- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-2555-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01527-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. S., M. S.
- Atsakovas
- B. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir M. S. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1826-633/2015 pagal ieškovų A. S. ir M. S. ieškinį atsakovui B. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti ab initio 2013 m. gegužės 16 d. pastato-poilsio pastato, unikalus Nr. 2598-7002-4035, esančio adresu Palangos m. sav. Palangos m. Mokyklos g. 53, pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. S. ir atsakovo B. Č., negaliojančia bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovams M. S. ir A. S. jų sumokėtą 36 202,50 Eur sumą, o atsakovui pastatą. 2015 m. spalio 2 d. teismo nutartimi, ieškinio reikalavimas užtikrinti, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos) – atsakovo turto areštas, t. y. 36 202,50 Eur sumai areštuotas atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios bet kuriame Lietuvos Respublikos banke, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktus, esantys pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei turtinės teisės.
Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas su antstolio areštuotomis lėšomis bankų sąskaitose leisti atlikti tokias operacijas: atlikti mokėjimus (kartą per mėnesį) pagal 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutartį Nr. 13-00006 su KU „Mėmelio taupomoji kasa“; mokėti turimam būstui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius, įskaitant elektros energiją ir dujas šildymui (po 2 000 Eur kas mėnesį); panaudoti maisto pirkimui ir kitiems asmeniniams poreikiams (po 1 000 Eur kas mėnesį).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, leido su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1826-633/2015 areštuotomis atsakovo B. Č. piniginėmis lėšomis bankų sąskaitose kas mėnesį atlikti tokias operacijas: naudoti 800 Eur pragyvenimui; vykdyti 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 13-00006 su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ priede Nr. 1 – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike (I pakeitimas 2014 m. vasario 27 d.), nustatytus mokėjimus KU „Mėmelio kredito unija“. Teismas nustatė, kad atsakovo prašomos leisti naudoti pinigų sumos mokesčiams ir kitam pragyvenimui bylos šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo požiūriu yra pernelyg didelės ir iš dalies nepagrįstos, atsakovas gali ir turi apriboti savo einamąsias išlaidas be esminės žalos sau ar kitiems nuo jo priklausantiems asmenims. Teismas sprendė, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams ir maisto pirkimui bei kitiems asmeniniams poreikiams turi būti apjungtos į vieną visumą, jas įvardijant lėšomis pragyvenimui ir nustatant 800 Eur sumą per mėnesį. Tuo tarpu tam, kad nebūtų pažeistos kito ne proceso dalyvio, t. y. atsakovo kreditoriaus – KU „Mėmelio taupomoji kasa“, interesai, kylantys iš 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutarties su šios bylos atsakovu, ir tam, kad nebūtų sukeltas fizinio asmens bankrotas, teismas tenkino atsakovo prašymą leisti atlikti kasmėnesinius mokėjimus pagal sudarytą paskolos sutartį ir jos 1 priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo faktinės informacijos apie atsakovo bankų sąskaitose esančias areštuotinas pinigų sumas, todėl leidus atsakovui tam tikra dalimi disponuoti piniginėmis lėšomis, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir kito turto areštus.
2) atsakovas, pateikęs prašymą leisti atlikti operacijas banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, nenurodė, kokiu faktiniu pagrindu yra apskaičiuota išlaidų suma, o jų poreikis nebuvo pagrįstas jokiais skaičiavimais ar išlaidas įrodančiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abstrakčiai nustatyti išlaidų komunaliniams mokesčiams, maisto pirkimui bei kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo lygis (MGL) yra 325 Eur, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė daugiau kaip 2 kartus viršijančią galimų išlaidų sumą.
