Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-2066/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
2-2066/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00124-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2066/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00124-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.21; 122.4.; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (trečiojo asmens) R. J. (įmonės kreditorius, akcininkas) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2369-343/2014 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl BUAB „Juodasis Alksnis“ 2014-07-24 kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013-04-04 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Juodasis alksnis“ iškelta bankroto byla. 2013-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“.

2014-07-24 administratoriaus sušauktame BUAB „Juodasis alksnis“ kreditorių susirinkime 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta „Dėl prekių atsargų sandorio patvirtinimo“. Šiuo klausimu kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą „Parduoti prekių atsargas A. J. už 260 000 Lt +PVM kainą, sekančiomis esminėmis sąlygomis: 1) Pirkėjas per 14 dienų nuo šio susirinkimo dienos privalo pervesti pradinį įnašą, kuris sudaro 20 procentų pardavimo kainos; 2) pirkimo-pardavimo sutartis (turto pardavimo aktas) su Pirkėju sudaroma sumokėjus pradinį įnašą per 5 dienas; 3) Likusi neapmokėta kaina privalo būti sumokėta per 10 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties (turto pardavimo akto) pasirašymo dienos; 4) Nuosavybės teisė į nupirktą turtą pirkėjui perleidžiama tik pilnai sumokėjus visą prekių atsargų kainą. Dėl A. J. kaltės nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties (turto pardavimo akto) ar sudarius ir tinkamai nevykdant šios sutarties ją nutraukus, prekių atsargos turi būti parduotos UAB „Markė“ už ne mažesnę nei 121 000 Lt su PVM kainą, aukščiau išdėstytomis esminėmis sąlygomis, papildant, kad data, nuo kurios pradedama skaičiuoti 14 dienų terminas pradinio įnašo sumokėjimui yra momentas, kada buvo konstatuota, kad R. J. baigėsi terminas pervesti pradinį įnašą arba sudarytos sutarties nutraukimo data. Visais atvejais sutartis tiek su R. J., tiek su UAB „Markė“ administratorius privalo suderinti su įkaito turėtoju.“

R. J. nepervedus 20 procentų pradinio įnašo, sandoris su juo nebuvo sudarytas. Administratorius apie tai informavo UAB „Markė“, kuri 2014-08-11 sumokėjo 20 000 Lt pradinį įnašą už perkamą turtą.

Šalies argumentai

K. R. J. skundu (3-6 b. l.), kurį vėliau patikslino (17-20 b. l.) prašė pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu BUAB „Juodasis alksnis“ 2014-07-24 kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl prekių atsargų sandorio patvirtinimo“. Savo nesutikimą kreditorius grindė sekančiomis aplinkybėmis: nebuvo patenkintas jo prašymas apžiūrėti prekių atsargas ir pateikti parduodamo turto sąrašą; turtas parduodamas labai žema kaina ir tai neatitinka nei įmonės, nei kreditorių interesų; administratorius nepagrindė, kad parduodamo turto rinkos vertė yra 121 000 Lt ir tai galėjo įtakoti kreditorių balsavimą, juos taip suklaidinus; administratorius neturėjo Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytos pareigos sušaukti kreditorių susirinkimo; banko balsavimo raštu biuleteniai, pateikti jam el. paštu ir kreditorių susirinkimo metu yra skirtingi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas, įvertinęs R. J. nurodytus argumentus ir pripažinęs juos nepagrįstais ir neįrodytais, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas nutarimas jau yra įvykdytas, 2014 m. sausio 15 d. nutartimi R. J. skundą atmetė (35 b. l.).

Teismas konstatavo, jog administratorius, sušaukdamas 2014-07-24 kreditorių susirinkimą ĮBĮ reikalavimų nepažeidė, nes vadovaujantis ĮBĮ 22 str. 3 d., administratorius turi teisę sušaukti kreditorių susirinkimą bet kada, kai tik nusprendžia, jog tam yra poreikis.

Teismas atmetė R. J. argumentą, jog jam nebuvo leista apžiūrėti prekių atsargas, nes jis prekių atsargas apžiūrėjo 2014-04-11, jam buvo pateikti prekių ir atsargų sąrašai, tai patvirtina ir įmonės darbuotojos I. Petkūnienės pareiškimas. Teismas laikė neįtikinamu, jog R. J., neapžiūrėjęs prekių, galėtų už jas pasiūlyti 260 000 Lt be PVM kainą. R. J., būdamas įmonės kreditoriumi, turėjo teisę susipažinti su įmonės dokumentais ir gauti parduodamo turto sąrašus.

Teismas atmetė argumentą, jog turtas parduotas labai žema kaina, kadangi kitokių pasiūlymų nebuvo gauta, o pats R. J., nors ir siūlė 260 000 Lt be PVM kainą, turto pirkimo sutarties nesudarė. Be to, pats R. J. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog turtas parduotas per maža kaina.

Teismas taip pat atmetė R. J. teiginį, kad banko balsavimo raštu biuleteniai, pateikti jam el. paštu ir kreditorių susirinkimo metu yra skirtingi. Abiejuose balsavimo biuleteniuose tekstas yra tapatus, tik skiriasi jo parašymas, t. y. viename rašomas „+“, kitame „plius“, ar „tame tarpe PVM“. Kadangi nepateikti šių dokumentų originalai, teismas jų nevertino, nors atsižvelgęs į tai, kad juose išdėstyta ta pati pozicija, teismas pasisakė, jog skirtingas teksto išdėstymas nėra reikšmingas ir esmės nekeičia.

