Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus Didžiojoje Britanijoje ir 8 kartus Lietuvos Respublikoje, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 18 d., kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad su savo sugyventine G. J. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus ir veda bendrą ūkį. Tarp jo ir sugyventinės G. J. barnis įvyko tik 2023 m. rugsėjo 15 d., kitomis dienomis jokių konfliktų tarp jų nebuvo, tai yra sugyventinės išsigalvojimai ir melas. Jam ir sugyventinei G. J. apie 20 val., grįžus į jo nuomojamą butą, abu vartojo alkoholinius gėrimus (alų) ir tarp jų kilo konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Tada sugyventinė jam sudavė buteliu per galvą, bet jis dėl to jokių pretenzijų neturi ir fizinio skausmo nejautė. Po to jis pastūmė dešinės rankos delnu į G. J. kairį šoną, ji nuo pastūmimo nukrito ant lovos. Jis jos nesmaugė rankomis ar kitais daiktais, tai melas. Jis rankos delnu į jos kairę akį sudavęs nebuvo, tai melas. Jis savo abiem rankomis nespaudė jos kairės rankos, tai melas. Jis sugyventinės nebuvo suėmęs rankomis ir netrenkė jos į sieną, tai melas. 2023 m. rugsėjo 17 d. jis jos rankomis nesmaugė. Po 2023 m. rugsėjo 15 d. barnio, jo namuose nebuvo, jis buvo išėjęs pas draugą E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. (jam regis (duomenys neskelbtini) namas). Į namus jis grįžo tik 2023 m. rugsėjo 17 d. 23 val., bet sugyventinės namuose jau nebuvo, konfliktų tarp jų taip pat nebuvo. Sugyventinė meluoja, nes jos motina nori juos išskirti ir visaip ją įkalbinėja meluoti. Jis po šio įvykio su G. J. bendravo, ji dabar gyvena pas savo motiną. Jie nebuvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nieko apie tai nežino (el. b. 1 t., b. l. 101–102).

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 12 d., kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailisi ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. lauke prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie sugyventinės G. J. abiejų rankų delnais stipriai suėmęs jos abi rankas už žastų suspaudė, po to kairės rankos delnu suėmė jai už kaklo ir ją smaugė. Kodėl taip pasielgė, neprisimena, paaiškinti negali, prisimena, kad jie pykosi. Tikslios pykčio priežasties nurodyti negali. Jis atsiprašė G. J., ji jam atleido, jie susitaikė. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 9 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu vonios kambaryje, jis abiejų rankų delnais sugriebė G. J. už kaklo ir ją smaugė. Taip pasielgė, nes buvo ant jos supykęs dėl ankstesnio konflikto. Jis G. J. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. 2023 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu jis savo dešiniu kumščiu viena kartą sudavė G. J. į kairį šoną, po to rankomis suėmęs G. J. ties jos liemeniu, ją laikydamas, tris kartus trenkė į sieną. Jis taip pasielgė, nes tą dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir susipyko. Jis G. J. atsiprašė. 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu jis G. J. vieną kartą dešiniu delnu sudavė į kairę akį. Tikslios barnio priežasties ir aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad kilo barnis ir jis nesusilaikęs sudavė sugyventinei, kadangi buvo neblaivus. Jis G. J. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (el. b. 1 t., b. l. 191–192).

