- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-943-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03049-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- V. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-547-985/2018 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės pagal ieškovei išduotą vekselį neįvykdymo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 475,44 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme – 144,81 Eur, 133,10 Eur nuostolius; 113 Eur žyminį mokestį; 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, atsakovui žadant nesudėtingą skyrybų procesą, pagal 2014 m. liepos 24 d. paprastąjį vekselį paskolino jam 12 000 Lt (3 474,44 Eur), o atsakovas įsipareigojo ieškovei minėtą sumą grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau savo prievolės neįvykdė. Ieškovė pas notarą įstatymo nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo ne ginčo tvarka įrašymo nesikreipė. 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo paslaugas teikiančią UAB „Sergel“, tačiau atsakovas ją klaidino, nes teigė, kad skolą ieškovei grąžins dalimis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2017 m. birželio 27 d. išdavus teismo įsakymą, atsakovas pateikė prieštaravimus. Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje ji nepateikė vekselio, nes nebuvo suėjęs jo apmokėjimo terminas, o pagal vekselį atsakovui ji perdavė asmenines lėšas, kurias jai davė mama ir močiutė, kai šalys jau gyveno skyrium. Vekselis buvo pasirašytas atsakovo iniciatyva, jis pinigus skolinosi padengti įsiskolinimus asmeniniams kreditoriams, kad skyrybų procesas būtų paprastesnis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, piniginių lėšų iš ieškovės nėra skolinęsis, asmeninių kreditorių neturėjo, pinigų jam netrūko. Pripažino, kad 2014 m. liepos 24 d. buvo surašytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 12 000 Lt (3 474,44 Eur), tačiau vekselio išrašymo pagrindas buvo ne paskoliniai santykiai, o sutuoktinių bendro turto dalijimas ir susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Todėl ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į jos pateiktame vekselyje nurodytą sumą, o atsakovas neturi pareigos sumokėti vekselyje nurodytą sumą ieškovei, nes nutraukdami santuoką atsakovas ir ieškovė išsprendė visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kartu ir turto padalinimu. Atsakovas pripažino, jog bendravo su UAB „Sergel“ atstovais, tačiau jiems žadėjo sumokėti ne skolą, o tik administravimo mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo D. S. 3 475,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už skolos sumą buvusią iki bylos iškėlimo teisme – 144,81 Eur, 846,10 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 10,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas ginčo išsprendimui taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys gyventi skyrium pradėjo 2014 m. gegužės 24 d. Atsakovas šio fakto neginčijo. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-728-802/2015 teismas nustatė, kad ieškovė teismui 2015 m. sausio 15 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau šalims 2015 m. birželio 2 d. pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu panaikino santuokos, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 29 d. Metelių RKB, akto įrašą Nr.71 ir patvirtino sutartį dėl įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Teismas nustatė, kad sutarties 3.3. p. šalys susitarė, jog D. S. už jam atitenkantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą V. S. įsipareigoja sumokėti 3910 Eur iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. Atsakovas nurodė, kad šią sumą ieškovei sumokėjo, tačiau teismas sprendė, kad šios kompensacijos sumokėjimas ir ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovui yra netapatūs. Teismas nustatė, kad ieškovė paskolino atsakovui 12 000 Lt, kuriuos gavo iš savo motinos ir senelės. Ieškovės motina teisme paliudijo, kad 2017 m. liepos 23 d. dukrai davė 12 000 Lt grynais, kuriuos ji paskolino atsakovui, o šis išdavė vekselį.
Atsiliepimas
6. Teismas kritiškai vertino visus atsakovo teiginius, nurodytus prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, atsiliepime į ieškinį bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu, kadangi atsakovas negalėjo nurodyti, kodėl pasirašė vekselį, jeigu pinigų iš ieškovės negavo. Vekselio pasirašymo fakto atsakovas neginčijo, žinojo, kad vekselis yra pas ieškovę, kuri galėjo dėl vekselio nurodytos sumos išieškojimo kreiptis į notarą arba vėliau į teismą, tačiau vekselio pripažinti negaliojančiu neprašė. Santuokos nutraukimo procese apie išrašytą vekselį kaip kompensaciją už didesnę turto dalį atsakovas nepasisakė, nors bylos nagrinėjimas teisme vyko žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas įvertino ir tai, kad nors atsakovas neigė, jog turėjo asmeninių kreditorių, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-728-802/2015 teismas nustatė, kad atsakovas turėjo kreditorinių įsipareigojimų. Sutarties dėl įrašo panaikinimo pasekmių 2.3 p. jis įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 dienos padengti nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio, kuris sudarė 1 210 Eur. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų teismas darė išvadą, kad tarp UAB „Sergel“ ir atsakovo vyko derybos dėl skolos išieškojimo.
8. Teismas laikė nepagrįstai atsakovo teiginius, kad vekselio išrašymo pagrindas buvo sutuoktinių bendro turto dalijimas ir susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, todėl ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į jos pateiktame vekselyje nurodytą sumą, o atsakovas neturi pareigos sumokėti vekselyje nurodytą sumą ieškovei, nes nutraukdami santuoką atsakovas ir ieškovė išsprendė visus klausimus susijusius su santuokos nutraukimu. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamt bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėjamas turto balansas, prievolių pobūdis ir jų atsiradimo pagrindas. Todėl sprendė, kad nors ir esant panaikintam šalių santuokos apskaitos įrašui ir išspręstam turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimo klausimui pagal šalių teismui nurodytus faktus, ieškovė, turėdama nenuginčytą vekselį, turi subjektinę teisę kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys gyveno skyrium nuo 2014 m. gegužės 24 d., todėl kaip bendroji jungtinė nuosavybė turėjo būti dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis).
9. Nustatęs minėtas aplinkybes, kad vekselio originalas yra pas ieškovę, vekselis nėra nuginčytas, teismas darė išvadą, jog atsakovas 12 000 Lt (3 475,44 Eur) dydžio pinigines lėšas iš ieškovės gavo. Nesant duomenų, kad atsakovas paskolą ieškovei grąžino, ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 12 000 Lt (3 475,44) Eur skolą pagal vekselį. Kartu teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
10. Tenkinus ieškinį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė jos turėtas 846,10 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 10,60 Eur išlaidas valstybei, už procesinių dokumentų siuntimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, kad esant panaikintam šalių santuokos apskaitos įrašui ir išspręstam turto padalijimo klausimui pagal šalių teismui nurodytus faktus, ieškovė, turėdama nenuginčytą vekselį, turi subjektinę teisę kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo, prieštarauja sutuoktinių prievoles, turto padalijimą reglamentuojančioms teisės normoms bei bendram sąžiningumo principui. Apelianto nuomone, ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyją res judicata galią. Atsakovas nepripažino skolinių įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, nes buvo įsitikinęs, kad visi turtiniai klausimai dėl bendro ir asmeninio turto, skolinių įsipareigojimų, kompensacijų išmokėjimo yra išspręsti. Be to, ieškovė santuokos nutraukimo byloje nenurodė atsakovo skolininku pagal vekselį.
11.2. Teismas, spręsdamas dėl bendro dalintino turto santuokos nutraukimo byloje, netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies, CK 3.127 straipsnio normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, kas reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Pažymi, kad paprastai nutraukiant santuoką dalijamas tas turtas, kurį, kaip bendrą sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis.), tuo labiau, kad šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dalinti tik tą turtą, kuris įgytas iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios.
11.3. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ieškovei nepalankių įrodymų. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė santuokos nutraukimo byloje nepasisakė apie vekselį ir jos reikalavimą atsakovui, nors bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu tai, kad atsakovas toje pačioje santuokos nutraukimo byloje apie pasirašytą vekselį, kaip kompensaciją už didesnę turto dalį, nepasisakė, teismas vertino kritiškai. Atsakovas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje dėl vekselio nepasisakė, nes buvo įsitikinęs, kad įsipareigojimas ieškovei modifikavosi į 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. birželio 2 d. ieškovės ir atsakovo susitarimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
11.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais dėl ieškovei padovanotų piniginių lėšų, kadangi liudytojas su ieškove sieja giminystės ryšiai. Be to, liudytojų parodymai dėl dovanotų pinigų kilmės buvo nelogiški ir prieštaringi (liudytoja L. J. duodama parodymus keitė poziciją dėl pinigų kilmės). Pažymėjo, kad liudytojos su ieškove nebuvo sudariusios rašytinės dovanojimo sutarties (CK 6.469 straipsnis).
