Motorolerį sutvarkė. O. sakė, kad galima važiuoti. Sulipo į automobilį ir L. išvažiavo (b.l.12).

Iš 2016-06-06 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad liudytoja A. L. teisme parodė, jog įvykio dieną šventė L. sesės gimtadienį prie (duomenys neskelbtini) užtvankos. Kai važiavo namo L. vairavo automobilį, važiavo atbuline eiga, tada pasigirdo garsas, sustojo, išlipo. Pamatė nuvirtusį motorolerį, prie jo buvo O. ir M. O. motorolerį pakėlė. Abu sakė, kad nieko blogo nenutiko. Motorolerį apžiūrėjo O. ir L., apžiūrėjo ar veikia, ar važiuoja. Motorolerio didelių apgadinimų nesimatė. Matė, kad su atsuktuvu varžtus atsukinėjo ir prisukinėjo (b.l.12-13).

Iš 2016-08-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2016-06-27 Tauragės apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-30102-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. B. 2016-05-07, apie 23 val. – 2016-05-08, 1 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė už galo stovėjusį motorolerį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio tuo metu kaip keleivė sėdėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio ir motorolerio susidūrimo metu buvo nuverstas motoroleris ir apgadintas. Be to įvykio metu nežymius galvos ir kojos sužalojimus patyrė M. K.. 2016-05-08 M. K. dėl galvos svaigimo ir skausmo kreipėsi į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, suteikus medicininę pagalbą išleista į namus. 2016-05-09 pakartotinai M. K. kreipėsi į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių ir buvo išvežta tolimesniam gydymui į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur stacionare gydėsi iki 2016-05-13, po išrašymo skirtas ambulatorinis gydymas. Nurodyta, kad 2016-08-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1422/2016(03) nustatyta, kad M. K. kūne objektyvių išorinių mechaninių sužalojimų ir neurologinės simptomatikos nėra, todėl netikslinga vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausus liudytojus ir ištyrus kitus rašytinius duomenis, esančius byloje nustatyta, jog L. B. veika negali būti vertinama baudžiamąją prasme (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata)), todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1d., požymių. Nutarimo nuorašas pasiųstas Tauragės apskrities VPK dėl L. B. atsakomybės pagal LR ATPK 130 str., 127 str. (b.l.4-5).

Iš visumos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų įrodyta, kad L. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, atsakomybė už tai nustatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

L. B. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1d., tai yra padaręs eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad nukentėjusiajai M. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal 2016-08-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G1422/2016 (03) M. K. kūne objektyvių išorinių mechaninių sužalojimų ir neurologinės simptomatikos nėra, todėl netikslinga vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog M. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl administracinė bylą L. B. pagal LR ATPK 127 str. 1d. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1p.).

Be to L. B. buvo kaltinamas pasišalinęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (apie tai nepranešęs policijai, nenubraižęs eismo įvykio schemos). Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (231.1, 231.2, 232 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Šiuo atveju byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, leidžiančių teigti, kad L. B. iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino tyčia. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis būtų stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Teisme L. B. teigė, kad tik 2015-12-10 įgijo vairuotojo pažymėjimą, kad eismo įvykio metu buvo pasimetęs, todėl nesuvokė, kad reikia nusibraižyti eismo įvykio vietos schemą ar pranešti policijai, iš įvykio vietos išvažiavo leidus motorolerio vairuotojui O. Š., padėjo jam susitvarkyti motorolerį, siūlė jam automobilio draudimo dokumentus. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. B. nesuvokė, jog iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje surinktų duomenų pagrindu negalima pripažinti, jog L. B. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Todėl byla L. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Teismas, skirdamas nuobaudą L. B. pagal LR ATPK 127 str. 2d. atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. vienerių metų laikotarpyje ir praeityje nebaustas administracine tvarka (b.l.25-26). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes L. B. pagal ATPK 127 str. 2d. skirtina sankcijoje nustatyta minimali nuobauda – bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 33 str., 250 str. 1p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti kaltu L. B., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. pagal LR ATPK 127 str. 1 d., pagal LR ATPK 130 str. 1d. nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16061762817.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismui.