Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-09-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. 2007-01-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi 2006-09-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 2007-05-22 arešto bausmę atliko;

2) 2010-03-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d. 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų. 2010-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustato:

Aptarti įrodymai: nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, leidžia daryti išvadą, kad D. P. kaltė įvykdžius plėšimą bendrininkų grupėje yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad jis kartu su A. A., kuris nuteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1d., panaudodamas fizinį smurtą, sudavęs smūgius nukentėjusiajam pagrobė jo turtą- telefoną. Kaltinamasis D. P. neigia plėšimo metu naudojęs peilį, nurodė, kad gerdamas alų ir ieškodamas cigarečių, peiliuką persidėjo į vidinę kišenę, ir nukentėjusysis galėjo tai matyti. Smūgių sudavimo metu nebuvo išsitraukęs peilio. Byloje nustatyta, kad, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, kaltinamasis D. P. išsitraukė ir akivaizdžiai demonstruodamas laikė rankose peilį, priėjo prie nepilnamečio M. P., kumščiu sudavė pastarajam į galvą, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, nemažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė pastarajam į veidą ir galvą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, laikė M. P. galvą palenkęs į žemę, tokiu būdu atimdamas pastarajam galimybę priešintis, tuo metu A. A. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W880“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele ir atminties kortele. Nors D. P. neigė naudojęs peilį, nurodė, kad nebuvo susitaręs su A. A. apiplėšti nukentėjusįjį, jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad kaltinamasis D. P. reikalavo atiduoti telefoną, tuo metu demonstravo peilį, dėl ko jis išsigando ir nesipriešino. Peilį plėšimo metu naudojo D. P., kaltinamasis A. A. apieškojo nukentėjusiojo kelnių kišenes ir pagrobė telefoną. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų įrodymų visumą, neturi pagrindo tikėti kaltinamojo D. P. parodymais, nes jo parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose ir teisme parodė, kad prieš atimant telefoną D. P. rodė peilį, mosikavo tuo peiliu. Nukentėjusysis apibudino peilį, nurodė, kad peilis sulankstomas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis labai išsigando, bijojo, kad nepanaudotų peilio ir neįdurtų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Ar kaltinamasis grasino žodžiais papjauti, ar tik akivaizdžiai demonstravo peilį, mosavo juo- šios aplinkybės esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neturi. Teismas atsižvelgia į tai, kad po minėto įvykio yra praėję daugiau kaip septyneri metai, dėl to nukentėjusiajam, kuris įvykio metu buvo nepilnametis, 15 metų amžiaus, gali būti sunku prisiminti visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji A. M. nurodė, kad M. P. iš karto po įvykio nurodė, kad jam grasino peiliu kaltinamasis. Kad įvykio metu turėjo peilį neneigia ir kaltinamasis D. P.. Peilis, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajam, sulaikius kaltinamąjį išimtas iš D. P.. Kaltinamasis nurodė, kad jis peiliu negrasino, jo nedemonstravo, tik perdėjo iš kelnių kišenės į striukės vidinę kišenę, ir tai galėjo matyti nukentėjusysis. Tačiau apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. P. nurodė, kad nutaręs pagrobti iš nukentėjusiojo telefoną, jis iš striukės kišenės į kelnių kišenę persidėjo peilį, nenorėdamas jo pamesti, gal kiek ir palaikė peilį rankoje, nukentėjusysis galėjo matyti peilį ( t.1, b.l. 69). Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nukentėjusysis aiškiai matė plėšimo metu peilį, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ko pasekoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Kaltinamasis D. P. panaudojęs fizinį smurtą, atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, grasindamas tuoj pat panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodamas peilį, grobdamas svetimą turtą, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, nešaunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Kaltinamasis D. P. grasino nukentėjusiajam peiliu, t.y. akivaizdžiai demonstravo rankoje laikomą peilį. Grasinimas buvo realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta dviejų asmenų, kurių vienas rankoje turėjo peilį, nukentėjusysis įvykio metu buvo nepilnametis, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajam situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimą, išsigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Kaltinamasis panaudojo peilį norėdamas lengviau palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Nors kaltinamasis neigia plėšimo metu panaudoję peilį, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo D. P. tyčia apėmė peilio panaudojimą, todėl jam inkriminuotas plėšimą kvalifikuojantis požymis peilio panaudojimas įrodytas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą kaip įbauginimo priemonę naudojant peilį.

