- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1008/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Svetlanos Ivanovos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Svetlanos Ivanovos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“ dėl avanso ir baudos priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2010 m. liepos 18 d. ieškovė S. I. ir atsakovas UAB „Vestrina“ sudarė preliminarią sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią atsakovas už 500 000 Lt parduos ieškovei 5732/32805 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/14 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas preliminarios sutarties sudarymo metu priklausė UAB „Swedbank lizingas“, atsakovas jį valdė lizingo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, buvo susitarta, kad šalys imsis veiksmų, jog sudarant pagrindinę sutartį ieškovė taptų aptariamo turto savininke arba jo valdytoja pagal lizingo sutartį. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas 150 000 Lt dydžio avansas, taip pat susitarta dėl 150 000 Lt dydžio baudos, jeigu kažkuri šalis vienašališkai atsisakytų vykdyti sutartus įsipareigojimus. Ieškovė sutartą avansą sumokėjo 2010 m. liepos 23 d.
Šalies argumentai
2011 m. liepos 20 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 150 000 Lt dydžio avansą, 150 000 Lt dydžio baudą ir procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat perkamos žemės sklypo ir buto dalys nebuvo atidalintos ir suformuotos kaip atskiri daiktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas konstatavo, kad atsakovas neparuošė pagrindinei sutarčiai reikalingų dokumentų, turtas nebuvo atidalytas, todėl sprendė, jog atsakovas vienašališkai atsisakė sudaryti šią sutartį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės pasyvumo ir išvykimo į užsienį, kaip neįrodytą, nes nėra duomenų, jog atsakovas iki nustatyto termino buvo pasiruošęs sudaryti sutartį ir kvietė ieškovę atvykti ją pasirašyti, jog dokumentams paruošti ieškovė privalėjo ar buvo įsipareigojusi (įgaliota) atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo nesant duomenų, kad parduodamų daiktų savininkas – UAB „Swedbank lizingas“ – prieštarautų ar trukdytų juos parduoti; priešingai, šis asmuo pripažįsta atsakovo teisę ieškoti pirkėjų, tačiau nuosavybės teisės perleidimą sieja su atsiskaitymu už perkamus daiktus. Teismas akcentavo, kad atsakovas, neįvykdęs pareigos grąžinti ieškovei avansą, nors juo naudojosi nuo 2010 m. liepos 18 d., ir sumokėti sutartyje numatytą baudą, 2011 metų rudenį sudarė naują preliminarią sutartį dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su kitu asmeniu ir taip pat gavo avansą. Teismas sprendė nesant pagrindo mažinti prašomą priteisti baudą, nes šalys susitarė dėl jos dydžio, be to, atsakovas neįrodė savo teiginio dėl konkretaus nekilnojamojo turto kainos pasikeitimo bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių manyti, kad bauda yra aiškiai per didelė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Vestrina“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sumažinti priteistą baudą iki tokio dydžio, kuris kompensuotų ieškovės patirtus nuostolius.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto kaltės. Šis sandoris nesudarytas dėl ieškovės pasyvumo ir išvykimo į užsienį, nesirūpinimo tinkamu preliminarios sutarties įvykdymu. Teismas neįvertino, kad atsakovas iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę sutartį ir apie tai informavo ieškovės sutuoktinį. Ieškovės apeliantas laukė beveik vienerius metus. Apeliantas pažymi sutinkantis grąžinti ieškovei avansą, tačiau nemano turintis pareigą mokėti baudą. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, būtent ji turi sumokėti baudą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu nemažinti ieškovei priteistos baudos dydžio. Apeliantas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nuostolius, patirtus dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. 150 000 Lt bauda yra aiškiai per didelė, todėl turi būti sumažinta arba panaikinta.
Ieškovė S. I. prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovė nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantas neįrodė savo teiginių. Būdamas verslininkas, apeliantas turėjo įvertinti verslo riziką, todėl skundo argumentai dėl baudos mažinimo ar panaikinimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir baudos dydžio
Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia dviem argumentais. Pirma, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Antra, priteista bauda yra per didelė.
Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad apeliantas neparengė pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, neatidalino parduodamo turto. Šią išvadą iš dalies patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 48-54) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Jokių priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė nebuvo įpareigota atlikti jokių veiksmų tam, kad apeliantas galėtų pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui. Apeliaciniame skunde šis motyvas nekvestionuojamas (CPK 320 str.). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino teiginius apie ieškovės pasyvumą, jos sutuoktinio informavimą, pasiruošimą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau juos atmetė kaip neįrodytus. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta, nes apeliantas iš tiesų nepateikė jokių tai galinčių pagrįsti įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 150 000 Lt bauda už preliminarios sutarties neįvykdymą nėra per didelė. Tokiai išvadai negalima pritarti. Nors šalys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio, o sutartos netesybos laikomos minimaliais kreditoriais nuostoliais, kurių skolininkui pažeidus prievolę nereikia įrodinėti, tai neatleidžia teismo nuo pareigos užtikrinti, kad prašomos priteisti netesybos nebūtų neprotingai didelės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 str. 3 d.). Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtų realių nuostolių dydį. Kita vertus, tai dar nereiškia, jog tokių nuostolių iš tiesų nebuvo. Visų pirma ieškovė, sumokėjusi avansą ir tikėdama, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis, neturėjo galimybės avanso sumą panaudoti kitoje veikloje. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad tokiais atvejais minimalius kreditoriais nuostolius gali išreikšti atitinkamo dydžio palūkanos, mokėtinos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Be to, per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, apeliantas avanso negrąžino, todėl ieškovė ir toliau šia suma negali disponuoti. Antra, neįvykdžius preliminarios sutarties, galima kalbėti apie prarastos galimybės sąlygotus nuostolius. Tokio pobūdžio nuotolių įrodinėjimas objektyviai yra apsunkintas, todėl šalių teisė iš anksto susitarti dėl minimalių nuostolių negali būti paneigiama. Reikalavimas kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai įrodyti nuostolių dydį prieštarautų netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, prigimčiai (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad protinga baudos suma nagrinėjamoje byloje yra 30 000 Lt.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą sprendimą pakeičia (CPK 330 str.). Ieškovei iš atsakovo priteista bauda mažinama iki 30 000 Lt; kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 320 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus skundžiamą sprendimą ir priteisus ieškovei iš viso 180 000 Lt dydžio sumą, buvo patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pagal šią proporciją perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 5 d.). Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 7 000 Lt dydžio žyminį mokestį (byla Nr. L2-1954-513/2013, l. 5; b. l. 4); įrodymų apie kitas šalių patirtas išlaidas nėra. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4 200 Lt mokesčio už ieškinį.
Pakeitus skundžiamą sprendimą, buvo patenkinta 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl pagal šią proporciją apeliantui iš ieškovės priteistina 1 600 Lt už skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 90) (CPK 93 str. 3 d.). Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestrina“ (į. k. 141951842) 150 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų) dydžio avansą, 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) baudą, 4 200 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio žyminį mokestį, iš viso 184 200 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus litų), ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 180 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. spalio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Vestrina“ (į. k. 141951842) iš ieškovės S. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų litų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.