Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-508/2012

Teisėja: D. Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 20-1-01217-10-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2012 m. spalio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajam N. Z., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir 167 str. 1 d. ir nuteistas: - pagal LR BK 167 str. 1 d. – 40 (keturiasdešimties) parų areštu; -pagal LR BK 145 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Bausmes subendrinus, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. Z. atsiprašyti A. N. Z.. Bausmės atlikimo atveju skirta ją atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką. Priimtas A. N. Z. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. pagal LR BK 167 str. 1 d., 145 str. 2 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros nuolat savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini) bei kitose Kauno miesto vietose terorizavo A. N. Z., įtarinėdamas ją neištikimybe, tokią informaciją skleidė A. N. Z. draugams ir pažįstamiems, ribojo bendravimo laisvę su kitais asmenimis, kitų žmonių akivaizdoje akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą A. N. Z., ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuolat sekė, kur ji važiuoja savo automobiliu, šiais savo veiksmais siekdamas besąlygiško A. N. Z. paklusimo, taip sukeldamas jai nuolatinę baimę ir įtampą, taip pat nuo 2010 m. rugsėjo mėn. A. N. Z. pranešus apie norą nutraukti santuoką, jis, siekdamas nukentusiąją sulaikyti nuo tokių veiksmų, ją nuolat sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą, leisdamas suprasti, kad skyrybos jai gali blogai baigtis, t.y. 2010-09-20 apie 7 val. 30 min. A. Z. būnant namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), jai paskambinęs telefoninio pokalbio metu grasino, kad skyrybų atveju atims jai galimybę dirbti (duomenys neskelbtini) bei, siekdamas pakeisti jos nuomonę dėl skyrybų, siekė ją psichologiškai paveikti išsakydamas žodžius: ,,jeigu aš palaidosiu, palaidosiu viską, tokios pavardės neliks“, tą pačią dieną apie 7 val. 35 min. paskambinęs A. N. Z. telefonu liepė pagalvoti apie jo žodžių prasmę, siekė ją įbauginti sakydamas žodžius: ,,man tuoj šešiasdešimt, man prarast nėra ko, aš savo atgyvenau...“, 2010-11-02 tiksliai nenustatytu laiku, per trečią asmenį – J. P., šiai paskambinęs grasino sunaikinti žmoną ir visa kita, taip pat 2010 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, nuvykęs prie (duomenys neskelbtini), Kaune, susitikęs su V. M., jam perdavė informaciją, kad norėtų surasti žmogų, galintį ,,sulaužyti“ tariamą A. N. Z. meilužį K. A. bei ,,užversti“ A. N. Z., pareikšdamas, kad už K. sumušimą padarytų gerą balių, o už A. N. Z. nužudymą sumokėtų 10 000 litų, tokiais veiksmais terorizavo A. N. Z., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą.

Be to, N. Z. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. spalio 1 d., Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, į A. N. Z. priklausantį automobilį ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. Z. nežinant, įmontavo GSM/GPS įrenginį ID Nr. 3560, skirtą mobilaus objekto vietos nustatymui realiu laiku, ir naudodamasis šiuo įrenginiu iki 2010-12-23 8 val. 45 min., tokiu būdu nuolat sekė A. N. Z. judėjimo maršrutą ir buvimo vietą iki tol, kol parodymų patikrinimo vietoje metu prie (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnų nurodymu pats jį išmontavo, taip pat jis laikotarpiu nuo 2010-12-14 19 val. 47 min. iki 2010-12-22 9 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – grimerinėje slaptai sumontavo pasiklausimo įrenginį „BMW“, kuriuo naudodamasis klausėsi grimerinės patalpomis besinaudojančios A. N. Z. ir kitų asmenų pokalbių, tokiu būdu neteisėtai rinkdamas informaciją apie privatų kitų asmenų gyvenimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 167 str. 1 d., 145 str. 2 d.

Nors nuteistasis N. Z. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad jis nusikalstamai nesielgė, tačiau tas aplinkybes, kad jis terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas ją nužudyti, padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą - sekimą, o taip pat įtarinėdamas savo žmoną A. N. Z. neištikimybe, norėdamas rasti tai patvirtinančių įrodymų, nuolat ją sekė, tuo tikslu automobilyje įrengdamas GPS įrenginį, sutuoktinės darbinėje patalpoje grimerinėje sumontavo pasiklausymo įrenginį bei slapta klausydavo pokalbių, patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymai, GPS įrenginio įmontavimo nukentėjusiajai priklausančiame ir jos pastoviai vairuotame automobilyje faktas, grimerinėje buvęs pasiklausymo įrenginys, kiti rašytiniai įrodymai.

BK 167 str. 1 d. nusikaltimo aplinkybes paaiškino kaltinamasis N. Z., tai atitinka nukentėjusios A. N. Z. parodymus bei surastas technines priemones. Nors N. Z. nurodo tariamai teigiamas paskatas, t.y. santuokos ir šeimos išsaugojimą, tačiau šie neteisėti veiksmai nurodyti baudžiamajame kodekse bei pagrįstai pripažinti atitinkantys nusikalstamos veikos sudėtį. Pastoviai įtarinėdamas sutuoktinę, užsitikrindamas galimybes jos terorizavimui, naudodamas technines priemones, jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad nuteistasis ieškojo asmens, kuris galėtų nužudyti nukentėjusiąją A. N. Z., ją sekė, kadangi šie parodymai sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis - nukentėjusiosios A. N. Z. parodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, tuo metu, kai minėtas liudytojas buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2011-01-19), N. Z. buvo įtariamuoju, jis kartu su gynėja dalyvavo šio liudytojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, turėjo galimybę užduoti jam klausimus, tačiau šia jam įstatymo suteikta teise nepasinaudojo (1 t., b. l. 135-138). Pažymėtina, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė užduoti klausimus liudytojams yra suprantama kaip viena iš teisių, išreiškiančių teisingo bylos išnagrinėjimo principą. Iš to darytina išvada, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė užduoti klausimus liudytojams yra laikoma pažeista tik tuo atveju, kai šios teisės pažeidimas nulėmė, kad visas procesas negali būti laikomas atitinkančiu teisingo bylos išnagrinėjimo principą. Įvertindamas įvairias situacijas, susijusias su šios teisės realizavimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai pripažindavo, kad ši įtariamojo ar kaltinamojo teisė yra pažeista ir visas procesas neatitinka teisino bylos išnagrinėjimo principo, kai įtariamasis ar kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme neturėjo galimybės liudytojo apklausti ar pateikti liudytojui klausimų, tuo tarpu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis vien tik ar lemiama dalimi šio liudytojo parodymais (žr. 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Saidi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 14647/89 (Saidi v. France; judgement of 20 September 1993; application no. 14647/89)). Be to, kai liudytojas nebūdavo apklausiamas dėl to, kad tapo nežinia kur esančiu, pažeidimas būdavo pripažįstamas ir tais atvejais, kai teismas nedėdavo reikiamų pastangų tam, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas procese (žr. 2006 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Bonevas prieš Bulariją (Bonev v. Bulgary; judgement of 8 june 2006; application No. 60018/00)). Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinį (4 t., b. l. 83), matyti, kad pirmosios instancijos teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų nuomones dėl galimybės tęsti bylos nagrinėjimą į teismo posėdį neatvykus liudytojui V. M., nei nuteistasis, nei jo gynėja neprašė užtikrinti galimybę užduoti šiam liudytojui konkrečius klausimus, neprieštaravo, jog šio liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai būtų paskelbti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka ištirti parodymai pripažįstami teisėtu, savarankišku įrodymų šaltiniu – kitaip nei duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atliekant liudytojo apklausą, kurie neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Kadangi, kaip jau buvo minėta, liudytojas V. M. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo parodymai buvo perskaityti 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje (4 t., b. l. 83), tai yra tinkamai ištirti teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, šio liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais rėmėsi pagrįstai ir nuteistojo procesinių teisių nepažeidė.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu bei paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojų G. J., J. P., O. R. parodymais, kadangi jos yra sutuoktinės draugės ir susijusios darbiniais santykiais, dėl ko yra suinteresuotos bylos baigtimi. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl jų objektyvumu teismas abejoti neturėjo ir neturi jokio pagrindo, juolab, kad šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi nuteistasis grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais.

Nuteistojo aiškinimas, kad jis veikė rūpinimosi sutuoktine ir santuokos išsaugojimo tikslais, pastarojo kaltės nepaneigia, kadangi šiuo atveju nei motyvai, nei tikslai nėra būtini nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. N. Z. pagrįstai nuteistas už atitinkamus aktyvius nusikalstamus veiksmus konkrečiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad santuokoje abu sutuoktiniai yra lygiateisiai, juos abipusiai sieja lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Šiuo atveju nuteistasis sutuoktinę nuožmiai ir įkyriai įtakojo vedinas ego ambicijų, tai peraugo į nusikalstamus veiksmus ir visiškai neatitinka apeliaciniame skunde nurodytų teiginių dėl sutuoktinio tariamos pareigos visapusiškai rūpintis sutuoktine ir šeima. Vykdytas aktyvus persekiojimas terorizuojant sutuoktinę, sistemingai ją bauginant, tai nuosekliai parodė nukentėjusioji A. N. Z. bei pavirtino apklausti liudytojai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji nepateikė apeliacinio skundo, tuo patvirtindama sutikimą su pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu savo sutuoktinio atžvilgiu. Be to, ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusioji į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik po to, kai į jas, siekdamas apsaugoti dukrą, kreipėsi jos tėvas, patvirtinta tai, jog ši bijojo savo sutuoktinio, jo veiksmus suprato kaip bauginimą.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios teisme duoti parodymai patvirtina, jog automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pastarajai nežinant nuteistasis N. Z. įmontavo GSM/GPS įrenginį, skirtą mobilaus objekto vietos nustatymui realiu laiku, priklauso jai, šiuo automobiliu naudojosi tik ji pati. Nukentėjusioji A. N. Z. nebuvo sutuoktinio N. Z. informuota apie šį sekimo ir duomenų rinkimo įrenginį, kaip ir įrenginį „BMW“ grimerinėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, pasinaudodamas įmontuotu įrenginiu sutuoktinės vairuojamame automobilyje bei programine įranga, stebėdamas kompiuteryje esančią informaciją, N. Z. žinodavo, kur važiuoja sutuoktinė, klausydamasis sutuoktinės bei kitų asmenų pokalbių grimerinėje, neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmens gyvenimą.

Visuma įrodymų patvirtina, jog kaltinamasis N. Z. piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms sutuoktinių teisėms ir laisvėms, egocentrišku elgesiu nepagrįstai sureikšmindamas archaišką santuokos supratimą, agresyviais veiksmais akivaizdžiai peržengdamas taikaus sambūvio bei mandagaus bendravimo ribas. Veikdamas tyčia padarė pavojingus nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos nėra pažeistos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.