3) Pirmosios instancijos teismui leidus atsakovui atlikti atsiskaitymus pagal su KU „Mėmelio kredito unija“ sudarytą sutartį itin didelėmis sumomis, sukūrė situaciją, kuri realiai neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo. Nesant duomenų apie atsakovo sąskaitose esančias pinigines lėšas bei įplaukas, vien tik pagal pateiktus mokėjimo grafikus atlikus keletą atsiskaitymu su minėta kredito unija bus pasiekta ieškinio suma, dėl ko pirmosios instancijos teismas sukūrė atsakovui palankią galimybę išnaudoti sąskaitose esančias pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pakeisti su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję teisių apribojimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties. CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, areštavo atsakovui priklausantį turtą-lėšas 36 202,50 Eur sumai. Teismas nenurodė jokių operacijų, kurias atsakovas gali atlikti su areštuotomis lėšomis. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsakovas jokio kito turto neturi arba jo vertės nepakanka visai arešto sumai padengti, areštuojamos visos atsakovų turimos piniginės lėšos, neviršijančios trūkstamos arešto sumos. Skundžiama nutartimi teismas, tenkindamas atsakovo B. Č. prašymą, sumažino jam ankstesne nutartimi nustatytų apribojimų, susijusių su areštuotų lėšų naudojimu, apimtis, t. y. leido asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti atitinkamas areštuotų lėšų sumas bei vykdyti 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 13-00006 priede Nr. 1 – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nustatytus mokėjimus. Ieškovai nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl pateikė atskirąjį skundą nurodydami, kad atsakovui nustatyta pragyvenimo suma yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, o leidimas atlikti atsiskaitymus su KU „Mėmelio kredito unija“ sukuria visas galimybes atsakovui išnaudoti jo sąskaitose esančias lėšas, taip apsunkinant ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą.
Iš byloje esančio Centrinės hipotekos įstaigos duomenų apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą (b. l. 36-38) nustatyta, kad iš viso yra areštuotos šešios atsakovui priklausančios banko (kredito įstaigos) sąskaitos pagal pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokiomis piniginėmis lėšomis atsakovas disponuoja. Nepaisant to, teismas pažymi, kad areštavus visas atsakovo pinigines lėšas ir neleidus vykdyti jokių mokėjimų, jis nebegalėtų patenkinti būtinųjų asmeninių (šeimos) poreikių, vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tai neatitiktų ir pačių ieškovų interesų. Todėl atsakovo prašymas leisti jam naudotis gaunamų pajamų dalimi, siekiant patenkinti būtinus poreikius, iš esmės yra pagrįstas. Kita vertus, sutiktina su apeliantais, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą atsakovas privalo pagrįsti prašomus nustatyti kas mėnesį būtiniesiems poreikiams leidžiamų naudoti areštuotų lėšų dydžius (CPK 178 str.). Kai byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų elementariems poreikiams patenkinti, vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu, atsižvelgiama į galimus būtinus atsakovų bei jų šeimų poreikius (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2014). Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jam reikalingą pinigų sumą asmeninių (šeimos) poreikių tenkinimui, todėl sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaidų suma – 800 Eur per mėnesį mažintina iki 1 MMA per mėnesį, t. y. atsakovui iš areštuotų lėšų leidžiant per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio suma.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui taip pat leista vykdyti 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 13-00006 priede Nr. 1 – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nustatytus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neleidus atsiskaityti pagal į bylą pateiktus mokėjimo grafikus, tokia situacija galimai sukurtų pagrindą nutraukti atsakovo su KU „Mėmelio kredito unija“ sudarytą paskolos sutartį dėl prievolės pagal ją nevykdymo, kas tikėtinai ateityje gali išprovokuoti kitus teisminius ginčus su minėtu kreditoriumi, o atsakovo bendras mokumas dar labiau pablogėtų. Be to, susidariusi situacija neproporcingai pažeistų ir minėtos kredito įstaigos teises bei interesus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl asmeninėms reikmėms nustatytos sumos dydžio, t. y. atsakovui leidžiant iš areštuotų lėšų pragyvenimui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio suma, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį pakeisti. Atsakovui B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) leistą naudoti kas mėnesį lėšų sumą pragyvenimui sumažinti iki 1 MMA.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.