- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-266-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00184-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtas nuobaudas, A. S. galutinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 21 d. 21 val. 16 min. Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikinęs, kad manevrą daryti saugu, važiuodamas atbuline eiga apgadino svetimą turtą. Nesustojęs ir nepranešęs turto savininkui ir policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 231.1. ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą: pripažinti jį padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti už jį minėto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą; skundžiamo nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad tąkart jis pirmą kartą automobilį plovėsi automatinėje plovykloje, todėl, manydamas, kad mašinos plovimas baigtas, instinktyviai, kaip buvo įpratęs elgtis ne automatinėje plovykloje, užvedė variklį, įjungė atbulinės eigos pavarą ir truputį pavažiavo atgal. Pajutęs, kad mašina kažkur užkliuvo, pamanė, kad atsirėmė į metalinius apsauginius užtvarus. Tuomet iš karto sustojo. Kadangi iš plovyklos važiavo atbuline eiga, galvą buvo pasukęs atgal. Sustojęs pažiūrėjo į priekį ir pamatė, kad atsidaro priekiniai vartai. Nesupratęs, kad galėjo sugadinti turtą, išvažiavo iš plovyklos ir nuvažiavo namo. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai pareiškė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos po to, kai sugadino plovyklos duris.
A. S. teigimu, fotonuotraukoje jis savo automobilio apgadinimo neįžvelgia, nes jis buvo vos pastebimas. Nuotraukoje jis taip pat nepamatė didesnių plovyklos durų pažeidimų, nes jų ir negalėjo būti – jo mašinos prisilietimas prie plovyklos vartų galėjo būti labai nežymus ir silpnas. Priešingu atveju, jis, būdamas blaivus ir sveiko proto, nebūtų iš degalinės teritorijos išvažiavęs. Teigia nematęs nei durų pažeidimų, nei atliktų darbų sąmatos, sąmata teismui taip pat nebuvo pateikta. Apeliantas nurodo sutinkantis, kad dėl neatsargumo galėjo kliudyti plovyklos duris, tačiau teigia, jog šis kliudymas, o tiksliau prisilietimas, buvo toks nežymus ir mažai juntamas, kad jam net nekilo abejonė, jog jis jokios žalos nepadarė. Sutinka, kad už žioplumą jis gali būti baudžiamas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su padarytos žalos dydžiu ir su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Skunde apeliantas taip pat nurodo manantis, kad mašinos plovimo kamerą negalima prilyginti erdvei, kurioje vyksta eismas. Pažymi, kad taisyklės, esančios prie įvažiavimo į plovimo kamerą, nurodo, jog įvažiavus į plovyklą, reikia išjungti variklį, įjungti rankinį stabdį ir nelipti iš transporto priemonės. Teigia dabar jau žinantis, kad iš automatinės plovyklos išvažiuoti reikia kitaip, nei iš neautomatinės. Tai jam pamoka visam gyvenimui. A. S. teigimu, jam skaudu dėl to, kad dėl tokios nesąmoningos klaidos jis yra paverstas vos ne nusikaltėliu, kuris slapstosi įvykdęs nusižengimą. Pažymi, kad jis buvo blaivus, nesirgo, nes kitu atvykę policijos pareigūnai būtų tai įtarę ir pasiūlę jam pasitikrinti blaivumą. Mano, kad minėtos aplinkybės suteikia man teisę prašyti teismo pareikštus kaltinimus dėl pasišalinimo iš neva įvykio vietos pripažinti nepagrįstais ir šioje dalyje nutarimą panaikinti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jis anksčiau buvo baustas ne už analogišką, o už visiškai kitos rūšies pažeidimą, per laikotarpį po vairuotojo pažymėjimo gavimo nė karto nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodo, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo jis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą – iš (duomenys neskelbtini) kaimo persikelti į nuomojamą butą Naujojoje Akmenėje, nes kasdien turi atvykti į darbą Naujojoje Akmenėje. Be to, apelianto teigimu, paskirta nuobauda – 3000 Lt – yra jo trijų mėnesių atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime Telšių AVPK Akmenės rajono PK nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nuobauda buvo paskirta adekvačiai padarytam teisės pažeidimui, vadovaujantis administracinės teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N261-1141/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N261-1024-2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
Kaip jau minėta, skunde apeliantas nurodė, jog jis juto kaip jo vairuojamas automobilis plovykloje prisilietė prie plovyklos durų, tačiau kartu pažymėjo, kad tokių apgadinimų, kokie buvo nustatyti, jis plovyklos durims padaryti negalėjo, eismo įvykio nesukėlė ir iš jo nepasišalino. Iš Patrulių būrio vyresniojo patrulio V. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į įvykio vietą – UAB „Baltic petroleum“ degalinę, vyresnioji operatorė E. S. nurodė jai žinomas aplinkybes (3-4 b. l.), iš jos buvo paimtas paaiškinimas (6 b. l.). Tačiau akivaizdu, jog E. S. kaip liudytoja teisme apklausta nebuvo. Apylinkės teisme taip pat nebuvo apklaustas ir į eismo įvykio vietą atvykęs administracinį teisės pažeidimą fiksavęs bei autoavarijos vietos schemą sudaręs policijos pareigūnas V. R. (1-2, 3-4, 8-11 b. l.). Pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, A. S. kaltei galbūt padarius ATPK 217 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus konstatuoti byloje surinktų rašytinių įrodymų nepakanka. Nors prie autoavarijos vietos schemos yra pridėtos fotonuotraukos (8-11 b. l.), jos, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra visiškai neinformatyvios – nuotraukose automobilio „Audi A6“ apgadinimų nematyti, o durų fotonuotraukos taip pat nepatvirtina, kad užfiksuotas apgadinimas padarytas būtent A. S. automobiliu. Teismo manymu, siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina apklausti UAB „Baltic petroleum“ degalinės vyresniąja operatorę E. S., policijos pareigūną V. R., peržiūrėti degalinės ir automobilių plovyklos vaizdo kamerų įrašus, apklausti specialistą, užduodant jam klausimą, ar esant byloje užfiksuotoms aplinkybėms, A. S. savo automobiliu galėjo padaryti plovyklos durims nustatytus apgadinimus. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pagal bylos duomenis administracinius teisės pažeidimus apeliantas galėjo padaryti degalinės, esančios Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 21A, degalinės automobilių plovykloje. Taigi, nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad A. S. pažeidimus padarė Naujojoje Akmenėje, ties (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs bylos medžiagą ir apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko galimų papildomų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad reikia apklausti šioje nutartyje nurodytus asmenis ir įvertinti nurodytas aplinkybes, o tai yra teismo, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas, kiti skundo argumentai nenagrinėjami – jie galės būti išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nuta r i a:
panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.