Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-106/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-29
Bylos Nr.
1-119-106/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Nukentėjusysis
D. C., D. K.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos

Baudž. byla Nr. 1-119-106/2008m. Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1, 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 29 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nukentėjusiosioms D. C. ir D. K.,kaltinamajam V. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. tyčia nužudė kitą žmogų.

2008 m. balandžio 27 dieną, apie 20 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), V. M. buitinio konflikto metu su A. M., stovintį ir pargriautą A. M. mušdamas kumščiais bei nukentėjusiajam gulint aukštielninkam, mindamas jam abiejų kojų keliais krūtinę, iš viso sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į krūtinę, pilvą, nugarą, galvą, rankas, padarydamas krūtinkaulio, dešinės pusės II, III, IV,V, IX, X ir kairės pusės I, II, III, IV, V ir VI šonkaulių lūžius, kaklo VI slankstelio kūno lūžį, gerklų kremzlių ir paliežuvinio kaulo lūžį, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas, smulkius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, daugybines krūtinės ląstos, pilvo, nugaros ir rankų poodines kraujosruvas, kairio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimus. Dėl paliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o supūliavus krūtinkaulio, šonkaulių bei kaklo VI slankstelio lūžiams, A. M. išsivystė krūtinės ląstos sienos ir kairiojo dilbio minkštųjų audinių flegmona, pūlingas plaučių uždegimas ir abipusis piotoraksas, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusysis 2008 m. gegužės 9 d. mirė. Taip V. M. tyčia nužudė A. M..

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad kartu su mirusios žmonos broliu A. M. gyveno dviejų kambarių bute, esančiame Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). A. M. buvo geras žmogus, bet girtaudavo, buvo labai netvarkingas, nesirūpino namais, kartais iš jų išnešdavo ir parduodavo daiktus, pinigus pragerdavo, todėl tarp jų kildavo konfliktai. 2008 m. balandžio 27 d. grįžęs namo rado A. M. nusmukusiomis kelnėmis girtą miegantį virtuvėje ant grindų. Norėdamas vėliau parodyti A. M., kaip šis atrodė, jis jį nufotografavo mobiliuoju telefonu. Apie 20 val. A. M. prabudo, vis prašė alkoholio ir jie susipyko. Pradžioje tik barėsi, po to susistumdė. Jis sudavė A. M. 5–6 smūgius ranka į krūtinę ir veidą. Pargriuvus A. M. ant žemės, jį prispaudė su keliu ir sudavė vieną kartą A. M. į skruostą ir vieną kartą į krūtinę, nes šis bandė jį smaugti. Kiek konkrečiai sudavė smūgių A. M., jis neprisimena. A. M. jis nesmaugė, nesupranta, kaip galėjo lūžti A. M. šonkauliai. Po konflikto A. M. šešias dienas nors ir dejuodamas vaikščiojo, parsinešdavo iš kiemo vandens bei alkoholio ir jis nemanė, kad A. M. yra stipriai sužalotas. Matėsi tik perskelta lūpa, kartais jam atsikosėjus suskaudėdavo, bet manė, kad taip gali būti kiekvienam. Kadangi A. M. 2–3 dienos prieš šį konfliktą buvo pametęs buto raktą, jis A. M. išeidamas iš namų bute užrakindavo, kad buto kas nors neapvogtų. Paskutines dvi dienas A. M. nesikėlė iš lovos, nieko nevalgė, gėrė tik vandenį, bet tai po smarkių išgertuvių būdavo įprastas dalykas ir jis į visa tai nekreipė dėmesio. Greitosios pagalbos A. M. nekvietė, nes A. M. niekuo nesiskundė. 2008 m. gegužės 9 d., apie 12 val., kai jis užėjo pas A. M. į kambarį, šis pakėlė galvą ir buvo dar gyvas, o po dviejų valandų užėjęs pas jį pamatė, kad A. M. yra miręs ir apie tai pranešė kaimynams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. parodė, kad A. M. yra jos brolis. A. M. gyveno viename bute su jos mirusios sesers R. vyru kaltinamuoju V. M., kuris po žmonos mirties ėmė labai girtauti, išgėręs būdavo labai agresyvus, anksčiau mušdavo ir savo žmoną. A. M. skųsdavosi, kad V. M. jį muša, apie tai pasakodavo ir kaimynai. A. M. buvo labai ramaus būdo ir pats muštynių nepradėdavo. Ji buvo įspėjusi kaltinamąjį, kad jis nemuštų A. M.. Apie brolio mirtį gegužės 9 dieną ji sužinojo iš sūnaus R. M..

Nukentėjusioji D. C. parodė, kad jos brolis A. M. gyveno su V. M. viename bute, abu mėgo išgerti. Kadangi ji anksčiau gyveno kaimynystėje, žino, kad V. M. dažnai prieš A. M. vartodavo smurtą, nes išgėręs būdavo labai agresyvus. A. M. buvo ramaus būdo, pats konfliktų nepradėdavo. 2008 m. kovo mėnesį jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad V. M. muša A. M., be drabužių išmetė ant laiptų. Ji įspėjo V. M., kad šis nemuštų jos brolio. Pats A. M. jai nesiskųsdavo. Apie A. M. mirtį jai telefonu pranešė V. D., kuri sakė, kad kelios dienos iki mirties V. M. mušė A. M., girdėjosi triukšmas iš jų buto. Sakė, kad jų buto durys buvo užrakintos. G. K. jai sakė, kad V. M. dažnai pakeldavo ranką prieš A. M.. Paskutinį kartą su A. M. telefonu kalbėjosi 2008 m. balandžio 24 d., jis niekuo nesiskundė, paaiškino, kad sode kasa žemę. Kadangi vėliau tą pačią dieną A. M. paskambino būdamas girtas, ji liepė daugiau neskambinti. Su broliu daugiau nekalbėjo ir nesimatė. Gegužės 9 dieną iš sesers sužinojo, kad brolis mirė ir pirma mintis buvo, kad jį užmušė V. M.. Iš kaimynų sužinojo, kad V. M. mušė A. M., po to A. M. buvo užrakintas bute. Iki tol V. M. buto nerakindavo, nes jame nieko vertingo nebuvo.

Liudytojas R. M. parodė, kad jo dėdė A. M. gyveno su kaltinamuoju V. M.. Kai būdavo blaivūs, V. M. ir V. M. tarpusavyje sutardavo gerai. V. M. girtas būdavo agresyvus ir terorizuodavo A. M.. V. M. po žmonos mirties alkoholį gerdavo beveik kasdien. A. M. taip pat buvo mėgėjas išgerti, girtuokliaudavo kartais 1–2 savaites be pertraukos. Jis dažnokai pas juos užsukdavo, nes pro šalį važiuodavo į savo garažą. A. M. rinkdavo metalo laužą ir parduodavo R. M. vardu, nes R. M. buvo grąžinamas PVM mokestis. Maždaug dvi savaitės iki A. M. mirties matė A. M., kuris jo vardu pardavė metalo laužą ir gavo 200 Lt. Ant A. M. veido nebuvo jokių sumušimo žymių, tik nuo praeitų metų rudens nevaldė dešinės rankos, kurią buvo susilaužęs ir ranka vis dar nebuvo visiškai sugijusi. 2008m. gegužės 9 d., apie 19 val., jam paskambino V. M. ir pasakė, kad mirė A. M., suprato, kad V. M. neblaivus. Jis atvyko į A. M. ir V. M. butą. Čia lauko duryse pamatė skylę. Į butą įėjo su V. M.. Antrame kambaryje ant lovos aukštielninkas gulėjo miręs A. M.. V. M. jam paaiškino, kad skylę duryse prieš keturias dienas išmušė O. S.. Gegužės 10 d. V. M. jam davė 900 Lt, kad jis deramai palaidotų A. M.. Tada V. M. pasirodė kažkoks sutrikęs. Kaimynė N. V. jam sakė, kad A. M. lauke paskutinį kartą matė gegužės 5 d.