11.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vyko susirašinėjimas tarp UAB „Sergel“ ir atsakovo. Apeliantas tai neigia, bei pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas skolą pagal vekselį pripažino ar žadėjo mokėti bendrovei skolą dalimis. Į bylą ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas UAB „Sergel“ būtų sumokėjęs bent dalį skolos.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovo nuomone, vekselio pagrindu buvo tik patvirtintas sutuoktinių bendro turto dalijimas ir susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. J. prašo teismo atmesti apelianto D. S. apeliacinį skundą ir priteisti iš apelianto ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo. Apeliantas kartu nepagrįstai nurodo, kad ginčo skola buvo bendro šalių turto dalis, kuri turėjo būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje. Pažymi, kad ieškovė atsakovui paskolino asmenines lėšas, ginčo vekselio išrašymo dieną buvo praėję lygiai du mėnesiai, kai šalys gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio. Tokiu būdu šios lėšos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginčo kreditorinio reikalavimo įtraukti į šalių santuokos nutraukimo bylą, kadangi santuokos nutraukimo bylose padalijamas tik sutuoktinių bendras turtas.
12.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovas panaudojo paskolintus pinigus asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, jog ji pagal paprastąjį vekselį paskolino ginčo pinigų sumą apeliantui, ką šiuo atveju įrodė remdamasi turimu vekseliu ir liudytojų parodymais. Tuo tarpu pareiga įrodinėti, kad apeliantas iš ieškovės pasiskolintus pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti, teko apeliantui. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju atsakovas neneigė, kad ieškovė pagal ginčo vekselį atsakovui paskolino ginčo pinigų sumą.
12.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl bendro dalintino turto santuokos nutraukimo byloje, netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies, CK 3.127 straipsnių normas. Pažymi, kad ginčo piniginės lėšos nebuvo turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos, todėl tai nebuvo šalių bendras turtas, kurį teismas sprendimu turėjo padalinti nutraukdamas šalių santuoką.
12.4. Deklaratyvus ir nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų I. K. ir L. J. parodymų prieštaringumo, patikimumo, tinkamumo. Tai tik apelianto gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiai įrodymais. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovę su liudytojomis siejo giminystės ryšiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad šių liudytojų parodymai yra nepatikimi.
12.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi, konstatuodamas minėtą aplinkybę, apeliantas nedetalizavo kuo tai pasireiškė.
