Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš L. A. priteista 979 Lt ir 30 cnt. (devyni šimtai septyniasdešimt devyni litai ir trisdešimt centu) gydimo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo tėvą, t.y., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2006 m. balandžio 12 d. apie 23 val., Radviliškio raj., (duomenys neskelbtini), savo namuose, asmeninio konflikto metu, tyčia kirvio pentimi sudavė vieną smūgį į kaktą nukentėjusiajam S. A. ir padarė sužalojimus: atvirą kaktikaulio lūžį su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į kaktikaulio ir pleištakaulio sinusus, šiais veiksmais nukentėjusiajam S. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro kaktikaulio lūžio.

L. A. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis S. A. parodė, kad pats sužalojo galvą. Tvirtina, kad jo sūnus negali būti liudytojas šioje byloje, nes jo tuo metu nebuvo namuose ir jam tik 8 metai. Tėvą sužalojo, nes jam beskaldant malkas tėvas jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, todėl jis nesusivaldęs jį pastūmė, tuo metu rankoje turėjo kirvį, todėl netyčia galėjo kirviu sužaloti nukentėjusįjį. Po konflikto su nukentėjusiuoju nuėjo pagulėti, kad nusiramintų. Jam atsikėlus ir grįžus žmonai su vaikais iš kaimynės, pamatė, kad tėvas guli kraujuota galva, žmonos paprašė iškvieti greitąją medicinos pagalbą. Be to, apeliantas pažymi, kad yra dviejų mažamečių vaikų tėvas ir vienintelis šeimos maitintojas, todėl teismo paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo L. A. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam L. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. bei nuteistajam L. A. paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Iš nuteistojo L. A. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neginčija kirviu sužalojęs tėvą, tačiau nurodo, kad taip padarė netyčia. Tačiau ši nuteistojo L. A. versija buvo patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš nuteistojo L. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis neprisimena, kaip sužalojo tėvą, pamiršo kad rankoje turi kirvį. (t. 1, b.l. 96-97). Apklaustas apygardos teisme nuteistasis L. A. prisipažino, kad skaldydamas malkas dešinėje rankoje laikė kirvį, kadangi norėjo tėvą, t.y. S. A. , pastumti už krūtinės, todėl netyčia tėvui pataikė į kaktą. Stūmė, nes užėjo nervinis priepuolis, kadangi tėvas jį keikė necenzūriniai žodžiais (t. 1, b.l. 189-190). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. N. parodė, kad gavus iškvietimą nuvyko į Pakiršinio kaimą, kur rado kruvina galva nukentėjusįjį S. A. . Vežant nuteistąjį L. A. į policijos komisariatą, pastarasis papasakojo įvykio aplinkybes, kad tėvas, t.y. S. A. jam priekaištavo, todėl jis supyko ir trenkė jam kirviu per galvą (t. 1, b.l. 82, 190-191). Šiuos liudytojo R. N. parodymus bei įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojas, nuteistojo sūnus, A. A. , kuris ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog matė, kaip tėtis, t.y. nuteistasis L. A. sudavė su kirvio geležine dalimi seneliui, t.y. nukentėjusiajam S. A. į galvą (t. 1, b.l. 66-69). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. A. parodymais, tačiau šis jo argumentas yra atmestinas. Iš bylos matyti, kad A. A. yra mažametis, todėl jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepažeidžiant BPK 183 str., 184 str., 186 str. reikalavimų, jo parodymai atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo ir teismas pagrįstai jais rėmėsi, kaip patikimu įrodymų šaltiniu (BPK 20 str.). Iš liudytojos R. J. parodymų seka, kad įvykio dieną buvo nuėjusi pas A., kur gėrė alų. Apie 17 val. į namus grįžo nukentėjusysis S. A. , kuris pradėjo priekaištauti nuteistajam, kad jis valgo jo maistą, degina šviesą, žiūri televizorių, Todėl vėliau, apie 21 val. ji su nuteistojo žmona S. A. ir vaikais nuėjo pas liudytoją į namus. Netrukus atbėgęs nuteistojo sūnus A. A. paprašė iškviesti seneliui (S. A. ) medicinos pagalbą. Tada liudytoja kartu su nuteistojo žmona nuėjo į butą ir pamatė S. A. gulintį koridoriuje, jo galvoje buvo kirstinė žaizda (t. 1, b.l. 191).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1096/06(04) nustatyta, kad S. A. padaryti sužalojimai: atviras kaktikaulio lūžis su smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu į kaktikaulio ir pleištikaulio sinusus. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti vieno smūgio kontakto į kaktą poveikyje atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai apžiūrai pateikto kirvio pentimi(t. 1, b.l. 33-34). Iš specialisto išvados Nr. PG 95-1096/06(04) matyti, kad nukentėjusiajam S. A. padarytas sužalojimas griuviminei traumai nebūdingas, sužalojimai negalėjo gautis nukentėjusiajam krentant ir kakta kontaktuojant su kirviu (t. 1, b.l. 33-34).

Taigi apygardos teismas tinkamai įvertinęs aptartus ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, bei įvertinęs jų visetą padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis L. A. asmeninio konflikto metu, tyčia kirvio pentimi sudavė smūgį į kaktą nukentėjusiajam S. A. , kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą ir šie jo nusikalstami veiksmai atitinka BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytam nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad L. A. parodymai, kad neprisimena kaip sužalojo tėvą, kad tai padarė netyčia, nežino kaip jo rankoje atsidūrė kirvis, vertinami kaip įvykio interpretavimas jam suprantamesne ir priimtinesne prasme. Tokią teismo padarytą išvadą patvirtina ir teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas Nr. 76, kuriame nurodyta, kad nuteistajam L. A. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį (t. 2, b.l. 24). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neįtikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimas S. A. galėjo būti padarytas jį tik pastumiant. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad tėvą sužalojo netyčia, o nukentėjusysis teigia, kad susižalojo griūdamas ant kirvio, tačiau tokie jų parodymai prieštarauja teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, teismo ištirtiems ir nuosprendyje išsamiai aptartiems įrodymams.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam L. A. paskyrė tinkamą bausmę atsižvelgdamas į jo padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. A. padarė sunkį nusikaltimą (BK 11 str.), kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, augina du mažamečius vaikus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad L. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. L. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl apygardos teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam L. A. bausmę BK 54 str. ir 61 str. numatytų reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.