- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- I1-8711-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01420-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 7-8) nurodė, jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas perpildytose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota 3,1 kv. m ploto norma. Būrio viršininkas į skundus dėl gyvenamojo ploto trūkumo nereagavo ir problemų nesprendė. Gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų, kurie pareiškėją kandžiojo ir nuo šių įkandimų atsirado patinimai, pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Medicinos darbuotojai į skundus nereagavo, pareiškėjo skundai galimai nebuvo perduoti atsakingiems asmenims. Būriuose trūko sanitarinių įrenginių, kadangi trimis klozetais naudojosi apie 40 nuteistųjų. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas jautė nepatogumus, pažeminimą, išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 18-27) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2022-03-24. Laikotarpiu nuo 2022-03-28 iki 2022-03-30 pareiškėjas bausmę atliko 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, nuo 2022-03-30 iki 2022-05-19 - 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, o nuo 2022-05-19 - 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1. Pareiškėjui gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas plotas. Marijampolės PN 15 būryje buvo iki 49 nuteistųjų, 8 būryje - iki 48 nuteistųjų. Minėtuose būriuose įrengta po tris klozetus ir vieną pisuarą, t. y. iš viso po 4 įrenginius.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Atkreipė dėmesį, kad tarakonai ir blakės atsiranda nešvariose, netvarkomose patalpose, o pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.5 punktą, nuteistieji turi patys tvarkyti ir prižiūrėti patalpas, kuriose gyvena. Pataisos namuose yra skalbykla kurioje atliekamas daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Iš Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl minkšto inventoriaus ar patalynės dezinfekavimo. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir, esant poreikiui, atlieka parazitų naikinimo darbus. Pataisos namai taip pat savarankiškai atlieka parazitų naikinimą. Remiantis Sveikatos priežiūros skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo dėl sukandimų ar alergijų nesikreipė. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko su skundais į Marijampolės PN administraciją taip pat nesikreipė. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2022-03-24 (b. l. 28).
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-03-28 iki 2022-03-30 pareiškėjas atliko bausmę 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 78,78 kv. m., įrengtos 25 miegamos vietos, buvo laikoma iki 25 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2022-03-30 iki 2022-05-19 pareiškėjas atliko bausmę 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 76,20 kv. m., įrengtos 24 miegamos vietos, vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2022-05-19 iki skundo padavimo dienos (2022-08-09) pareiškėjas atliko bausmę 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas 76,95 kv. m., įrengtos 24 miegamos vietos, vienam asmeniui teko 3,20 kv. m ploto (b. l. 29, 30, 33, 34).
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys, t. y. paslaugų teikimo sutartis, atliktų paslaugų aktai (b. l. 35-53) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pataisos namuose teikė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022-08-19 pažymos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nariuotakojų įkandimų, alergijų ar kitų skundė išdėstytų aplinkybių, į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė (b. l. 32). Be to, teismas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniuose mazguose trūko klozetų, kadangi trimis tualetais naudojosi 40 nuteistųjų.
Atsakovo atstovas nurodo, kad 15 būrio ir 8 būrio sanitariniuose mazguose yra įrengta po 3 klozetus bei 1 pisuarą, iš viso po 4 kietuosius įrenginius. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos sanitarinių mazgų foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad tualetuose yra įrengta po 4 kietuosius įrenginius (b. l. 55, 59, 75-78, 80). Atsakovo atstovo teigimu, Marijampolės PN 15 būryje buvo laikoma iki 49 nuteistųjų, 8 būryje - iki 48 nuteistųjų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad tualete, be kita ko, turi būti įrengtas klozetas arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.
Įvertinęs tualete įrengtų klozetų ir pisuarų skaičių ir būrio nuteistųjų skaičių teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovės atstovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl klozetų trūkumo atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė, neperdavė prašymų atsakingiems asmenims ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai ir nereagavo į nusiskundimus, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kaip buvo minėta, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022-08-19 pažymos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nariuotakojų įkandimų, alergijų ar kitų skundė išdėstytų aplinkybių į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė (b. l. 32).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.