Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. R. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistas penkeriems metams laisves atemimo, bausme atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis LR BK 45 str. nuteistajam P. R. atimta teise vairuoti transporto priemone penkeriems metams.

Iš P. R. priteista 300 000 lt. V. F. neturtines žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. R. nuteistas už tai, kad 2008-06-03, apie 19.59 val., Vilniuje, Laisves pr. - Viršuliškiu g., reguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas automobili “Ford Probe“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeide keliu eismo taisykliu 52, 53, 60, 68, 117.7, 117.11, 172 173, 174, 207 punktu reikalavimu, t.y. vairuodamas neblaivus (jo kraujyje rasta 0,79 promiliu etilo alkoholio) techniškai netvarkinga automobili, važiuodamas Laisves pr. viršijo leistina 50 km/h greiti, tuo kele gresme eismo saugumui ir klaidino kitus eismo dalyvius, o artedamas prie šviesoforu reguliuojamos Laisves pr. - Viršuliškiu g. sankryžos, nepasirinko saugaus greicio, užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ižengus mažameciam pesciajam, nestabde savo automobilio ir partrenke kelio važiuojamaja dali kertanti mažameti pesciaji M. F., gim. 2000-05-01, kuris nuo patirtu sužalojimu mire vietoje.

Atsikirtimu i nuteistojo P. R. apeliacini skunda nukentejusioji V. F. prašo P. R. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. pirmo apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendi.

Teismo posedžio metu nuteistasis P. R. ir jo gynejas praše skunda patenkinti : sušvelninti nuteistajam paskirta bausme ir sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydi.

Prokurore praše nuteistojo P. R. apeliacini skunda patenkinti : paskirta laisves atemimo bausme sumažinti iki laisves atemimo trejiems metams, neturtines žalos dydi sumažinti iki 250 000 lt.

Nukentejusioji V. F. bei jos atstovas praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas vairuodamas keliu transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus.

LR BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketine ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles. Nagrinejamu atveju tai yra Keliu eismo taisykles.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustate, kad nuteistasis P. R., vairuodamas automobili, pažeide Keliu eismo taisykliu 52, 53, 60, 68, 117.7, 117.11, 172, 173, 174, 207 punktu reikalavimus, t. y. vairavo techniškai netvarkinga automobili budamas neblaivus, viršijo leistina 50 km/h greiti, tuo keldamas gresme eismo saugumui bei klaidindamas kitus eismo dalyvius, o artedamas prie šviesoforu reguliuojamos Laisves pr. – Viršuliškiu g. sankryžos, nepasirinko saugaus greicio, ižengus mažameciui pesciajam i kelio važiuojamaja dali, nestabde savo automobilio, o ivažiavo i sankryža užsidegus geltonam šviesoforo signalui ir reguliuojamoje pesciuju perejoje partrenke mažameti M. F., kuris nuo patirtu sužalojimu mire.

Šios teismo nustatytos aplinkybes yra pagristos byloje surinktais, teismo posedyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais, ir jokiu abejoniu nekelia. Iš esmes, šiu aplinkybiu negincija ir pats nuteistasis, akcentuodamas tik tai, kad mažametis i gatve išbego degant raudonam šviesoforo signalui, o tai, pagal jo nuomone, taipogi buvo viena iš pagrindiniu kilusio autoivykio priežasciu.

Apelianto argumentas, jog nukentejusysis i važiuojamaja kelio dali iženge degant raudonam šviesoforo signalui yra pagristas byloje surinkta medžiaga. Taciau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, šios aplinkybes nevertino.

