Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. kovo 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

2) 2012 m. kovo 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atlikęs;

3) 2017 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2023 m. kovo 8 d., apie 16:45 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė savo broliui Ž. B. į krūtinę ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam Ž. B. nežymią žaizdą apatinėje lūpoje ir nubrozdinimus dešinės plaštakos IV ir V dešininių-piršto sąnarių srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis nėra gydytas gydytojo psichiatro, jokia psichikos liga neserga, neturi priklausomybių alkoholiui. Neneigia, kartais alkoholio pavartoja, bet ne pastoviai, būna, kad savaitėm jo negeria. Jis dirba pavienius darbus pas žmones, legaliai darbo neturi. Gyvena su broliu Ž., tėvu A. ir teta nuosavame name (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 8 d. jis namuose buvo neblaivus. Nuo 10 val. ryto buvo išėjęs į miestelį pas draugą, kur gėrė degtinę. Namo grįžo po pietų, bet stipriai girtas. Namo parėjo apie 16–17 val. Po to tik atsimena, kad sėdi policijos mašinoje ir jį veža į areštinę. Neatsimena, kas vyko namuose. Jis susipažino su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą ir žino, kad įtariamas sumušęs savo brolį Ž. B.. Šiandien jaučia skausmą abejose rankose, krumpliuose ir ties riešais, nors sužalojimų juose nesimato. Gali būti, kad namuose susipyko su broliu Ž.. Gali būti, kad jį kumščiais mušė, bet to tikrai neatsimena. Neatsimena, dėl ko galėjo kilti jo ir brolio konfliktas, bet gali būti, kad jam sudavė į veidą ar į krūtinę. Jei taip brolis sako, matyt, nemeluoja. Būna taip, kad kartu su broliu Ž. geria, t. y. vartoja alkoholį, pasipyksta ir pergėrę vienas kitą pakumščiuoja, bet viską išspręsdavo be policijos. Jis yra teistas, bet jau seniai, gal prieš kokius 3–4 metus, kada smurtavo prieš tėvą A.. Po to buvo pasimokęs, atrodo neblogai su tėvu ir broliu sutaria. Vakar taip išėjo, šventė moters dieną, po ko su broliu dėl kažko susipyko. Labai gailisi, kad taip įvyko. Labai nori brolio atsiprašyti su juo susitaikyti. Kol vyksta byla, galėtų prisiglausti ir pagyventi pas savo dėdę R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pažada nebegerti alkoholio, su broliu ateityje susitaikys. Dėl ko susipyko, nebeprisimena. Kuria ranka mušėsi, neprisimena. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Jie dažnai pykstasi su broliu, todėl ir gyvena skirtinguose namo galuose. Dabar dar nestovi darbo biržoje, oficialiai niekur nedirba. Jis gauna pajamų iš padienių darbų pas žmones (b. l. 121–124, 134–136).

Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vienas, kūreno pečių ir, žiūrėdamas televizorių, gėrė alų. Alaus buvo išgėręs apie du litrinius plastikinius butelius. Alkoholį vartojo jau iš vakaro. Jis išgirdo, kad trinktelėjo namo lauko durys. Nuėjęs į virtuvę, norėjo pašildyti valgį. Atsisukęs pamatė, kad namo lauko durys išverstos. Nuėjęs prie brolio A. kambario durų, jas atidaręs, pamatė A., sėdintį prie krosnies. Nieko nesakęs uždarė duris ir nuėjo į savo kambarį. Tuo metu pro langą pamatė grįžtantį savo tėvą A. B.. Tėvas atsinešė 1 l talpos butelį alaus. Jie su tėvu pradėjo gerti alų. Begeriant alų tėvas, atsistojęs, išėjo pas kaimyną pasiskolint pinigų, kadangi jie dar norėjo nusipirkti alaus. Tuo metu į Ž. B. kambarį atėjo brolis A.. Pradėjo jam priekaištauti, kad namuose nieko nepalikta valgyti. Tarp jų kilo susistumdymas. A. B. jį nuo savęs nustūmė ir šis, vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, nuėjo į savo kambarį. Ž. B. uždarė savo kambario duris, kadangi nenorėjo gilinti konflikto. Po kurio laiko tarp jo ir brolio virtuvėje vėl kilo žodinis konfliktas, jo metu A. ranka jam apie 4–5 kartus trenkė į krutinę ir apie 3–4 kartus trenkė į veido sritį. Pajuto fizinį skausmą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po muštynių A. aprimo ir nuėjo į savo kambarį. Tada Ž. B. pasiėmė telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112. Po ko, paėmęs tualetinio popieriaus, valėsi kraujuotą lūpą. Prieš jį brolis A. smurtauja ne pirmą kartą. Ankščiau A. smurtavo prieš tėvą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl padarytų sužalojimų kreipėsi į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Gydytojo išrašą pateikia prie medžiagos. Pas teismo med. ekspertą dėl jam padarytų sužalojimų nevyks (b. l. 17–18).

Įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: nuo pagrindinio kelio matomas medinis pilkos spalvos, vieno aukšto gyvenamasis namas. Iš namo dešinės pusės yra įėjimas į vidų, laukinės durys medinės, pakrypę, laikosi ant vieno vyrio. Pro atidarytas duris patenkame į koridorių, kuriame stovi du dviračiai, tiesiai yra dvejos durys, kurios uždaros nenaudojamos. Koridoriaus kairėje yra medinės baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į patalpą Nr. 1. Patalpos Nr. 1 dešinėje stovi kelios spintelės ir malkinis žalios spalvos koklių krosnis, iš patalpos Nr. 1 tiesiai yra praėjimas į patalpą Nr. 2. Patalpos Nr. 2 dešinėje, artimajame kampe stovi išskleista sofa su ant jos esančiais patalais, šalia stovi staliukas ir spintelė, tolimajame dešiniame kampe stovi dar viena lova su ant jos esančiais patalais. Patalpos kairėje stovi spintelė, staliukas, kairiajame tolimajame kampe sumesti drabužiai. Patalpoje Nr. 1 ir Nr. 2 jokių grumtynių ar smurto pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. Iš koridoriaus į dešinę yra rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkame į patalpą Nr. 3. Patalpos Nr. 3 kairėje stovi šaldytuvas, spintelės, malkinė krosnis ant kurios ir stalas, ant kurio yra viryklė, virdulys ir įvairūs buities reikmenys. Patalpos Nr. 3 viduryje, ant grindų, guli plastikinis kibirėlis, šalia jo guli supjaustyti dešros gabalai ir šaukštas. Iš Patalpos Nr. 3 tiesiai yra rudos spalvos medinės durys į patalpą Nr. 4. Durys apgadintos, apgadinimai nešvieži. Patalpoje Nr. 4 kairėje stovi du foteliai, malkinė krosnelė, sofa, viduryje stovi staliukas, už staliuko stalas su televizoriumi, dešinėje dar viena išskleista sofa su pataline. Patalpoje Nr. 4 jokių smurto ar grumtynių pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 6–8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Kuosos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 8 d., jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju V. Prėniu, apie 16:56 val. buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas prašo policijos pagalbos, kadangi namuose jo neblaivus brolis, neadekvatus, agresyviai nusiteikęs, buvo susimušę tarpusavyje. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Vaikų namie nėra. Prašo brolį sudrausminti. Pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tarp brolių Ž. B. (nustatytas 3,41 promilių girtumo laipsnis) ir A. B. (nustatytas 3,33 promilių girtumo laipsnis) įvyko konfliktas, kurio metu A. B. Ž. B. sudavė 3 kartus į veido sritį ir 3 kartus į krūtinę, taip sukeliant jam fizinį skausmą Ž. B.. A. B. 17:30 val. sulaikytas ir 18:00 val. pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą tolimesniems veiksmams (b. l. 34–38).

Policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20230308-170940UTC+0200 apžiūros metu nustatyta: matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio kaimiškoje vietovėje ir eina prie medinio namo. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai įeina į namo vidų, prisistato ir bendrauja su asmeniu prisistatančiu A. B.. Policijos pareigūnui asmens paklausus, kur yra Ž., pastarasis pamoja ranka į sekantį kambarį ir nurodo, kad gyvena kitoje pusėje. Toliau matoma, kaip vienas policijos pareigūnas išeina iš kambario, o kitas bendrauja su įtariamuoju nusikalstamos veikos padarymu. Asmuo nurodo, kad su broliu nebendrauja, parvažiavo po darbo ir miegojo, jis negirtas bet išgėręs, jis į „aną namo pusę neina“, jis grįžo prieš porą valandų, atsigulė ir miegojo. Įtariamasis neigia smurtavęs prieš brolį. Matoma, kaip į kambarį įėjęs vyresnio amžiaus vyras nurodo, kad įvykio metu jo nebuvo. Vaizdo įrašo trukmė 22 min. 42 s. (b. l. 54–56).