Liudytoja N. V. parodė, kad V. M. ir A. M., gyv. Merkio g. 4–8, buvo jos kaimynai. Abu buvo mėgėjai išgerti, dažnai girdėdavo, kaip jie tarpusavyje konfliktuoja. Kuris buvo konfliktų iniciatorius, ji negali pasakyti, bet V. M. yra gana agresyvus, išgėręs ieškodavo priekabių, nuolat šaukdavo ant A. M., ne kartą yra jį ir mušęs. A. M. buvo ramaus būdo žmogus. A. M. niekur nedirbo, bet nebuvo valkataujantis asmuo – rinkdavo butelius, metalo laužą. V. M. dirbo neoficialiai, bet paskutiniu metu iki A. M. mirties jis gerą savaitę laiko neišėjo į darbą, nuolat gėrė alkoholį. A. M. iš buto niekur nebeišeidavo, nes V. M. jį bute užrakindavo. A. M. sakė, kad yra pametęs buto raktus. Gegužės mėn. pradžioje, vieną iš dienų, kai buvo daug išeiginių, apie 23 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino kaimynas V. M., kuris paprašė, kad ji pažiūrėtų, kas tranko jo duris. Ji atsisakė, sakydama, „tavo butas, eik ir žiūrėk“. Sužinojo, kad A. M. ir V. M. buto duris trankė O.. O. duryse išdaužė skylę – toje vietoje, kur buvo užkalta faneros lakštas. Skylė kumščio dydžio. Kartą ji per duryse esančią skylę padavė A. M. valgyti. Matė, kad A. M. veidas yra stipriai sumuštas, sutinęs, jis kažką nerišliai murmėjo. Klausė, kas jam yra, kas sumušė, bet A. nieko nepasakė. Tuo metu ji jokių muštynių garsų kaimynų bute negirdėdavo. Likus kokioms 2–3 dienoms iki Antano mirties, ji pro skylę matydavo, kad jis guli lovoje. Ji kalbindavo A. M., klausdama, ar jis gyvas, o pastarasis pajudindavo ranką, tačiau prie durų neprieidavo. Ji suprato, kad V. M. užrakindavo A. M. bute ir šis pats durų negalėjo atsirakinti. Gegužės gal 6–7-ą dieną ji buvo įėjusi į butą. Tuo metu V. M. buvo namuose – jis ir atrakino duris. Priėjusi prie A. M., kuris gulėjo savo lovoje, girdėjo kaip jis sunkiai kvėpuoja, tačiau nieko bloga nepagalvojo, manė, kad A. reikia pagirių. Apie tai, kad A. M. sulaužyti šonkauliai ar padaryti kitokie sužalojimai, jis jai nieko neužsiminė, neprašė jokios pagalbos, nesakė, kad iškviestų medicinos pagalbą. Kadangi jo veidas vis dar tebebuvo mėlynas, sutinęs, ji klausė V. M., kas atsitiko, į jos klausimą pastarasis atsakė nežinąs. Jokių pašalinių žmonių, užeinančių į V. M. ir A. M. butą, ji tuo metu nematė. Apie A. M. mirtį jai pasakė pats V. M.. Su juo užėjo į butą ir pamatė savo lovoje gulintį jau nebegyvą Antaną.