Apsvaigimo nuo alkoholio teismas nepripažįsta D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir šalina šią aplinkybę iš kaltinimo, nes kaltinamojo girtumą patvirtinančių duomenų nėra. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2010-01-15 00:04 val. D. P. nustatytas 0,49 prom. girtumas. Toks apsvaigimo laipsnis yra nedidelis, todėl nesurinkus įrodymų, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad plėšimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis D. P. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto ne pirmą kartą, po šios veikos padarymo yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam D. P. atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo asmenybę. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 7 metai, nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. P. skiriant už padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2010-03-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2010-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme.

Atsižvelgiama į tai, kad D. P. po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, stengiasi integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Nurodė, kad turi draugę, augina du vaikus. Pasižada išėjęs į laisvę atlyginti padarytas žalas. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Siekiant D. P. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 4000 litų civilinį ieškinį, kas atitinka 1158, 48 eurus, neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti M. P. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, kurį laiką nelankė mokyklos, bijojo kaltinamųjų. Nukentėjusioji A. M. savo civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad po šio įvykio nukentėjusysis M. P. nuolat patiria baimės jausmą, buvo priverstas lankytis pas psichologą, 6 savaites nelankė mokyklos, vartojo vaistus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis M. P. patyrė skausmą, jam nustatytas nosies kaulų lūžimas bei galvos smegenų sutrenkimas. Gydantis šiuos sužalojimus buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo laisvė ir bendravimo galimybės. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, atsirado nerimas, baimė vaikščioti gatve. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis M. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos ( 249, 07 eurų), kuri yra atlyginta, nes turtas grąžintas, dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas, ir jis dėl šio įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį –šiuo metu nedirba, yra suimtas, nėra duomenų, kad jis turėtų turto, atsižvelgiama į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes ir šias pasekmes sukėlusių asmens kaltę, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo solidariai su A. A., iš kurio neturtinės žalos atlyginimas priteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atlyginti nukentėjusiajam M. P. 1158,48 Eur neturtinę žalą. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Kaltinamasis sutinka su pareikštais civiliais ieškiniais.

Nukentėjusioji A. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 litų, kas atitinka 289, 62 eurus, neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nepilnamečio anūko sužalojimo ji patyrė stresą, rūpestį dėl anūko sveikatos. Civilinis ieškinys tenkintinas. Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjo A. M. anūkas, kuriam įvykio metu buvo 15 metų, kurį ji įvykio metu globojo, vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama į tai, kad M. P. sveikata sutrikdyta nežymiai, nustatyta, kad A. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, susijusius su jos anūko sužalojimu, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji A. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl jos civilinis ieškinys dėl 289, 62 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo D. P. solidariai su A. A., iš kurio neturtinės žalos atlyginimas priteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1654, 33 litų, kas atitinka 479, 13 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais ( t.1, b.l. 41-43). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su D. P. ekstradicija, suma yra 2129, 16 Eur (t.3, b.l. 83-93). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su kaltinamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų- slapstymosi užsienyje, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jos priteistinos iš kaltinamojo D. P. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-309 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2010-03-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2010-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-01-14 22.20 val. iki 2010-01-15 16 val. ( 1 dieną), ir pagal Europos arešto orderį suėmime Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje išbūtą laiką nuo 2016-12-09 iki 2016-12-16, ir nuo 2017-05-31 iki 2017-07-13, ir bausmę, atliktą pagal 2010-03-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendį ir 2010-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, panaikinti, D. P. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš D. P. solidariai su A. A., iš kurio neturtinės žalos atlyginimas priteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 1158, 48 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. P..

Priteisti iš D. P. solidariai su A. A., iš kurio neturtinės žalos atlyginimas priteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 289, 62 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. M..

Priteisti iš D. P. solidariai su A. A., iš kurio žalos atlyginimas priteistas 2012-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 479,13 eurų turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš D. P. 2129, 16 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui - peilį, saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.