Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje J. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., 227 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. K., V. M. ir E. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. tuo, kad jie, veikdami kartu, J. K. siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. M. ir E. V. siekdami padėti J. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-095-10, kurioje J. K. kaip UAB „Butrema“ direktoriui pareikšti įtarimai dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, apgaulingos bei aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo ir didelės vertės – 2706649,92 Lt – turto pasisavinimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos bei laiko, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 3 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė sukurstyti Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą E. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra, kad jis kaip ikiteisminį tyrimą Nr. 40-2-095-10 organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras atliktų neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų palengvinta įtariamojo J. K. procesinė padėtis ir jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tuo padarant didelę žalą LR teisinei sistemai, iškreipiant teisingumo bei teisėtumo principų taikymą baudžiamajame procese, sumenkinant už ikiteisminių tyrimų organizavimą bei vadovavimą atsakingos institucijos – LR prokuratūros prestižą.

Be to, kaltinamasis E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. tuo, kad jis, realizuodamas šį susitarimą, 2011 m. lapkričio 3 d. 11 val. 01 min. atvyko į Šiaulių apygardos prokuratūrą adresu (duomenys neskelbtini), kabinetą Nr. 104 pas prokurorą E. A. pokalbiui dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-2-095-10, tačiau, išeidamas iš susitarimo ribų, 2011 m. lapkričio 3 d. laike nuo 11 val. 01 min. iki 11 val. 08 min., savo iniciatyva, be bendrininkų žinios, Šiaulių apygardos prokuratūros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), papirko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-095-10 organizuojantį bei tyrimui vadovaujantį prokurorą E. A., perduodamas kyšį – 99,99 Lt vertės alkoholinį gėrimą „Fridtjof NANSEN COGNAC X.O“ ir 14,99 Lt vertės skardinę lašišinių žuvų grūdėtųjų raudonųjų ikrų „Lemberg Lachskaviar“.

Baudžiamoji byla su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka perduota nagrinėti apylinkės teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 426 str. 1 d. nuostatas pagreitintas procesas yra galimas, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, t.y. tada, kai veiką padaręs asmuo yra iš karto nustatomas, procese nereikia taikyti sudėtingų įrodinėjimo priemonių, o veiką padariusio asmens kaltei pagrįsti duomenų pakanka. Pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 straipsnis), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 straipsnis) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, tačiau visais atvejais bylos aplinkybės turi būti pakankamai aiškios. Tokiu būdu, byla pagreitinto proceso tvarka gali būti nagrinėjama, kai ji nėra sudėtinga. Bylos sudėtingumą lemia tiek faktinės, tiek teisinės bylos aplinkybės. Tai aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika, tyrimo ypatybėmis, kitais konkrečios bylos aspektais. Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti iškilę sudėtingi teisės taikymo klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį, specifiką ir kt.

Kaltinamųjų, kurie kaltinami apygardos prokuroro kurstymu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kaltė grindžiama įrodymais, gautais Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytomis priemonėmis, kaltinamieji kaltais neprisipažįsta, reikalauja papildomų įrodymų rinkimo ir jų tyrimo. Teisme, įrodymų tyrimo eigoje, apklausus vienintelį prokuroro nurodytą liudytoją šioje byloje, kaltinamieji ir jų gynėjai pareikalavo teismo išreikalauti papildomus įrodymus – išviešinti Klaipėdos apygardos teismo pirmininko nutartį dėl slaptos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo sankcionavimo, išreikalauti visą su šia nutartimi susijusią medžiagą, iškviesti ir apklausti liudytojais Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ir sekretorę, kaltinamieji J. K. ir V. M. prašė išreikalauti kompiuterines laikmenas pareigūnų, apklausiusių juos įtariamaisiais, darbo vietų, iš kurių galima būtų matyti jų susirašinėjimą elektroniniu būdu kaltinamųjų apklausų metu. Teisine prasme tokia byla laikytina sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent, suteikti pakankamas garantijas užtikrinant visų proceso dalyvių teisių ir interesų apsaugą, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principų laikymąsi. Teismo pareiga pašalinti bet kokią abejonę, susijusią su nešališku teismu ir visos baudžiamosios bylos tyrimu.

Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti pagreitinto proceso tvarka kaltinamieji nebuvo susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga, jiems nesuteikta galimybė pareikšti prašymus, reikšti nušalinimus ikiteisminio tyrimo eigoje. 2011 m. lapkričio 11 d. įtariamasis E. V. raštu (b.l. 13, t. 2) pareiškė nušalinimą visiems Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes ikiteisminį tyrimą organizuojantis įstaigos padalinio vadovas E. K. yra ir gali būti jo atžvilgiu šališkas, nes santykiai su E. K. ir jo sutuoktine konfliktiški. Tačiau šis įtariamojo prašymas nebuvo nagrinėtas ir išspręstas. Teisme kaltinamasis E. V., kaltinamųjų gynėjai reikalavo, kad ikiteisminį tyrimą atliktų nešališka ikiteisminio tyrimo įstaiga. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad įtariamiesiems gali kilti pagrįstų abejonių dėl nešališko bylos tyrimo ir teismo.

Šioje baudžiamojoje byloje J. K., V. M. ir E. V. kaltinami tuo, kad jie bendrininkaudami susitarė sukurstyti Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą E. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, E. V., realizuodamas šį susitarimą, perdavė prokurorui kyšį – alkoholinio gėrimo butelį ir skardinę ikrų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. nuostatas kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo atveju objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas, todėl priežastinį ryšį tarp kurstytojų ir bendrų padarinių galima patvirtinti tik tada, kai įsitikinama, kad kiekvieno iš bendrininkų veiksmai buvo reikalingi ar bent būtini bendroje nusikalstamojoje veikoje, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiką inkriminuojant kaip kurstytojų, kaltinime nurodyta tik pati veika – „susitarė sukurstyti“, tačiau kuo, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu pasireiškė kaltinamųjų toks susitarimas, kokie kiekvieno bendrininko, kurstytojo veiksmai sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams, atsirasti nusikalstamiems padariniams, kaltinime nenurodyta. Kaltinime neapibrėžta, neindividualizuota kiekvieno bendrininko veika. Tokiu būdu, būtent, šios nusikalstamos veikos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Kaltinimas turėtų būti tikslinamas, nusikalstamo susitarimo aplinkybės išaiškintos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas - užtikrinama ne tik atitinkamu teisiniu reglamentavimu, bet ir tinkamu baudžiamojo proceso principų bei baudžiamojo proceso teisės normų taikymu. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjus, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kaip nurodyta 2011 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. P. pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui laikytini pagrįstais ir tenkintinais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 432 str. 2 d., teismas

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-204-446/2011 (teisminio proceso Nr. 1-07-1-00308-2011-4), kurioje J. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d, V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., 227 str. 4 d., grąžinti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Sandžiui Povilauskui.

Nutartis neskundžiama.