Liudytojas A. D. parodė, kad buvo kaltinamojo ir A. M. kaimynas. V. M. ir A. M. buvo mėgėjai išgerti, po to tarp jų kildavo barniai, iš jų buto girdėdavosi triukšmas. A. M. gal kokios trys savaitės iki jo mirties vėl ėmė stipriai gerti. Prieš kokias tris– keturias dienas iki jo mirties A. M. per savo kambario langus pakvietė jį, stovintį lauke, prieiti. Kai jis paklausė, ko šis nori, A. M. per langą atsakė, kad jam reikia pagirių ir išmetė 50 Lt kupiūrą. Matė, kad A. M. veidas sutinęs, su mėlynėmis ir jis suprato, kad A. M. stipriai sumuštas, tačiau pastarasis nesakė, kas jį sumušė ir prie kokių aplinkybių. Už duotus pinigus nupirko butelį degtinės ir pririšęs prie virvės padavė A. M.. Pastarasis pririštą prie virvės butelį įsitraukė per langą. Jo kartu išgerti nekvietė ir jis į A. M. namus nėjo. Jau kurį laiką A. M. niekur iš namų neišeidavo, jo lauke nesimatė. Po tos dienos, kai A. M. padavė degtinės butelį, kieme gėrė alkoholį su V. M., bet šis jam apie A. M. taip pat nieko nepasakojo. Kaimynai paskutinėmis dienomis iki A. M. mirties jo lauke taip pat nebematydavo, kalbėjo, kad jis yra užrakintas. Kadangi A. M. buvo ramus žmogus, su kaimynais sutardavo, tai jam kai kurie kaimynai nunešdavo pavalgyti. Pas V. M. ir A. M. bute jis buvo maždaug prieš dvi savaites iki A. M. mirties. Tada A. M. dar nebuvo sumuštas.

Liudytoja G. K. parodė, kad kaltinamasis ir A. M. gyveno jos kaimynystėje, abu buvo mėgėjai išgerti, po to keldavo vaidus, triukšmaudavo. A. M. dažnai išbėgdavo iš namų, nes V. M. jį mušdavo. Ji kviesdavo A. M. seserį, kad juos nuramintų. Maždaug prieš 2-3 savaites iki A. M. mirties taip jų bute buvo didelės muštynės, o paskutinės muštynės buvo maždaug prieš savaitę – girdėjo keiksmažodžius ir, kaip jai atrodo, pašalinių žmonių riksmus. A. M. savo bute buvo užrakintas apie savaitę laiko, matė jų buto duryse skylę. A. M. prašydavo, kad jį išleistų, prašydavo cigarečių. Ji klausė, ar A. M. nori valgyti, bet jis atsakė, kad nenori. Skylė buvo nedidelė, ji labai iš arti nežiūrėjo, todėl nematė, kas darosi bute ir kaip atrodo A. M., bet girdėjo, kad A. M. sunkiai kalba. A. M. buvo tylus, ramus žmogus. Žinojo, kad jis kažkada buvo susilaužęs ranką, bet kas jam sulaužė ranką, ji neklausė. Po to sužinojo, kad A. M. mirė.

Liudytojas O. S. parodė, kad pažįsta A. M. ir V. M., kurie gyveno kartu viename bute. Jis bendrauja su V. M., kadangi kartu su juo dirbo AB „Klaipėdos keliai“, o po to abu kartu uždarbiaudavo dirbdami nelegaliai įvairius darbus statybose. Dažnai užeidavo pas juos į namus. 2008-04-25 jis buvo atvažiavęs pas V. M., tačiau užėjęs į butą nebuvo. Atvežė šiam skolą. Taip pat buvo atvykęs ir gegužės 4–5 dienomis, tačiau jo į butą nieks neįleido. Gegužės 4 d. girdėjo, kad viduje yra A. M., kuris pasakė, kad jis užrakintas. Gegužės 5 d. jis stipriai beldė į duris, net nuplėšė nuo durų gabalą faneros, kuri buvo užkalta ant anksčiau buvusios skylės, nes žinojo, kad V. M. ir A. M. yra namuose, bet jo niekas į butą neįleido. Apie A. M. sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Žino, kad išgėrę A. M. ir V. M. konfliktuodavo ir pasimušdavo, nes V. M. buvo agresyvus. Būdamas piktas, kad jo neįleido, parašė V. M. SMS, kurioje jį iškeikė. 2008-05-09 pavakarį jam paskambino V. M. ir pasakė, kad A. M. negyvas, kaltino, kad jis (O. S.) užmušė A. M.. Jis vėl skambino gegužės 10 d. ir sakė, kad įvykiu domisi policija. A. M. jis nemušė ir laikotarpiu tarp balandžio 27 ir gegužės 9 d. su juo nebendravo. Konfliktas su A. M. buvo įvykęs 2007 m. rudenį, jie buvo susimušę, bet po to jie daugiau nebesipyko.