Taigi, iš nuteistojo P. R. parodymu analizes matyti, kad jam artejant apie 100 km/h greiciu prie sankryžos su Viršuliškiu gatve, jo kryptimi dege žalias šviesoforo signalas. Pasak nuteistojo, kai jis buvo 100-150 metru atstumu nuo sankryžos, per gatve perbego vaikas. Pradejus mirkseti žaliam šviesoforo signalui, suprato, kad a/m sustabdyti nespes, todel važiavo toliau ir pravažiuodamas pesciuju pereje, pajuto smugi. Teigia, jog antro vaiko iki susidurimo, nemate ( 1 t. b.l. 82-83, 131-132, 2 t. b.l. 51-53 ). Iš liudytojos E. C. parodymu, kuriuos ji patikrino ir vietoje, matyti, jog žalias šviesoforo signalas pradejo mirkseti maždaug 134 m. atstumu, jiems neprivažiavus sankryžos. Likus maždaug 60 m iki sankryžos, P. R. padidino greiti dar ir partrenke tuo metu iš dešines jiems per važiuojamaja kelio dali beganti vaika. Jie tuo metu važiavo 3- 4 eismo juosta ( 1 t. b. l. 47-50, 61-68, 2 t. b.l. 53-54 ). Iš liudytojos J. R. parodymu matyti, kad ji važiavo kartu su A. T. vairuojamu automobiliu Viršuliškiu gatve, nuo „Utenos arenos“ link reguliuojamos Viršuliškiu – Laisves pr. sankryžos. Kadangi privažiavus mineta sankryža jiems užsidege raudonas šviesoforo signalas, jie sustojo. Laukdami kol jiems užsidegs žalias signalas, nes toliau ketino važiuoti Viršuliškiu gatve, t. y. tiesiai, su vairuotoju kalbejosi ir i važiuojamaja kelio dali pastoviai nežiurejo. Vienu momentu pastebejo, kaip i važiuojamaja kelio dali pesciuju perejos ribose iženge vaikas ir nuo šaligatvio ejo link saleles, atvažiuojanciam Laisves pr. ir ji partrenkusiam automobiliui iš dešines i kaire. Kaip ejo berniukas ji nežiurejo, taciau tuo metu, kai ji išgirdo trenksma ir pamate ore besivercianti vaika, jiems jau dege žalias šviesoforo signalas ( 1 t. b. l. 53-57, 2 t. b.l. 54). Iš esmes analogiškus parodymus dave ir liudytoju apklaustas A. T., patikslindamas tik tai, kad jis duslu garsa išgirdo tuomet, kai jiems dege geltonas – raudonas šviesoforo signalas. Mano, kad vaikas buvo partrenktas degant geltonam šviesoforo signalui, nes kai jiems užsidege žalias, vaikas jau buvo partrenktas ( 1 t. b. l. 44-46, 2 t. b.l. 54). Gi, iš liudytojo R. P. parodymu analizes matyti, kad jis taipogi važiavo Viršuliškiu gatve nuo „Ledo arenos“ link Viršuliškiu – Laisves pr. sankryžos. Kai priartejo prie sankryžos, jam dege raudonas šviesoforo signalas. Sustojo juostoje, iš kurios galima sukti i kaire, t. y. i Laisves pr. link Spaudos rumu. Laukdamas leidžiamo šviesoforo signalo, mate, kad visos transporto priemones, važiavusios Laisves pr. link Pašilaiciu, sankryža pravažiavo, artejanciu transporto priemoniu nuo Spaudos rumu nebuvo, nors jam vis dar dege raudonas šviesoforo signalas. Pasak šio liudytojo, jis pastebejo, kad per raudona šviesoforo signala i kelio važiuojamaja dali nuo Laisves pr. šaligatvio išbego vaikas, kuris kirto Laisves pr. važiuojamaja dali per šviesoforu reguliuojama pesciuju pereje. Kai berniukas buvo ties antra eismo juosta, liudytojas pastebejo nuo Spaudos rumu Laisves pr. atvažiuojanti dideliu greiciu sportinio modelio automobili. Atstumas tarp vaiko ir šio automobilio buvo apie 300-400 m. Kitu automobiliu nebuvo, sankryža buvo laisva. Kai berniukas buvo ties ketvirta eismo juosta, minetas automobilis ji, pesciuju perejos ribose, partrenke. Iki partrenkimo automobilis važiavimo krypties nekeite, iš vienos i kita eismo juosta nesirikiavo, važiavo maždaug apie 120 km/h greiciu. Šio liudytojo teigimu, vaiko partrenkimo metu mirksejo žalias šviesoforo signalas ( 1 t. b. l. 58 – 60, 69-74, 2 t. b.l. 55 ). Tuo tarpu sprendžiant iš liudytojos I. S. parodymu analizes, kokiam šviesoforo signalui degant ivažiavo i pesciuju pereje automobilis, ji nemate, taciau mate, kad vaiko partrenkimo metu Laisves pr. atvažiuojanciam vairuotojui jau dege raudonas šviesoforo signalas ( 1 t. b. l. 40-41, 2 t. b. l. 56-57 ). Abejoti šios liudytojos parodymu pagristumu, itariant kad pastaroji aplamai nebuvo ivykio vietoje, priešingai apelianto nuomonei, nera pagrindo, juolab, kad jos parodymai iš esmes neprieštarauja kitu byloje apklaustu asmenu parodymams. Tai kad bylos teisminio nagrinejimo metu, I. S. kiek kitaip paaiškino matyto ivykio aplinkybes, nei ikiteisminiame tyrime, itakojo po nagrinejamo ivykio praejes pakankamai ilgas laikas. Kita vertus, tai, kad I. S. iš tiesu mate tam tikras kilusio ivykio aplinkybes, liudija ne tik pastarosios parodymai, bet ir jos, kaip liudytojos itraukimas tuoj pat po ivykio i asmenu, maciusiu ivyki saraša ( 1 t. b. l. 3 ).

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas specialistu Igoris Kirilovas parode, kad tuo metu, kai vairuotojui mirksejo žalias šviesoforo signalas, pesciajam iš dešines dege raudonas.

Taigi, aukšciau aptartu irodymu visuma, leidžia daryti neabejotina išvada, jog nukentejusysis M. F. per reguliuojama pesciuju pereja kita važiuojamosios dalies puse, esancia Viršuliškiu – Laisves pr. sankryžoje, iki susidurimo su nuteistojo automobiliu, ejo degant raudonam šviesoforo signalui, ir tokie jo, kaip vieno iš eismo dalyviu veiksmai, pasak ekspertes L. Lazarenko, nera priimtini. Taciau, net ir esant tokiai situacijai, kaip kad teigia eksperte, pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti, visgi išlieka a/m „Ford Probe“ vairuotojo veiksmai : pastarajam pasirinkus leistina mieste 50 km/h greiti, pavojinga situacija iš viso nebutu kilusi, kadangi mažametis pestysis, nors ir eidamas degant raudonam šviesoforo signalui, važiuojamaja kelio dali butu spejes pereiti.

Tokiu budu, pagal kolegijos nuomone, aukšciau nustatyta aplinkybe, jog mažametis per reguliuojama pesciuju pereje i kita važiuojamosios dalies puse, iki kilo ivykis, ejo degant raudonam šviesoforo signalui, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nuteistojo P. R. veiksmai – techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti, nekeicia. Taciau, ši aplinkybe visgi turi buti ivertinta kartu su kitomis aplinkybemis, turinciomis reikšmes skiriant apeliantui bausme bei nustatant iš jo priteistinos neturtines žalos dydi.

Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad P. R. anksciau neteistas, dirbo ir mokosi, pagal mokymosi, darbo bei gyvenamaja vietas charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai ( 1 t. b. l. 166-183, 2 t. b. l. 37-41 ). Nusikalstama veika, už kurios padaryma P. R. yra nuteistas, pagal istatyma priskiriama neatsargiu nusikaltimu kategorijai, taciau nežiurint to, ji buvo padaryta šiurkšciai pažeidžiant Keliu eismo taisykles : nuteistasis vairavo techniškai netvarkinga automobili budamas apsvaiges nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, savo veiksmais keldamas gresme eismo saugumui, artedamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nestabde savo automobilio bei, užsidegus draudžiamam - geltonam šviesoforo signalui, ivažiavo i sankryža ir partrenke mažameti pestyji. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukele sunkias pasekmes – žuvo vaikas. Tokiu budu P. R. veika nors ir padaryta del neatsargumo, yra labai pavojinga, ivertinant ir tai, kad pastarasis jau karta buvo baustas administracine tvarka už vairavima neblaiviam ( 1 t. b. l. 95 ). Ir nors ši nuobauda yra išnykusi, taciau taip pat yra aplinkybe charakterizuojanti apelianto asmenybe.

Pirmosios instancijos teismas ivertines aukšciau nurodytas aplinkybes, padare pagrista išvada, kad P. R. gali buti baustinas tik realia laisves atemimo bausme, nes jos vykdymo atidejimas, pagal kolegijos nuomone, tik ribotai galetu leisti pasiekti bausmes paskirti bei užtikrinti teisingumo igyvendinima.

Kita vertus, nustatydamas parinktos laisves atemimo bausmes dydi, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelge i kiekvienos iš aukšciau aptartu aplinkybiu, turinciu itakos bausmes skyrimui, reikšme, tinkamai neivertino lengvinanciu aplinkybiu pobudžio, tame tarpe ir paties nukentejusiojo veiksmu.

Taigi, nuteistojo P. R. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis pilnai atlygino nukentejusiajai turtine žala bei nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p. ). Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, nenustate. Todel šios aplinkybes, ivertinus jas visu aukšciau aptartu teismo nuosprendžiu nustatytu aplinkybiu kontekste, atsižvelgus i tai, kad prie tokiu sunkiu pasekmiu kilimo prisidejo ir paties nukentejusiojo didelis neatsargumas, ignoruojant paprasciausias, kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo taisykles, P. R. paskirtos laisves atemimo bausmes dydis turi buti mažinamas ( BPK 328 str. 2, 3 p. p. ).

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas spresdamas civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, ivertino ne visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir paties nukentejusiojo elgesi, taipogi yra pagristas.

Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje itvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtine žala atlyginama vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuriame nurodyta, kad del nusikaltimo asmens gyvybes atemimu padaryta neturtine žala atlyginama visais atvejais. Taciau, neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasini, fizini skausma ir kt. Neturtines žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtines žalos dydi atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu – nukentejusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima del neturtines žalos atlyginimo dydžio, ivertino tik viena neturtines žalos atlyginimo kriteriju - nukentejusiosios patirtas neigiamas pasekmes, t. y. jos dvasinius išgyvenimus praradus sunu, dvasini sukretima ir skausma, nepatogumus, psichologine trauma, gyvenimo kokybes bei pilnatves apribojima, kas be jokiu abejoniu yra suprantama ir labai svarbu.

