- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- II-53-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00526-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. M. 2013-12-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-5365434-13 I. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda už tai, kad jis 2013-10-29, apie 10.44 val., ties K. Petrausko g. 6, Kaune, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir susidūrė su greta važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 125 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2013-12-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-5365434-13 ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad dėl eismo įvykio jis nėra kaltas, kaltas yra „Audi A4“ automobilio vairuotojas V. K.. Mano, kad nuobauda jam yra skirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti panaikinta, o byla jo atžvilgiu nutraukta, kadangi nebuvo pilnai įvertintos visos įvykio aplinkybės. Nurodo, kad 2013-12-27, apie 10.44 val. pareiškėjas iš Savanorių pr. pasuko į K. Petrausko g. Jam iš paskos pasuko „Audi A4“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją ir važiavo tiesiai. Važiuoti arčiau dešiniojo krašto negalėjo, nes pirmoje eismo juostoje atsirado kliūtis – iš aikštelės išvažiavo automobilis, kurio priekinė dalis išsikišo į jo važiuojamą eismo juostą. Siekiant išvengti susidūrimo teko nežymiai keisti važiavimo kryptį apvažiuojant kliūtį, tačiau neišvažiuojant iš pirmos eismo juostos. Pavažiavus dar kelis metrus antra eismo juosta važiavęs „Audi A4“ automobilis atliko manevrą, kurio pasekoje įvyko susidūrimas. Pagal į įvykio vietą atvykusių Kauno apskrities VPK pareigūnų nubraižytą eismo įvykio schemą matosi, kad „Audi A4“ automobilis, įvažiavęs į pirmąją eismo juostą priekine dalimi 10 cm, o galine dalimi 20 cm, tuo tarpu pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo pirmoje juostoje (pareigūnų išmatuota, kad dešinys šonas nutolęs nuo kelkraščio 1,50 m ir 1,60 m. Įvertinus, kad „Opel Astra“ automobilio plotis yra 1,71 m, gaunasi, kad automobilio kairysis šonas nutolęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto atitinkamai 3,21 m. ir 3,31 m. Šioje vietoje bendras važiuojamosios dalies plotis viena kryptimi yra 7 m, kiekvienai juostai yra skirta po 3,5 m. (b.l. 1). 2014-03-17 pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų pareiškėjas nepažeidė, kadangi kelių eismo taisyklių 122 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis (b.l. 39). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad nagrinėjant bylą nebuvo vertinama kito automobilio padėtis įvykus eismo įvykiui. Kito automobilio vairuotojas V. K. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pakeitė pirminius savo parodymus bei nurodė, kad įvykus eismo įvykiui, jis patraukė savo automobilį. Pareiškėjas nurodė, kad „Audi A4“ automobilis po susidūrimo iki eismo įvykio vietos schemos braižymo patrauktas nebuvo.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad 2013-10-29, apie 10.15 val., vairavo nuosavą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Savanorių pr. pasuko į K. Petrausko g., pasukus važiavo antra eismo juosta, pakuto smūgį į dešinį automobilio šoną, po įvykio sustojo antroje eismo juostoje (b.l. 7). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu V. K. nurodė, kad eismo įvykio vietoje kaltu pripažintas buvo jis, policija jam išrašė 100 Lt. baudą. Po susidūrimo pavažiavo šiek tiek dešiniau. Jam iš karto pasakė, kad yra kitoje kelio eismo juostoje. Pasukus į K. Petrausko g., pareiškėjas atsirado pirmoje juostoje, o jis antroje juostoje. Nurodė, kad vėliau pareiškėjas metėsi atgal ir kliudė jo automobilio šoną.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK KPV atsiliepime į I. G. skundą nurodė, kad su I. G. skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad administracinė nuobauda paskirta teisingai. Analizuojant eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus automobilių apgadinimus, akivaizdu, kad pareiškėjas, keisdamas važiavimo kryptį į kairę, turėjo pastebėti greta, tiesiai važiuojančią transporto priemonę, kurios priekinė dalis buvo jo matomumo zonoje. Pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, o transporto priemonės „Audi A4“ vairuotojui, važiavusiam antrąja menama eismo juosta, važiavimo krypties keisti nereikėjo, todėl pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo pareiškėjo veiksmai. Kauno apskrities VPK pareigūnas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, įvertinęs kitas faktines aplinkybes, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai.
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresnysis patrulis M. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-10-29, gavus pranešimą apie eismo įvykį, atvyko į eismo įvykio vietą, kurioje rado automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vyko iš Savanorių pr. į K. Petrausko g. pirmąją juostą ir, norėdamas apvažiuoti išsukinėjantį iš kiemo automobilį, pasuko link antros eismo juostos, kurioje taip pat važiavo iš Savanorių pr. išsukęs automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Audi A4“ kliudė „Opel Astra“ automobilis kairės pusės priekiniu sparnu ir bamperiu, kuris nurito (b.l. 5). Teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad įvykio vietoje nėra nubraižytos juostos.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad važiuojamoji dalis yra 7 m pločio, ji suskirstyta į dvi eismo juostos, kurios nėra paženklintos skiriamaisiais ženklais. Po eismo įvykio automobilio „Audi A4“, pažymėto pirmuoju numeriu, dešiniojo šono priekinė dalis yra 3,4 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, o galinė dešiniojo šono dalis – 3,3 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, t.y. šis automobilis po eismo įvykio yra kirtęs pirmąją eismo juostą, jo kėbulo dalis yra išsikišusi į pirmąją eismo juostą. Automobilis „Opel Astra“ yra pirmoje eismo juostoje (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK127 str. 2 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę. Kelių eismo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 125 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Nagrinėjant bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK127 str. 2 d. numatyto pažeidimo būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir, jog tas pažeidimas buvo pagrindinė priežastis autoįvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pareiškėjas I. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis važiuoti arčiau dešiniojo krašto negalėjo, nes pirmoje eismo juostoje atsirado kliūtis – iš aikštelės išvažiavo automobilis, kurio priekinė dalis išsikišo į jo važiuojamą eismo juostą. Siekiant išvengti susidūrimo jam teko nežymiai keisti važiavimo kryptį apvažiuojant kliūtį, tačiau neišvažiuojant iš pirmos eismo juostos. Po eismo įvykio jo vairuojamas „Opel Astra“ automobilis taip pat liko pirmoje eismo juostoje, tai matyti eismo įvykio vietos schemoje. Teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl „Audi A4“ vairuotojo kaltės, kuris, važiuodamas antrąja eismo juosta ir atlikdamas manevrą į pirmąją eismo juostą, atsitrenkė į jo vairuojamą „Opel Astra“ automobilį. Vadovaujantis eismo įvykio schema, „Ausi A4“ automobilio dalis po eismo įvykio buvo pirmoje eismo juostoje. I. G. paaiškino, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi kelių eismo taisyklių 122 punktas numato, jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis.
Tokius pareiškėjo teiginius paneigia liudytojo V. K., kuris vairavo automobilį „Audi A4“, (duomenys neskelbtini) paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. V. K. parodė, kad, kad iš Savanorių pr. pasuko į K. Petrausko g., pasukus važiavo antra eismo juosta, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną, po įvykio sustojo antroje eismo juostoje. Po susidūrimo pavažiavo šiek tiek dešiniau.
Teismas sprendžia, kad V. K. nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos rašytinei medžiagai – eismo įvykio schemai, fotonuotraukoms. V. K. nurodytos aplinkybės laikytinos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu, kadangi jis taip pat buvo eismo įvykio dalyvis. Kelių eismo taisyklių 122 punktas nustato, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Tai reiškia, kad transporto priemonė turi judėti savo eismo juosta tiek ratais, tiek kėbulu. Eismo įvykio vietoje nenustatyta susidūrimo vieta. Iš byloje pateiktos schemos matyti, kad K. Petrausko gatvė yra 7 metrų pločio. Toje vietoje yra dvi vienos krypties eismo juostos po 3,5 metro. Schemoje matyti, jog I. G. vairuojamas automobilis nebuvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą. Automobilių susidūrimo lokalizacija taip pat tai patvirtina. Priešingai, automobilis „Audi A4“ pagal nubraižytą eismo įvykio vietos schemą yra pažymėtas pirmuoju numeriu, buvo vidurinėje eismo juostoje t.y. priešpriešinėje eismo juostoje, nuo kelio krašto nutolęs 3,3 ir 3,4 metro, todėl galima spręsti, kad pareiškėjo teiginiai, jog automobilis „Audi A4“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į pareiškėjo automobilį yra tikėtini ir nenuneigti byloje esančia medžiaga.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą I. G. buvo surašytas nepagrįstai, kadangi iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų negalima spręsti, kad I. G. pažeidė Kelių eismo taisykles ir 2013-10-29, apie 10.44 val., ties K. Petrausko g. 6, Kaune, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Teismas daro išvadą, kad I. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, 2013-12-27 pareigūno nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai, todėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. M. 2013-12-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-5365434-13 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.
nutarė:
Pareiškėjo I. G. skundą tenkinti.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. M. 2013-12-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-5365434-13 panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.