Įvykio vietos pažiūros protokole užfiksuota, kad 2008 m. gegužės 9 d. 18 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), bute ant lovos aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas. Buto duryse skylė (t.1, b.1. 8–12).

Kaltinamojo nurodytą nukentėjusiojo sužalojimo laiką bei nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.

Teismo medicinos specialisto tyrimo išvadoje Nr.M421/08 (03) nustatyta, kad A. M. padaryti šie sužalojimai: krūtinkaulio, dešinės pusės II, III, IV, V, IX, X ir kairės pusės I, II, III, IV, V ir VI šonkaulių lūžiai, kaklo VI slankstelio kūno lūžis, gerklų kremzlių ir paliežuvinio kaulo lūžis, kairės alkūnės lūžis (refraktūra), viršutinės lūpos muštinė žaizda, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos, smulkūs veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybinės krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, išorinių lytinių organų ir rankų poodinės kraujosruvos, kairio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinė dešinio kelio sąnario kraujosruva. Sužalojimai padaryti bukais daiktais ir paviršiais daugiausiai nuo sumušimo. Nedidelės apvalios poodinės grupinės dešinio žasto kraujosruvos būdingos spaudimui rankų pirštų galais. Krūtinės ląstos kaulų lūžiai galėjo gautis suduodant kumščiais, spardant bei minant kojomis. Kairės alkūnės lūžis tikriausiai gavosi griūnant. Sužalojimai įvairaus senumo. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, sužalojimų supūliavimo, šonkaulių lūžių sustorėjimo bei kitų požymių, pagrindiniai sužalojimai yra seni, galėjo būti padaryti 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje, galbūt 27 dieną. A. M. mirė nuo patirtų daugybinių lūžių, jiems supūliavus, išsivysčius krūtinės ląstos sienos ir kairiojo dilbio minkštųjų audinių flegmonai, pūlingam plaučių uždegimui bei piotoraksui (pūliai krūtinplėvės ertmėje). Šie sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 ir komentarų 16 straipsnis). Paliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei padarė įvairios lokalizacijos poodines kraujosruvas – nežymų sveikatos sutrikdymą. Galvos bei pagrindiniai krūtinės ląstos sužalojimai paaiškinami mažiausiai dešimčia smūgių (trauminių poveikių). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo ribotai judėti. Jis mirė 2008-05-08 ar 09. Mirusiojo kraujyje alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 31–40).

Iš UAB „Kuusakovski“ pranešimo matyti, kad 2008-04-21 R. M. vardu parduota metalo laužo už 26,52 Lt ir tai patvirtina, kad A. M. tuo laiku dar nebuvo sužalotas (t. 1, b. 1.86–88).

Byloje yra nukentėjusiosios D. C. pokalbių suvestinė, su kuria susipažinusi D. C. patvirtino, kad su broliu paskutinį kartą kalbėjosi telefonu 2008 m. balandžio 24 d. vakare ir iš pokalbio suprato, kad jis vėl pradėjo girtauti ( t. 2, b. l. 103–105 ).

Iš V. M. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš V. M. paimtas telefonas NOKIA 3110 IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.1. 120–121).

V. M. telefono apžiūros metu nustatyta, kad „MENIU" funkcijoje „GALERIJA" „VAIZDO ĮRAŠAI" užfiksuoti 2008-04-27 trys vaizdo įrašai, kuriuose matosi gulintis ant grindų vyriškis. Vyriškus be marškinėlių, nusmauktomis kelnėmis ir apatinėmis kelnaitėmis (t. 1, b.1. 159–168). Kaltinamasis V. M. parodė, kad būtent tą pačią dieną, po to, kai nufotografavo, jis sumušė A. M.. Kad A. M. galėjo būti sužalotas 2008-04-27, konstatuota ir teismo medicinos specialisto išvadoje, todėl nėra pagrindo šia data abejoti.

Iš esmės tokius pat parodymus apie A. M. sužalojimo aplinkybes kaltinamasis V. M. davė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei teisėjui, šiuos parodymus patvirtino ir detalizavo įvykio vietoje (t. 1, b. 1 129–131, 170, t. 2, b. l. 12–14, t. 1, b. l. 135–137, 138–158).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad alkūnės lūžis, poodinė dešinio kelio sąnario kraujosruva galėjo gautis nukentėjusiajam griūvant. Įvertinant nukentėjusiojo gyvenimo būdą, negalima atmesti, kad šiuos sužalojimus jis galėjo patirti griuvinėdamas būdamas neblaivus, ir dėl šių sužalojimų, nenustačius jų atsiradimo mechanizmo, V. M. neteisiamas.

Žemesnės instancijos teismas

V. M. nors ir prisipažino sudavęs kumščiu daug smūgių į įvairias kūno vietas bei į galvą, spaudęs V. M. keliais, abejoja, kad smurtiniais veiksmais sukėlė tokius sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje.

Kaip nustatyta specialisto išvadoje, visi sužalojimai, nuo kurių komplikacijų mirė A. M., padaryti vienu metu ir galėjo būti padaryti 2008 m. balandžio 27 d., t. y. tą dieną, kurią nurodė pats kaltinamasis, pripažindamas, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį. Atitinkamai specialisto išvadoje nurodytas ir toks pats sužalojimų padarymo mechanizmas, kurį nurodė kaltinamasis.

Pats kaltinamasis parodė, kad jam grįžus namo, A. M. girtas miegojo ant grindų, sužalotas nebuvo. Kaltinamasis, nors bendravo po sužalojimo su A. M. ir be abejonės galėjo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju jo sužalojimo aplinkybes, to nepadarė, negali nurodyti, kas be jo dar galėjo sužaloti A. M., slėpė sužalotą A. M. nuo kaimynų užrakindamas jį bute, nekvietė medicinos pagalbos ir ši aplinkybė netiesiogiai taip pat patvirtina, kad A. M. sužalojo V. M. ir siekė tai nuslėpti, tikėdamasis, kad A. M. pasveiks. V. M. teigia, kad A. M. buvo pametęs raktą, todėl išeidamas jis užrakindavo buto duris, bet iš liudytojo O. S. parodymų matyti, kad V. M. be priežasties jo neįsileido į butą, nors buvo namuose, ir akivaizdu, kad V. M. slėpė sužalotą A. M. ir nuo O. S., kuris iki tol dažnai lankydavosi jų bute ir girtaudavo kartu su V. M..

Iš Klaipėdos miesto VPK įvykių suvestinės matyti, kad 2008-05-04 21.45 val. telefonu buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), laužia buto duris, (t. 1, b.1.169) ir tai patvirtina kaltinamojo ir liudytojų N. V. bei O. S. parodymus, kad V. M. O. S. neįsileido, šis laužė duris ir buvo apie tai pranešta policijai.

Kaltinamasis V. M. parodė, kad A. M. bandė jį smaugti, todėl kaltinamasis jį mušė. Visi byloje apklausti liudytojai bei nukentėjusiosios, nužudytojo seserys, parodė kad A. M. buvo ramaus būdo ir pats konfliktų nepradėdavo, visų konfliktų ir muštynių iniciatorius būdavo A. M., kuris girtas būdavo labai agresyvus. Be to, nustatyta, kad 2007 m. rudenį A. M. buvo susilaužęs ranką, jos beveik nevaldė, todėl akivaizdu, kad A. M., be to, būdamas labai girtas, kaip teigė V. M., jokios didesnės grėsmės pastarajam savo veiksmais negalėjo sukelti.