12.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas skolos pagal vekselį nepripažino. Pažymi, kad minėtas aplinkybes paneigia į bylą pateikta 2017 m. spalio 9 d. išieškojimo proceso eigos ataskaita, iš kurios matyti, kad apeliantas UAB „Sergel“ darbuotojui, jiems bendraujant telefonu, ginčo skolą pagal vekselį pripažino ir beveik penkis mėnesius (nuo 2016-11-30 iki 2017-04-21) žadėjo mokėti šią skolą dalimis. Nors apeliantas teigia, kad bendrovės „Sergel“ pateiktos išvados surašytos šališkai, neatitinka tikrovės, tačiau pateiktų duomenų nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo 2014 m. liepos 24 d. išrašytas paprastasis vekselis 12 000 Lt sumai, kurį jis įsipareigojo apmokėti 2016 m. rugsėjo 1 d., pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius prievolinius paskolos teisinius santykius. Apeliantas laiko, kad šį vekselį išrašė šalių santuokos sudarymo akto įrašo panaikinimo byloje (toliau ir santuokos nutraukimo) ieškovei mokėtinos kompensacijos už jam atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį pagrindu, o faktiškai pinigų iš ieškovės jis negavo. Be to, apelianto nuomone, jeigu ieškovė teigia, kad 12 000 Lt atsakovui paskolino, tai dėl šios prievolės turėjo būti sprendžiama taip pat santuokos nutraukimo byloje. Jo nuomone, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tačiau santuokos nutraukimo byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl teismas netinkamai pritaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir CK 3.127 straipsnį, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes dėl 12 000 Lt dovanojimo ieškovei rėmėsi liudytojų parodymais, kuomet jos yra artimos ieškovei giminaitės (motina ir senelė).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
5. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. liepos 24 d. išrašė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 12 000 Lt sumai, kurį jis besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 55:35 iki 55:56) paaiškino, kad pats pasiūlė ieškovei išrašyti vekselį. Ieškovė vekselio formą atsivežė į sutartą vietą, o atsakovas automobilyje ją užpildė, įrašydamas pinigų sumą ir vekselio apmokėjimo datą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vekselį jis pasiūlė pasirašyti todėl, kad būtų paprasčiau nutraukti santuoką (garso įrašas nuo 1:03:10 iki 1:04:50), nes tuomet turėjo kitų bėdų (garso įrašas nuo 57:50 iki 58:00). Jis pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat, kad iki vekselio išrašymo su ieškove gyveno skyrium (garso įrašas nuo 1:06:50 iki 1:07:30).
6. Iš prijungtos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-728-802/2015 teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė su ieškiniu dėl santuokos, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 26 d. Metelių RKB, 2006 m. rugpjūčio 29 d. įtrauktos į apskaitą Lazdijų raj. CMS, akto įrašo Nr. 71 panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 15 d. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės 24 d. su vaikais iš šeimos gyvenamosios patalpos išvyko gyventi pas savo tėvus ir nuo to laiko su atsakovu gyvena skyrium. Aplinkybė, kad nuo šios datos ieškovė su vaikais gyvena skyrium nuo atsakovo yra nurodyta ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 25 d. išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams ir jo įsiskolinimo priteisimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu panaikino santuokos akto įrašą Nr. 71 ir patvirtino sutartį dėl santuokos sudarymo įtraukimo į apskaitą akto įrašo panaikinimo pasekmių. Šios sutarties 3 skyriaus (dėl turto padalinimo) 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3910 Eur kompensaciją iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovas į bylą pateikė apeliaciniame skunde minimą 2015 m. kovo 13 d. šalių pasirašytą sutartį (popierinio varianto b. l. 65), kurios 1 punktu jis buvo įsipareigojęs iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti sutuoktinei 8500 Lt kompensaciją už gyvulius ir 5000 Lt – už butą.
7. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui 2014 m. liepos 24 d. paskolino 12 000 Lt, kad jis grąžintų savo asmenines skolas kreditoriams ir taip būtų galima greičiau nutraukti santuoką. Nurodė, kad vekselį atsakovas išrašė savo iniciatyva, pats nustatė jo apmokėjimo datą – 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovui neapmokėjus vekselio, ieškovė 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į UAB „Sergel“, kad ši padėtų jai skolą išieškoti. Atsakovas melavo šiai bendrovei, kad skolą ieškovei moka dalimis, todėl šioms aplinkybėms paaiškėjus, buvo kreiptasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2017 m. birželio 27 d. išdavus teismo įsakymą, atsakovas pareiškė prieštaravimus.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo aktualu nustatyti, ar atsakovo 2014 m. liepos 24 d. išrašytas 12 000 Lt paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo ieškovei vekselį apmokėti 2016 m. rugsėjo 1 d., atliko atsakovo prievolių ieškovei užtikrinimo funkciją, ar jis patvirtina tarp šalių susiklosčiusius prievolinius paskolos teisinius santykius. Kadangi vekselis išrašytas iki santuokos akto įrašo panaikinimo, todėl taip pat spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui paskolintos 12 000 Lt piniginės lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo
9. Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuojama Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau ĮPVĮ). Remiantis jo nuostatomis, vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, tačiau tai nereiškia prievolės pabaigos ir nepanaikina jos reikalavimo teisės vekselio davėjui – atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 22 punktą).