Taciau, be aukšciau aptarto kriterijaus yra ir kiti istatyme numatyti reikšmingi neturtines žalos dydžiui nustatyti kriterijai. Tai, kaip jau aukšciau buvo mineta, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos neturtines žalos dydis bei kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes.

Taigi, kaip matyti iš teismo nustatytu aplinkybiu P. R. padare nusikaltima, kuris pagal istatyma priskiriamas neatsargiems. Taciau, šis nusikaltimas visgi padarytas šiurkšciai pažeidus Keliu eismo taisykles, kuriu pasekoje kilo sunkus bei nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Todel daroma išvada, kad P. R. veika, nors ir padaryta del neatsargumo, taciau yra labai pavojinga. Kita vertus, reikia pripažinti, kad ir paties nukentejusiojo didelis neatsargumas, ignoruojant paprasciausias, kiekvienam, tame tarpe ir mažameciui, juolab jau lankanciam mokykla asmeniui suvokiamas atsargumo taisykles – i kita važiuojamosios kelio dalies puse einant užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, tam tikra dalimi prisidejo prie tokiu neigiamu pasekmiu kilimo. Todel, šie abu aptarti kriterijai taipogi ivertintini nustatinejant padarytos neturtines žalos dydi.

Kitas ne mažiau svarbus kriterijus yra žala padariusio asmens turtine padetis. Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. R. dar iki teismo nuosprendžio priemimo V. F. atlygino visas jos turetas laidojimo išlaidas, t. y. 6 164 lt ( 2 t. b. l. 13-16, 36 ). Apeliantas yra jauno amžiaus ir jokio nekilnojamo turto, sprendžiant iš bylos duomenu, neturi, taciau pastarasis yra darbingas, studijuoja. Todel gali laisvai pasirinkti toki darba ar versla, kuris suteiktu galimybe jam ivykdyti pareiga ir atlyginti nukentejusiajai V. F. padaryta neturtine žala. Vienok, greta to, reikia ivertinti ir šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendra gyvenimo lygi, vidutines gyventoju pajamas bei kitus ekonominio pobudžio faktorius, kurie yra svarbus teisingos kompensacijos parinkimo požiuriu. Kita vertus, priteistinos neturtines žalos dydis turi buti toks, kad teismo sprendimas per trumpesni ar ilgesni, taciau protinga laikotarpi, butu realiai ivykdytas. Antraip jis pasidarytu nebeaktualus ir paciai nukentejusiajai. Todel kolegijos nuomone, tik tuomet kai nuteistasis realiai gales sumoketi V. F. priteista suma bei tures suinteresuotuma ivykdyti teismo sprendima kaip galima greiciau, bus pasiekta priešingu interesu – nukentejusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Taigi ivertinus visas aukšciau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje keistinas, sumažinant iš nuteistojo P. R. priteistos neturtines žalos dydi iki 100 000 lt.

Apelianto argumentas, kad V. F. neva tai netoleruotinas elgesys, šiai pasiuntus mažameti vaika skubiai atnešti raktus sprendžiant civilinio ieškinio dydžio del neturtines žalos klausima taipogi turejo buti ivertintas yra nepagristas ir atmetamas : tai nera ta aplinkybe kuri turejo itakos kilusiam ivykiui ir del jo atsiradusioms pasekmems.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji pateike 2009-02-09 kvita Nr. 499408, prašydama priteisti iš apelianto 800 lt, kaip proceso išlaidas, kurias ji patyre sumokedama advokatui už atstovavima Vilniaus apygardos teisme ( 2 t. b. l. 80 ).

Nukentejusiosios prašymas tenkintinas iš dalies.

LR BK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi turi teise iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo turetas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmoketi. Taciau atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali šiu išlaidu ir nepriteisti arba ju dydi sumažinti.

Kolegija ivertinusi P. R. aukšciau aptarta turtine padeti, tai, kad iš jo yra priteista didele neturtine žala bei kad pastarasis yra jau atlygines nukentejusiajai padaryta turtine žala, mano, jog nukentejusiosios prašoma priteisti turetu proceso išlaidu suma, turi buti sumažinta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2, 3, 4 p. p., 106 str. 2 d.,

nusprende:

Vilniaus m. pirmo apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendi pakeisti : P. R. pripažintam kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 6 d., paskirta laisves atemimo bausme sumažinti iki laisves atemimo ketveriems metams.

Iš P. R. priteista neturtines žalos dydi V. F. sumažinti iki 100 000 lt.

Iš P. R. priteisti 400 litu V. F. turetu išlaidu, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmoketi.