Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-18 · Byla Nr. TS-96-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
TS-96-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11756-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. TS-96-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11756-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-5769 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pridėta 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta bausmė ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 7 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5769 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl, Komisijos nuomone, atsižvelgus į visas aplinkybes, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. K.. Skundas motyvuotas tuo, jog lygtinio paleidimo taikymui iš pataisos įstaigos nepakanka vien formalaus pagrindo egzistavimo, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą koreguojant savo nusikalstamą elgesį. Prokurorė pažymi, kad nuteistajam A. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat, nuteistojo elgesyje egzistuoja gana daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti. Negali būti visiškai sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis. Prokurorės nuomone, darbinė reintegracija, gali būti vienas iš veiksnių, kuris padidintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistasis neturi specialybės, turi skolų. Be to, nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didina ir problemos susijusios su narkotikų vartojimu. Ir nors prokurorė sutinka su Komisijos nutarime nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau jos, prokurorės nuomone, nėra laikytinos išskirtinėmis. Atsižvelgiant į tai, skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo A. K. atžvilgiu netaikyti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkintinas

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, A. K. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į žemą, kas yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Tačiau teismas pažymi, kad toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis stebimas dar itin trumpą laiką, kadangi tiek pirminio vertinimo, tiek ir sekančių trijų vertinimų metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinė. Paskutinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. gegužės 15 d., kurio metu ir buvo fiksuotas nuteistojo elgesio pokytis, vis tik, teismui priimant sprendimą, toks pokytis dar stebimas labai trumpą laiką, ir negali būti absoliučiu pagrindu sprendžiant, kad nuteistojo elgesys jau yra tiek pakitęs, kad toliau gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Neabejotinos išvados dėl teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio neleidžia daryti ir net dvylika jo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurių gausą savo skunde be kita ko akcentavo ir prokurorė. Aptartus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis tęsdamas pataisos procesą įkalinimo įstaigoje, ne tik, kad dar gali, tačiau ir privalo koreguoti, siekdamas maksimaliai teigiamos ir įtikinančios savo elgesio dinamikos, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu jau būtų efektyvus.

Nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (gyvenamosios vietos stabilumas; teigiama nuostata į darbinę veiklą; gebėjimas dengti turimus finansinius įsipareigojimus pagal gaunamas pajamas; artimi ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimais šeimos nariais), tačiau teismas šių aplinkybių nelaiko išskirtinai nuteistąjį saugančiomis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nuteistasis ir prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesusidūrė specifiniais sunkumais, aukščiau nurodytose, socialinėse srityse. Vis tik, šios sritys neapsaugojo nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad bus paskata išleistam į laisvę, lygtinio paleidimo atveju, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Pritartina ir prokurorės skunde nurodytoms aplinkybėms, kad tai, jog Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo A. K. necharakterizuoja, priešingai atskleidžia tik tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip turi elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to teismas pažymi, jog nuteistojo atžvilgiu kartą jau buvo parodytas pasitikėjimas, tai yra ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistajam pakartotinai nusikaltus šis institutas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtojo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, kas iš esmės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia, jog jis negeba ilgą laiką savo elgesio išlaikyti išimtinai teigiamo. Šiuo atveju, dar neilgą laiką egzistuojanti žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir šiuo metu savo elgesį, išimtinai teigiamą, gebės išlaikyti ilgą laiką. Juo labiau, kad pagrindinė nuteistojo probleminė sritis yra susijusi su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, ir nors iš esmės nuteistasis siekia kovoti su šia priklausomybe, tačiau dėl visko labiau yra linkęs kaltinti kitus – situacijas, aplinkybes, draugus, kurių negali kontroliuoti, kas tik atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra padaręs vienareikšmių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio raiškos, dar negeba pilnai priimti atsakomybės dėl savo poelgių, kas šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą, šis institutas jau bus efektyvus, o nuteistasis būdamas mažiau ribojančiomis sąlygomis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai 25 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis stebimas itin trumpą laiką ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-5769 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam A. K. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-5769 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (septynias) nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė