- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-7952-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01238-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl praleisto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo praleisto termino atnaujinimo. Pareiškimu prašo atnaujinti pareiškėjai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, sudarytai (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas Š. Š. Po Š. Š. mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą, kurį sudarė piniginės lėšos su palūkanomis, esančios bankų sąskaitose. Praėjus daug laiko, pareiškėja sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Š. Š., sudarydamas rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš buvusios S. žemės ūkio bendrovės, nusipirko medinį gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu, esančius 1 331 m² žemės sklype, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo viešajame registre. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta pagal S. žemės ūkio bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nerastas į Šakių rajono savivaldybės archyvą pristatytuose Šakių rajono S. žemės ūkio bendrovės dokumentuose. Š. Š. įsigyto nekilnojamo turto namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytas gyvenamasis namas su veranda ir priestatu ūkiniai pastatai yra adresu – (duomenys neskelbtini). Viešajame nekilnojo turto registre (toliau – NTR) tokiu adresu nekilnojamo turto objektai nėra registruoti. Nors Š. Š. gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo sutarties viešajame registre ir neįregistravo, tačiau iki pat savo mirties disponavo turtu kaip teisėtas ir sąžiningas savininkas, valdė turtą kaip nuosavybę, čia gyveno, deklaravo gyvenamąją vietą. Š. Š. prižiūrėjo turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodyta kokiu būdu ir tvarka Š. Š. už perkamą nekilnojamą turtą atsiskaitė su jau išregistruota S. žemės ūkio bendrove. Š. Š. neturėjo teisinio išsilavinimo ir patirties, nesuprato ir nežinojo, kad pagal tuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą sudarytą nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį jis privalėjo per 3 mėnesius įregistruoti atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Be to, toks imperatyvas nebuvo numatytas ir pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl patvirtinęs pirkimo–pardavimo sutartį notariškai, Š. Š. buvo įsitikinęs, kad įsigytos nuosavybės teisinė registracija yra baigta. Nepakankamas teisinis išprusimas, negalėjimas susivokti teisiniuose dalykuose ir lėmė tai, kad Š. Š. neįregistravo pirkimo–pardavimo sutarties atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Iš VĮ Registrų centro NTR išrašo matyti, kad viešajame NTR, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto objektų adresas – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – Šakių rajono S. žemės ūkio įmonė. Šakių rajono savivaldybės administracijos S. seniūnijos seniūnas informavo pareiškėją, kad šiuo metu Š. Š. įsigytame gyvenamajame būste gyvena socialiai remtina šeima, tačiau neįregistravus daiktinių teisių į nekilnojamą turtą, nėra galimybės tinkamai turtą administruoti, ir gauti reikalingas viešąsias paslaugas. Būtina atlikti nekilnojamo turto daiktinių teisių įregistravimą, kas yra būtina turto administravimui. Pareiškėja kreipėsi į viešąjį NTR tvarkytoją dėl palikėjo Š. Š. nuosavybės teisių įregistravimo į minėtus nekilnojamo turto objektus, tačiau prašymas buvo atmestas, nepateiktus teismo sprendimo, kuriuo būtų atnaujintas praleistas pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo terminas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškimą neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Š. Š. (duomenys neskelbtini) sudarydamas rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš buvusios S. žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statutas – išregistruotas, nusipirko medinį gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu, kurio bendras plotas 70,58 m², ūkinį pastatą 3I1/p, ūkinį pastatą 4I1/p ir ūkinį pastatą 5I1/m, esančius 1 331 m² žemės sklype, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo viešajame registre. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas Š. Š.. Po tėvo mirties pareiškėja priėmė jo palikimą ir pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą. Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, prašydama įregistruoti pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą Š. Š. vardu, tačiau prašymas buvo atmestas, nes (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios prašoma įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, pateikta praleidus terminą, o teismo sprendimas, kuriuo būtų atnaujintas praleistas sutarties įregistravimo terminas, nėra pateiktas. Iš pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkto matyti, kad Š. Š. už perkamą nekilnojamąjį turto buvo atsiskaitęs. Bylos duomenys patvirtina, kad Š. Š. deklaravo gyvenamąją vietą ir gyveno adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. teisėtas turto savininkas, tačiau pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą minėtos sutarties neįregistravo nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 8 straipsnis numato, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.) su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-114/2009).
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog nors ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių 1 331 m² žemės sklype, pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią: nekilnojamojo daikto pardavėjas siekė parduoti, o pareiškėjos tėvas – nupirkti. Š. Š. po sandorio sudarymo visą laiką nusipirktu nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip savininkas, tačiau dėl nežinojimo nesikreipė dėl sandorio įregistravimo. Visa tai įvertinus, konstatuotina, jog Š. Š. terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį registrų centre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl sutarties įregistravimo. Termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir nepažeis kitų asmenų interesų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutarė:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, sudarytai (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.