MP 4 formato Bendrajam pagalbos centrui (BPC) skambučio įrašo ID 92156063772 apžiūros metu nustatyta: skambučio pradžia 2023 m. kovo 8 d., d. 16:50:54 val., girdimi du balsai, vienas jų moteriškas BPC operatorės, o kitas vyriškas. Vyriškas balsas, atsakydamas į BPC operatorės klausimus parodo, kad brolis prisigėrė, atėjo ir šokinėja ant jo, jie susimušė, dabar pranešėjas nežino, ką daryti. Toliau pranešėjas nurodo, kad įvykis (duomenys neskelbtini), namas. Toliau pranešėjas nurodo, kad jis nesusitvarko su broliu, susimušė su juo, nes šis niekaip neapsiramina, neblaivus, nežino, kas jam užėjo. Greitosios nereikia, jam „biškį“ lūpą praskėlė. Pranešėjas prisistato Ž. B.. Skambučio trukmė 02:51 min. (b. l. 48–50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. Laurinavičius, susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir nukentėjusiojo Ž. B. medicininiais dokumentais, teikė išvadą: Ž. B. padaryta nežymi žaizda apatinėje lūpoje ir nubrozdinimai dešinės plaštakos IV ir V „Krumplių“ (delninių pirštų sąnarių – (eksperto pastaba)) srityse, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40–41).

Motyvuojamoji dalis

A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. B. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui, o būtent, dėl to, kad jis 2023 m. kovo 8 d., apie 16:45 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,33 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė savo broliui Ž. B. į krūtinę ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam Ž. B. nežymią žaizdą apatinėje lūpoje ir nubrozdinimus dešinės plaštakos IV ir V dešininių-piršto sąnarių srityse, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta. Parodė, kad gali būti, kad namuose susipyko su broliu Ž.. Gali būti, kad jį kumščiais mušė. Gali būti, kad jam sudavė į veidą ar į krūtinę (b. l. 121–124, 134–136.). Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad A. B. ranka jam apie 4–5 kartus trenkė į krutinę ir apie 3–4 kartus trenkė į veido sritį. Pajuto fizinį skausmą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas (b. l. 17–18). Taip pat A. B. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6–8), neblaivumo nustatymo duomenys (A. B. atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0282, patikros sertifikatas Nr. 1887425, pirmuoju tikrinimu nustatytas 3,41 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 3,33 promilių neblaivumas (b. l. 35–38), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam Ž. B. padaryta nežymi žaizda apatinėje lūpoje ir nubrozdinimai dešinės plaštakos IV ir V „Krumplių“ (delninių pirštų sąnarių – (eksperto pastaba) srityse, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40–41) bei kiti byloje esantys duomenys.

Pateiktų įrodymų visuma ir jų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, jog sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, bausmės vykdymo atidėjimu, paskiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais (b. l. 139).

Dėl A. B. skiriamos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 ir 61 straipsnių nuostatomis. A. B. padarė vieną baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, kaltinamajam suvokiant neteisėtą elgesį, ir norint taip veikti. A. B. smurtavo prieš savo brolį, keletą kartų smūgiavo į gyvybiškai svarbias jo kūno sritis – veidą, krūtinę. Veika padaryta esant neblaiviam, nustatytas pakankamai didelis, 3,33 promilių, neblaivumas. A. B. nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 74–75), praeityje Lietuvoje teistas 3 kartus, iš kurių du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 82–86), tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas per 5 metų laikotarpį 7 kartus, matyti, kad vyrauja apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų padaryti pažeidimai (b. l. 76–81). Teistumas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas neleidžia A. B. apibūdinti vienareikšmiškai teigiamai, kadangi ši aplinkybė rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, ir jos turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita vertus, visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad A. B. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas byloje nėra. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant didesnę nei vidurkis. Teismo vertinimu, pagal A. B. bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „pirmą kartą“ yra išaiškinta, kad taikant šias nuostatas pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 385-390). Taigi nors kaltinamajam faktiškai praeityje buvo paskirta arešto bausmė, tačiau esant išnykusiam teistumui yra laikoma, kad teisine prasme kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Dėl šių priežasčių manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jos terminą 10 mėnesių, nustatant, kad A. B. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23:00 val. vakaro iki 05:00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais A. B. įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. B. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant A. B. per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Realaus bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 8 d. 17:30 val. iki 2023 m. kovo 9 d. 15:21 val. (b. l. 105–106) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama (b. l. 125–128).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos, su skambučio BPC garso įrašu (1 diskas) (b. l. 47) ir „Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu (1 diskas) (b. l. 54), paliekamos saugoti byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo Ž. B. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 60–62). Kaltinamasis pateikė 2023 m. balandžio 9 d. Perlas Finance kvitą, iš kurio matyti, kad 23,02 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta (b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių ir paskirti A. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad A. B. intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpiu privalo būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23:00 val. vakaro iki 05:00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 8 d. 17:30 val. iki 2023 m. kovo 9 d. 15:21 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas, su skambučio BPC garso įrašu (1 diskas) ir „Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu (1 diskas), palikti saugoti byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.