10. Vekselis civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Tačiau pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, nes pirmasis vekselio įgijėjas, būdamas tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus), nors tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad pagrindas išduoti vekselį atsirado iš šalių, dabar jau buvusių sutuoktinių, susitarimo dėl kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pritarti tokiai apelianto nuomonei dėl aplinkybių, susijusių su jo nurodomais šalių susitarimais, vertinimo.
11. Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių, teisėjų kolegija, remdamasi nuoseklia kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad dėl to, jog prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio yra abstrakti, nagrinėjamu atveju ieškovė – vekselio turėtoja neturėjo įrodinėti nei jos reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas – atsakovas, reikšdamas ieškovei prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalėjo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas vekselio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, pripažino jo išrašymo faktą, savo ranka vekselyje įrašė 12 000 Lt ir vekselio apmokėjimo terminą, bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad išrašant vekselį ieškovė elgėsi nesąžiningai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tik siekė įrodyti, kad vekselio išrašymo pagrindas buvo šalių susitarimas dėl kompensacijos sumokėjimo ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai, nepagrindžia šio atsakovo nurodyto vekselio išrašymo pagrindo.
12. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-728-802/2015 galima nustatyti, jog ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 15 d. ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 727,78 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad ieškovė prie ieškinio pateikė Nekilnojamojo turto ataskaitą, kuri turto vertintojų buvo paruošta 2014 m. gruodžio 8 d. su ieškove sudarytos sutarties pagrindu. 2015 m. kovo 13 d. šalių pasirašytos sutarties (popierinio varianto b. l. 65) 1 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti sutuoktinei 8500 Lt kompensaciją už gyvulius ir 5000 Lt – už butą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-802/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo įtraukimo į apskaitą akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3910 Eur arba 13 500,45 Eur kompensaciją iki 2015 m. gruodžio 31 d.
13. Taigi, 2014 m. liepos 24 d. vekselyje nurodyta suma (12 000 Lt) ir vekselio apmokėjimo terminas (2016 m. rugsėjo 1 d.) neatitinka nei vienoje apelianto nurodytoje šalių sudarytoje sutartyje nurodyto kompensacijos dydžio ir jos sumokėjimo terminų. Be to, vekselis buvo išrašytas dar iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Akivaizdu, kad dėl santuokoje įgyto turto tarp šalių buvo kilęs ginčas, nes ieškovė su 2015 m. sausio 15 d. ieškiniu pateikė ir 2014 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto – buto, kuris atiteko atsakovui, įvertinimo ataskaitą, todėl šios ataskaitos parengimas paneigia atsakovo poziciją, kad dėl kompensacijos dydžio šalys buvo sudarę susitarimą ir vekselį jis išrašė kaip mokėjimo dokumentą šiuo pagrindu.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, nepripažindama atsakovo nurodymų susitarimų dėl vekselio išrašymo pagrindo, savo pažeistas teises nuosekliai siekė ginti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje yra duomenys, kad po vekselio apmokėjimo termino suėjimo ieškovė 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į UAB „Sergel“, kad ši padėtų skolą išieškoti, nesikreipiant į teismą. Atsakovas pripažino, kad bendravo su šios bendrovės darbuotojais, net nurodė, jog sumokėjo skolos administravimo mokestį. Taigi, jis dar iki bylos iškėlimo teisme žinojo, kad ieškovė siekia realizuoti vekselį, tačiau reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu, jeigu nebuvo tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo, ar kito reikalavimo, įstatymų nustatyta tvarka nereiškė (CPK 12, 178 straipsnis).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė savo teises į vekseliu įformintą 12 000 Lt piniginių lėšų paskolinimą turėjo realizuoti santuokos nutraukimo byloje, nes joje turėjo būti padalinamos prievolės, duoda pagrindą išvadai, kad pats atsakovas ieškovei išrašytą vekselį vertina kaip pagrindžiantį prievolinius teisinius santykius. Tačiau 2014 m. liepos 24 d. vekselį atsakovas buvo įsipareigojęs apmokėti 2016 m. sausio 1 d., todėl 2015 m. birželio 4 d. priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo vekselio apmokėjimo terminas buvo dar nesuėjęs. Tuomet apelianto argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo, kai dėl atsakovo prievolės grąžinti skolą ieškovei nebuvo sprendžiama santuokos sudarymo akto įrašo panaikinimo byloje, yra nepagrįsti.
16. Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-802/2015 šalys 12 000 Lt piniginių lėšų nenurodė kaip santuokoje įgyto turto. Liudytojos L. J. ir I. K. 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdyje paliudijo (garso įrašas atitinkamai nuo 1:23:10 iki 1:31 ir nuo 1:33:38 iki 1:36:30), kad ieškovei 12000 Lt padovanojo 2014 m. liepos 23 d. – viena diena anksčiau, negu atsakovas ieškovei išrašė vekselį šiai sumai. Kadangi ieškovė nurodo paskolinusi atsakovui 12 000 Lt savo asmeninių piniginių lėšų, įgytų nors ir santuokoje, tačiau gautų dovanojimo pagrindu, tai šis turtas laikytinas jos asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir šalys dėl jo nesiginčijo santuokos nutraukimo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šioje byloje net negali kelti klausimų, kurie turėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (CK 3.59 straipsnis), t. y. dėl 12 000 Lt pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. O ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises dėl skolos priteisimo pagal vekselį atskiroje byloje, nes jo apmokėjimo terminas suėjo po šalių santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo.
17. Apeliantas nurodė, kad ieškovė nesilaikė 12 000 Lt dovanojimo sutarties sudarymui privalomos paprastos rašytinės formos (CK 6.469 straipsnis), todėl šios sutarties sudarymo fakto patvirtinimui negalėjo remtis liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas tarp dovanojimo sutarties šalių dėl šio sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto ir teismas neturėjo pagrindo nuspręsti dėl šio sandorio galiojimo. Be to, sandorio šalys jo sudarymą patvirtina. Teisėjų kolegija, išklausiusi liudytojų L. J. ir I. K. parodymus 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdyje neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jų parodymai buvo nelogiški ir prieštaringi. Be to, apeliantas nenurodė, kokius konkrečiai šių liudytojų parodymus jis taip vertina. Ta aplinkybė, kad šios liudytojos ieškovei yra artimos giminaitės, nesudaro pagrindo jų parodymais nesivadovauti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi liudytojos parodė, jog žinojo, kad atsakovas išrašys vekselį, ieškovei jam paskolinus pinigus. Šiuos jų parodymus patvirtina rašytinis įrodymas – atsakovo 2014 m. liepos 24 d. išrašytas vekselis, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo išrašytas pačio atsakovo iniciatyva.
18. Atsakovas nurodo, kad ieškovei neprašius santuokos nutraukimo byloje konstatuoti santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad buvo dalinamas tik tas turtas, kuris įgytas iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pakartoja, kad šalių sutartyje dėl santuokos sudarymo akto įrašo panaikinimo pasekmių nėra susitarimų dėl 12 000 Lt piniginių lėšų padalinimo, nes šalys šio turto nelaikė bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, tik norėjo pažymėti, kad sutuoktiniai šią sutartį sudarė tik dėl turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendime teismas nenurodė, jog kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo buvo nuspręsta dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms. Todėl apelianto argumentai dėl skundžiamame teismo sprendime netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų (CK 3.67 straipsnis, 3.127 straipsnis) yra atmestini.
19. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo 2014 m. liepos 24 d. išrašytas paprastasis vekselis 12 000 Lt sumai, kurį jis įsipareigojo apmokėti 2016 m. rugsėjo 1 d., pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius prievolinius paskolos teisinius santykius.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisingas ir pagrįstas sprendimas patenkinti ieškovės ieškinį paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iš atsakovo ieškovei.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.