Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Z., A. M. (A. M.), išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras, dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė išvadą raštu dėl pareiškimo, kurioje nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, kad N. Z. nekalba, jokios informacijos apie save suteikti nesugeba, dėl ligos nesiorientuoja nei aplinkoje, nei savyje, savimi pasirūpinti negali, yra visiškai priklausoma nuo ją prižiūrinčio asmens. Jai iš vaikystės nustatytas neįgalumas: 10 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Mergina nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti bei tvarkytis kasdieniuose buitiniuose, finansiniuose reikaluose, todėl jai reikalingas gydymas ir pastovi kito asmens priežiūra bei atstovavimas visais gyvenimo atvejais.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė D. M. palaikė raštu pateiktą išvadą ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo N. Z. nuo vaikystės yra neįgali. Mergina nesugeba skaityti, nemoka skaičiuoti, nesigaudo aplinkoje. Ją daugiausia šiuo momentu prižiūri mama, kadangi jos kartu gyvena, kol jos globėjas A. M. yra išvykęs darbo reikalais. Nusiskundimų priežiūra nėra. Suinteresuotas asmuo N. Z. pusę dienos lanko VšĮ „Klaipėdos lakštutė“, kitą dienos pusę praleidžia namuose. Ji sunkiai pavalgo, nemoka pasigaminti maisto, negali savęs atstovauti jokios įstaigose ar institucijose, jai reikia padėti apsirengti, užsiimti asmens higiena. Jinai netvarko savo kambario, nemoka išsiskalbti, labai silpnai dalyvauja socialinėje veikloje, daugiau apsiriboja mokykla arba namais. Suinteresuotam asmeniui N. Z. dažnai kartojasi epilepsijos priepuoliai, dėl ko negali būti viena be kito asmens priežiūros. Mano, kad į sprendimą tikslinga būtų įtraukti naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritį ir gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritį. Pritaria suinteresuoto asmens atstovės pozicijai, kad šeimos santykių sritį, asmens gebėjimą būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir darbo teisinių santykių sritį nėra būtina įtraukti į sprendimą. Dėl to prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Kartu su pareiškimu pateiktas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dėl darbo turi išvykti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-563/2009 N. Z. pripažinta neveiksnia. Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-778-563/2010 N. Z. globėja paskirta Z. Z. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15493-642/2018 Z. Z. atleista nuo globėjos pareigų, N. Z. globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. M.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo N. Z. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose N. Z. būtų pripažįstama neveiksnia.

Byloje nėra duomenų, kad N. Z. psichinė būsena pagerėjo. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2154-563/2009 esančio 2009 m. spalio 1 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. Z. psichinė būsena atitinka vidutinio protinio atsilikimo (silpnaprotystės kriterijus), simptominė epilepsija. Dėl konkretaus mąstymo, primityvių emocijų, defektinio intelekto, blogų socialinių įgūdžių N. Z. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš 2020 m. liepos 17 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicininio išrašo matyti, kad N. Z. psichinė būsena per paskutinius metus nepasikeitė.

2020 m. sausio 30 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad N. Z. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimo ūkinės - komercinės veiklos srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių sritis; pilietinių teisių srityje; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-563/2009 keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” 10 punktas). Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtina pažymėti, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz. parašo naudojimo sritis, santuokos sudarymas, darbo teisiniai santykiai), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kadangi dėl asmens psichikos sveikatos būklės ne visos pareiškime nurodytos sritys suinteresuotam asmeniui yra aktualios, N. Z. nepripažintina neveiksnia dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir darbo teisinių santykių srityse. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti N. Z. teises, pareiškėjos prašomų nustatyti sričių sąrašas praplėstinas, pripažįstant N. Z. neveiksnia asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje bei naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje, kadangi šios sritys, teismo vertinimu, jai gali būti aktualios.

Pareiškėja prašyme taip pat prašo N. Z. pripažinti neveiksnia ir kitose srityse, kurios nėra tiksliai įvardintos. Pažymėtina, kad toks pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus ir negali būti tenkinamas, kadangi, atsižvelgiant į pasikeitusį asmens veiksnumo ribojimo teisinį reglamentavimą, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis).

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, atitinkamose srityse nustatytina ir globa bei skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15493-642/2018 N. Z. globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. M. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. M. netinkamai atlieka globėjo ir turto administratoriaus pareigas, todėl N. Z. nustatytina globa tam tikrose srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paliekant A. M. (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469, 493 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2154-563/2009, kuriuo N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia, ir nustatyti, kad ji yra neveiksni šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 6) savitvarkos įgūdžių srityje; 7) sveikatos priežiūros srityje; 8) socialinių paslaugų srityje; 9) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje; 10) gebėjimo kreiptis į teismą ir į viešojo administravimo institucijas srityje.

Nustatyti N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paliekant A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.