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. J. kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) m., kartu taip pat gyveno jos nepilnametis sūnus. 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. kartu su sugyventiniu grįžo namo, abu buvo blaivūs. Ji ruošėsi eiti tvarkyti blakstienas, tačiau jos sugyventinis neleido jai išeiti, todėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu apsivardžiavo, vienas kitą „pasiuntė“ ir po šių žodžių jos sugyventinis dešinės rankos delnu viena kartą trenkė jai į kairiąją akį, ji pajautė fizinį skausmą. Skausmą vertina 2 balais iš 10 balų (10 labai skauda, 1 mažai skauda). Priėjusi prie veidrodžio pamatė, kad ant jos akies atsirado kraujosruva. Toliau konfliktas nesitęsė. 2023 m. rugsėjo 15 d. vakare jos sugyventinis grįžo namo iš darbo, atsinešė alaus. Ji prieš tai gėrė šampaną, jis gėrė alų. Ji paprašė sugyventinio daugiau negerti, tai tikriausiai jį supykdė. A. J. atsistojęs metė į ją riešutus ir keptą duoną. Po to priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į šonkaulius. Ji pajautė fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10 balų. Po to suėmė ją abiem rankomis ir pakėlęs ją tris kartus trenkė į sieną, ji pajautė fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10 balų. Toliau konfliktas nesitęsė. 2023 m. rugsėjo 16 d. ryte, ji nuėjo į vonios kambarį dažytis, iš paskos atėjo sugyventinis, buvo agresyvus. Ji nekreipė dėmesio, tačiau jis priėjęs arčiau, pradėjo šnabždėti jai į ausį ir įžeidinėti. Ji paprašė, kad jis baigtų ją įžeidinėti, tačiau jis neklausė ir abiem rankomis sugriebęs ją už kaklo pradėjo smaugti. Smaugimas truko maždaug 5 sek., ji pajautė fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais iš 10 balų. A. J. paleido ją ir ji nuėjo į miegamąjį, kur iš dėžutės, esančios spintoje, pasiėmė savo sutaupytus pinigus – 700 Eur. Tai pamatęs A. J. priėjo prie jos ir panaudodamas fizinę jėgą išplėšė jai iš rankų pinigus. Ji prašė grąžinti pinigus, tačiau sugyventinis ją ignoravo ir pinigų negrąžino. Neatgavusi pinigų ji išėjo pas motiną R. J., ten buvo ir jos sūnus. Iki pat motinos namų ją persekiojo sugyventinis. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 15 val. kartu su savo motina nuėjo pas sugyventinį susirinkti daiktus. Kai jos atėjo, sugyventinis miegojo. Išgirdęs jas, atsikėlė ir išmetė visus surinktus daiktus ant grindų, po to jas išvijo iš buto. Joms išėjus sugyventinis persekiojo jas, einant gatve jis stumdė ją ir jos motiną, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, bandė ranka trenkti jos motinai, tačiau ji neleido tai padaryti. Priartėjus prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), prie baltos spalvos tvoros, sugyventinis priėjo arčiau ir dešine ranka stipriai suėmė jos kairę ranką, laikė, o su savo kaire ranka smaugė ją, ji pajautė fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10 balų. Jai bandant išsilaisvinti, sugyventinis grasino jai įmesti į konteinerį. Jos motina pamačiusi pro šalį einantį vyrą, paprašė pagalbos, praeivis išvietė policiją. Tai išgirdęs sugyventinis pabėgo. Sugyventinis yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją. Prieš mėnesį ji rašė pareiškimą, tačiau atsiėmė. Visų jų konfliktų ir smurto kartu su jais gyvenantis jos sūnus nematė (el. b. 1 t., b. l. 18–21, 166–172).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu gyvena su sutuoktiniu asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. pas juos gyventi sugrįžo dukra G. J. su savo nepilnamečiu sūnumi. Dukra daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartu gyveno su sugyventiniu A. J.. Apie (duomenys neskelbtini) laiko jie gyveno pas juos, bet maždaug (duomenys neskelbtini) paskutinius mėnesius jie išsinuomojo butą ir pradėjo gyventi atskirai. Ir anksčiau būdavo konfliktų tarp jos dukters G. J. ir A. J.. Ji (liudytoja) matydavo, kad A. J. piktnaudžiauja alkoholiu. Jos dukra jai daug kartų yra sakiusi, kad A. J. smurtauja prieš ją, tačiau vis tiek gyveno kartu. 2023 m. rugsėjo 16 d. dukra jai paskambino ir pasakė, kad A. J. prieš ją smurtavo. Tą dieną jos dukra su sūnumi grįžo gyventi pas juos. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 15 val. ji su dukra nuėjo pas A. J., kadangi dukra norėjo pasiimti ten likusius savo ir vaiko daiktus. Joms atėjus, A. J. buvo namuose, miegojo, tačiau kažkuriuo momentu jis pabudo ir pradėjo mėtyti daiktus iš maišų, stumdėsi ir išvarė jas iš buto. Joms einant namo, jis sekė jas ir sakė, kad jas užmuš, klausė, ko jos atėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Priėjus „Maxima“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), prie plastikinių konteinerių jis grasino G. J. įmesti į konteinerį. Priėjus prie plastikinės sienelės, esančios prie „Maxima“ parduotuvės, A. J. kaire ranka prispaudė G. J. prie plastikinės sienelės ir su dešine ranka pradėjo ją smaugti. Pro šalį ėjo jai nepažįstamas vyras, kurio paprašė pagalbos. Tas vyras patraukė A. J. nuo jos dukters ir iškvietė policiją. A. J. kol būna blaivus elgiasi normaliai, tačiau kai išgeria, tampa agresyvus. Įvykio metu, A. J. jai pasirodė esantis neblaivus, kadangi iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai. Mano, kad jis galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų, nes jo akys buvo ne tokios kaip visada, labai „blizgėjo“ (el. b. 1 t., b. l. 26–29).

2023 m. rugsėjo 17 d. G. J. protokole–pareiškime nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. J. naudojo prieš ją fizinę jėgą, t. y. vieną kartą trenkė su dešinės rankos kumščiu į šonkaulius, smaugė, dešinės rankos delnu viena kartą trenkė į kairiąją akį, abiem rankomis stipriai spausdamas laikė jos kairiąją ranką, suėmęs abiem rankomis tris kartus trankė ją į sieną, ji jautė fizinį skausmą. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 15.33 val. sugyventinis persekiojo ją ir jos motiną iki „Maxima“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Šalia parduotuvės abiem rankomis smaugė ją, ji jautė fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 5–13).

2023 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gatvės atkarpa prie plastikinės sienelės, esanti (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., dešinėje pusėje matoma parduotuvė „Maxima“. Ant parduotuvės pastato gatvės užrašas „(duomenys neskelbtini) g.“ bei numeris (duomenys neskelbtini). Ties parduotuve matomas posūkis, vedantis link gyvenamųjų namų. Važiuojant tiesiai, ties parduotuvės prekių pristatymo rampa, kitoje gatvės pusėje matoma plastikinė šviesios spalvos sienelė. Važiuojamoji kelio dalis yra išgrįsta trinkelėmis. Už plastikinės sienelės yra šaligatvis, šaligatvis grįstas plytelėmis. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų ar objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nepatikta, niekas nebuvo paimta. Įvykio vietoje yra matomos vaizdo stebėjimo kameros (el. b. 1 t., b. l. 57–59).

2023 m. spalio 13 d. objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra gautas vaizdo įrašą (kamera 17, 2023-09-17 15-15-15_410.avi, kurio trukmė 10 min. 15 sek.) 7.25 min. matoma, kaip eina dvi moterys ir vyras, vyras vilki baltą palaidinę, juodas kelnes ir pastumia einančią moterį, vilkinčią šviesią palaidinę ir tamsias kelnes, iš dešinės į kairę pusę, tuo tarpu pastumta moteris spiria vyrui tarp kojų vieną kartą ir tada visi trise pasišalina už vaizdo filmavimo kameros ribų.

2023 m. spalio 13 d. objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašas. BPC skambučio įrašo ID 92223279045, skambučio pradžia – 2023 m. rugsėjo 17 d., 15.33 val. Girdimas vyriškas balsas, kuris sako: „Tai kviesti policiją atvažiuoja jau?“. Moteris: „Tai kviesk“. Vyras: „Tai rašysit jį?“. BPC: „112“. Vyras: „Laba diena“. BPC: „Laba diena“. Vyras: „Čia, (duomenys neskelbtini), prie Maximos, neadekvatus vyras prie merginų kabinėjasi“. BPC: „Ką daro?“. Vyras: „Kabinėjasi, kimba prie merginų, moters“. BPC: „Sakykit, kaip jisai atrodo, kaip apsirengęs?“. Vyras: „Nu dažytas sumuštas, asocialus ir..“. BPC: „Drabužių spalva?“. Vyras: „Balta maikė, juodos kelnės“. BPC: „juodos kelnės, supratau. Dėl greitosios nežinot, reikia, ar ne?“. Vyras: „Ne, nu lygtai ne“. BPC: „(duomenys neskelbtini)“. Vyras: „Jo prie angarų“. BPC: „Prie angarų, tvarkoj, tai informuojam policiją“. Vyras: „Viso gero“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3005/2023 (01) nurodyta, kad:

1. G. J. nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu būdu, t. y. sugriebiant už žastų. Sužalojimai padaryti galimai 3-6 paros iki apžiūros.

2. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes, t. y. sugriebimą už rankų.

4. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina sugriebiant už rankų. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebūdingi.

5. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina sugriebiant už rankų. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebūdingi (el. b. 1 t., b. l. 36–37).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos, padarytos 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 16 d., 2023 m. rugsėjo 17 d.).