Visiškai įrodyta, kad konflikto metu kaltinamasis smūgiuodamas nukentėjusiajam, spausdamas jo krūtinę keliais ir taip jį sužalodamas bei sunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, tyčia jį nužudė. Kaltinamasis V. M. teigia, kad A. M. nužudyti nenorėjo ir tokių sunkių pasekmių nesiekė. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičių ir jų pobūdį, darytina išvada, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo intensyvus ir kaltinamasis įvertinant V. M. amžių, jo gyvenimo patirtį, neabejotinai suprato, kad taip sukels nukentėjusiajam sužalojimą ir sunkias pasekmes. Nors nėra duomenų, kad kaltinamasis tiesiogiai siekė nužudyti A. M., savo tyčiniais veiksmais jis tokias pasekmes sukėlė (netiesioginė tyčia).

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. – tyčinis nužudymas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą – dėl buitinio konflikto tyčia atėmė kito žmogaus gyvybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – kad kaltu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino ir taip padėjo išaiškinti nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi bei kad atlygino nužudytojo laidojimo išlaidas ( BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas taip atsižvelgia, kad kaltinamasis niekada nėra teistas ar baustas administracine tvarka ( t. 2, b. l. 3 ), nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, kad sunkioms pasekmėms atsirasti turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys – nuolatinis girtavimas bei nesirūpinimas savo sveikata.

Bet taip pat teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis vedė asocialų gyvenimo būdą – girtavo, nedirbo nuolatinio darbo, aplinkinių charakterizuojamas kaip agresyvaus būdo žmogus.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, A. M. skiriama bausmė švelnesnė negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ( BK 61 str.).

Civilinis ieškinys.

A. M. sesuo D. K. pareiškė V. M. 40 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. 1. 65–66).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str.).

Kadangi nustatyta, jog A. M. nužudė kaltinamasis V. M., jis privalo atlyginti padarytą žalą.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Dėl brolio žūties nukentėjusioji, jo sesuo, be abejonės, patyrė skaudžius išgyvenimus – sielvartą ir kitas dvasines kančias ir patyrė didelę neturtinę žalą. Kaip ji parodė, po įvykio labai pablogėjo jos sveikata, dėl to ji gydėsi ligoninėje.

Tačiau pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos nustatytinam dydžiui.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad sunkių pasekmių atsiradimui iš dalies turėjo įtakos ir netinkamas paties nukentėjusiojo gyvenimo būdas – jis nedirbo, girtaudavo, nors ir turėjo galimybę, būdamas sužalotas, sveikata nesirūpino, aplinkinių medicinos pagalbos neprašė, tik stengėsi, kad nepritrūktų degtinės ir rūkalų.

Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji D. K. taip pat nelabai domėjosi savo broliu, kaip matosi iš jos parodymų, savo iniciatyva ryšių su juo beveik nepalaikė, nors A. M. turėjo telefoną, savo iniciatyva su juo ryšių nepalaikė.

Taip pat atsižvelgiama, kad V. M. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.

Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 30 000 Lt dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303- 307 str.,

nusprendži a:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajai D. K. 30 000 Lt neturtinę žalą.

V. M. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti telefono aparatą NOKIA 3110, esantį Klaipėdos miesto VPK KP NTT SNTS (t. l, b. l. 161).

Iš V. M. paimtus 115, 60 Lt, saugomus Klaipėdos miesto VPK Finansų skyriuje (2008-06-12 kvitas, serija TSO Nr. 0626961) konfiskuoti ir perduoti nukentėjusiosios D. K. civilinio ieškinio padengimui.

Kardomąją priemonę V. M. palikti suėmimą, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2008 m. gegužės 10 d.

Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Rasa Valentinienė