Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. P. administracinio nusižengimo bylą pagal laikinai einančios Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkės pareigas J. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo G. P. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK G. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimu jai administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukta už tai, kad 2018 m. liepos 4 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, su savo sutuoktiniu R. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o savo nepilnamečius vaikus – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), paliko vienus namuose be priežiūros. G. P. buvo nustatytas 1,19 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė ir, siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas.

8. Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismo posėdyje, G. P. prisipažino, jog įvykio dieną ji vartojo alkoholį, paaiškino, kad savo kieme, pavėsinėje, su svečiais kepė šašlykus ir gėrė alų. Paaiškinime G. P. tvirtino, jog vaikai visą laiką buvo namuose, ir nematė, kaip jie vartojo alkoholį (b. l. 3). Teismo posėdyje G. P. paaiškino analogiškai, nurodė, kad jų butas yra pirmame aukšte, netoli pavėsinės, todėl vaikai galėjo juos matyti kieme.

8.1. Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. 20.56 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl to, kad prie (duomenys neskelbtini), iš automobilio garsiai sklinda muzika, ji trukdo ilsėtis, šalia, palapinėje, vartojamas alkoholis. Tyrėjas M. Ž. kartu su tyrėja J. Š. nuvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje rado G. P. ir R. P., jie turėjo pasidėję alkoholinių gėrimų, muzika nesklido. Asmuo, iškvietęs policijos pareigūnus, jiems nurodė, kad namuose yra trys nepilnamečiai vaikai, teigė, jog jie neprižiūrimi. G. P. buvo nustatytas 1,19 promilės girtumas, o R. P. – 0,80 promilės girtumas. Vaikai buvo perduoti R. P. brolio žmonai (b. l. 4).

8.2. G. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. liepos 4 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, su savo sutuoktiniu R. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o savo nepilnamečius vaikus – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), paliko vienus namuose be priežiūros. Tačiau, kaip jau buvo aptarta, iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nenustatyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti būtent dėl to, jog namuose yra neprižiūrimi nepilnamečiai vaikai. Tik atvykus policijos pareigūnams, juos iškvietęs asmuo nurodė, jog namuose yra nepilnamečių vaikų. Ši aplinkybė patvirtina G. P. parodymus, kad tuo metu, kai kiemo pavėsinėje buvo vartojamas alkoholis, vaikai buvo namuose, t. y. vaikų kartu su suaugusiais, kur buvo vartojamas alkoholis, nebuvo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai užfiksavo patį faktą, jog kiemo pavėsinėje buvo padėtas alkoholis, jis buvo vartotas, nes kaip jau minėta G. P. ir R. P. buvo nustatyti atitinkami neblaivumo laipsniai. Tačiau tai, jog vaikai matė, kad buvo vartojamas alkoholis, yra tik prielaida. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai nenustatė, kad G. P. dėl pavartoto alkoholio elgėsi neadekvačiai, kėlė grėsmę vaikų saugumui ir sveikatai, vaikai buvo išsigandę, jautė neigiamas emocijas ar panašiai. Akcentuotina, kad mažamečiai L. P. ir E. P. bute buvo kartu su 15 metų seserimi K. Š.. Atvykus policijos pareigūnams, vaikai buvo perduoti giminaičiams tik dėl paties vaikų tėvams nustatyto neblaivumo fakto.

8.3. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad 2018 m. liepos 4 d. 23.18 val. (tą patį vakarą, kai girtavo vaikų akivaizdoje), G. P. buvo nubausta už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes savo bute garsiai šūkavo, triukšmavo, leido muziką. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad G. P. buvo nubausta už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2018 m. liepos 4 d. 23.18 val., ji savo bute garsiai šūkavo, triukšmavo, leido muziką, jau po to, kai vaikai iš buto buvo išvykę. G. P. anksčiau už analogiškus nusižengimus, numatytus ANK 73 straipsnyje, ANK 488 straipsnyje, nebausta.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog G. P. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimą nepakeistą, laikinai einančios Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkės pareigas J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.