Kaltinamasis A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad bylai reikšmingais laikais ir vietose tarp jo ir sugyventinės G. J. įvyko konfliktai, kurių metu jis prieš ją naudojo fizinį smurtą. 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu jis G. J. vieną kartą dešiniu delnu sudavė į kairę akį. Tuo metu jis buvo neblaivus. 2023 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val. tame pačiame bute kilusio žodinio konflikto metu jis savo dešiniu kumščiu viena kartą sudavė G. J. į kairį šoną, po to rankomis suėmęs G. J. ties jos liemeniu, ją laikydamas, tris kartus trenkė į sieną. Tą dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 9 val. tame pačiame bute kilusio žodinio konflikto metu vonios kambaryje jis abiejų rankų delnais sugriebė G. J. už kaklo ir ją smaugė. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. lauke prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis, priėjęs prie sugyventinės G. J., abiejų rankų delnais stipriai suėmęs jos abi rankas už žastų suspaudė, po to kairės rankos delnu suėmė jai už kaklo ir ją smaugė. Konfliktų priežasčių negali nurodyti, nes neprisimena, konfliktų metu buvo supykęs. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios G. J. parodymai, ji detaliau nurodė konfliktų priežastis ir iš esmės tokią pačią konfliktų eigą, kokią nurodė A. J.. Liudytojos R. J. parodymai patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes dėl konflikto, kilusio 2023 m. rugsėjo 17 d., ji parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. dukra jai paskambino ir pasakė, kad A. J. prieš ją smurtavo, tą dieną jos dukra su savo sūnumi grįžo gyventi pas juos (pas liudytoją). 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 15 val. ji su dukra nuėjo pas A. J. pasiimti daiktus. Joms atėjus, A. J. buvo namuose, miegojo, tačiau pabudęs pradėjo mėtyti daiktus, stumdėsi ir išvarė jas iš buto. Joms išėjus, jis jas sekė. Priėjus „Maxima“ parduotuvę, A. J. kaire ranka prispaudė G. J. prie plastikinės sienelės ir su dešine ranka pradėjo ją smaugti. Ji paprašė pagalbos pas pro šalį ėjusį nepažįstamą vyrą, jis patraukė A. J. nuo G. J. ir iškvietė policiją. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. rugsėjo 17 d. G. J. protokolas – pareiškimas, 2023 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. spalio 13 d. objektų apžiūros protokolas. 2023 m. spalio 13 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC įrašas – matyti, kad vyras kvietė pagalbą dėl gatvėje matomo neadekvataus elgesio su moterimis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3005/2023 (01) įrodo, kad G. J. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje šiuos įrodymus, nėra abejonių, kad A. J. kaltinime nurodytais laikais ir vietose, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė G. J. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus – poodinės kraujosruvos žastuose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. J. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei G. J. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, intensyvumas neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi A. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu A. J. ir G. J. kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) m. laiko kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos, padarytos 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 16 d., 2023 m. rugsėjo 17 d.).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. 2023 m. spalio 13 d. G. J. informuota apie galimybę baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė keturis baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad visų nusikalstamų veikų darymo metu A. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pirma, byloje nėra duomenų, kokio sunkumo girtumas buvo nustatytas A. J. ir ar apskritai jo blaivumas buvo tikrintas. Antra, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl A. J. girtumo nusikalstamų veikų darymo metu skiriasi: kaltinamasis nurodė, kad jis buvo neblaivus 2023 m. rugsėjo 14–15, 17 d., nukentėjusioji parodė, kad A. J. buvo neblaivus 2023 m. rugsėjo 15 d., o 2023 m. rugsėjo 14 d. abu buvo blaivūs, liudytoja nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus 2023 m. rugsėjo 17 d. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji abu nurodė, kad A. J. 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje trūksta duomenų konstatuoti, kad apsvaigimas turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui. Tokia pati išvada darytina dėl 2023 m. rugsėjo 17 d. veikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, todėl ji šalintina iš kaltinimo.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas išnykęs (el. b. 1 t., b. l. 200–216), „Sodros“ duomenimis vykdo individualią veiklą (el. b. 1 t., b. l. 147–148). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę:

1) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 14 d. veika), A. J. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamu įpareigojimu ir draudimu;

2) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 15 d. veika), A. J. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamu įpareigojimu ir draudimu;

3) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 16 d. veika), A. J. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamu įpareigojimu ir draudimu;

4) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 17 d. veika), A. J. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamu įpareigojimu ir draudimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalis švelnesnių – po 4 mėnesius laisvės apribojimo (iš viso 12 mėnesių) – bausmių, ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

A. J. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę G. J.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 116–119). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, BPC garso įrašas, vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo įrašai, paliktini saugoti IBPS (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 14 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 15 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 16 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 17 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 4 mėnesius laisvės apribojimo (iš viso 12 mėnesių) – bausmių, ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti vykdomą individualią veiklą, o jos netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. J. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios.

A. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, BPC garso įrašą, vaizdo įrašą ir policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo įrašus, palikti saugoti IBPS.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.