Galiausiais teismas pažymėjo, kad turtas 2014-08-11 pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi yra parduotas, t. y. skundžiamas nutarimas jau yra įvykdytas.

Atmetus skundą teismas panaikino savo iniciatyva 2014-08-27 nutartimi (b. l. 22) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį kaip nepagrįstą bei jo skundą tenkinti – pripažinti 2014-07-24 BUAB „Juodasis alksnis“ balsavimą kreditorių susirinkimo 4-uoju klausimu „dėl prekių atsargų sandorio partvirtinimo“ neteisėtu ir negaliojančiu (39-42 b. l.).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Administratorius įkeisto turto pardavimo procedūrą vykdė pažeisdamas teisės aktus, vengdamas nustatyti parduodamų prekių apžiūros vietą ir laiką, kad būtų galima potencialiems pirkėjams tinkamai pasiūlyti didžiausią parduodamo turto kainą. Pagal Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2001-07-13 nutarimu Nr. 831, turto pardavimo procedūrą vykdantis asmuo (nagrinėjamuoju atveju – bankroto administratorius) privalo nurodyti parduodamo turto apžiūros vietą ir laiką, tačiau nei Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje viešai skelbiamoje informacijoje apie parduodamą turtą, nei bankroto administratoriaus asmeniniame internetiniame puslapyje www.gedeikis.lt nėra nurodyta BUAB „Juodasis alksnis“ parduodamų įkeistų atsargų ir žaliavų apžiūros vietos ir laiko.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014-06-27, 2014-07-01, 2014-07-08 kreipėsi į administratorių, nurodant siūlomą parduodamo turto kainą ir prašymą sudaryti galimybę apžiūrėti parduodamą turtą bei gauti parduodamo turto sąrašą, tačiau administratorius į šiuos raštus neatsakė. 2014-07-09 pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl administratoriaus įpareigojimo sudaryti galimybę apžiūrėti parduodamą turtą, tačiau jo prašymas iki šiol neišnagrinėtas ir sprendimas nepriimtas.

Administratorius klaidina kreditorius, kuriems nėra pateikta parduodamo turto rinkos vertė, o administratoriaus teiginiai apie itin mažą prekių pardavimo kainą yra niekuo nepagrįsti. Prekės yra negendančios, naujos, jų buhalterinė vertė (savikaina) yra 927 141,28 Lt. Administratorius turi veikti rūpestingai ir atidžiai, stengtis, kad turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina. Administratorius neatstovauja kreditorių interesų, teigdamas, kad UAB „Markė“ pasiūlymas yra priimtinas, o kiti pasiūlymai yra arba nesąžiningi, arba turintys „kitą paslėptą prasmę“. Šiais savo veiksmais administratorius suklaidino kreditorius, kas galėjo įtakoti jų apsisprendimą balsuojant pagal pateiktus nutarimų projektus 2014-07-24 kreditorių susirinkime.Administratorius neturėjo ĮBĮ numatytos pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, susirinkimą sušaukė piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, nurodė klaidingą informaciją, pažeidė turto pardavimo tvarką, todėl balsavimas 4-tu darbotvarkės klausimu naikintinas, paliekant administratoriui galimybę šį klausimą kelti ateityje, tik po to, kai bus išspręstas pareiškėjo prašymas dėl administratoriaus įpareigojimo.Kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir dėl procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas dalyvavo 2014-07-24 kreditorių susirinkime, nurodė dėl ko negalima balsuoti 4-uoju darbotvarkės klausimu. Administratorius pateikė banko balsavimo raštu biuletenį, tačiau gavus elektroniniu paštu susirinkimo protokolą, banko biuletenis yra kitas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą BUAB „Juodasis Alksnis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgalioto asmens A. G., prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pakartotinai parodytos prekių atsargos yra nepagrįstas. Pareiškėjas prekių atsargas apžiūrėjo 2014-04-11, jam buvo pateikti ir prekių atsargų sąrašai. Pareiškėjas savo siūlymu pirkti parduodamas BUAB „Juodasis alksnis“ prekių atsargas už 260 00 Lt be PVM sumą akivaizdžiai leido suprasti, kad su prekių atsargomis yra susipažinęs, ir dėl šios priežasties siūlo būtent tokio dydžio pinigų sumą. Pareiškėjas nepagrįstai ginčija parduodamų prekių atsargų kainą (121 000 Lt). Tokiai kainai pritarė kreditorių susirinkimas. Pareiškėjo nurodoma parduodamo turto savikaina (927 141,28 Lt) neatitinka dabartinės padėties, kadangi tokia buhalterinė vertė buvo nustatyta prieš pradedant pardavinėti turtą ir dalis šio turto jau parduota. Dėl šios priežasties likusi turto dalis nėra verta pareiškėjo nurodomos sumos.Nesuprantamas pareiškėjo nepasitenkinimas bankroto administratoriaus sušauktu 2014-07-24 kreditorių susirinkimu, nes būtent šiame susirinkime buvo patenkintas pareiškėjo noras įsigyti parduodamas prekių atsargas. ĮBĮ suteikia bankroto administratoriui teises sušaukti kreditorių susirinkimą visais atvejais, kai bankroto administratorius mato tam poreikį. Nagrinėjamuoju atveju buvo reikalinga užbaigti BUAB „Juodasis alksnis“ prekių atsargų išpardavimą, dėl to nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog administratorius sušaukdamas kreditorių susirinkimą piktnaudžiavo savo teisėmis.Sandoris pagal 2014-07-24 įvykusio kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką su pareiškėju nebuvo sudarytas dėl jo paties kaltės. Tik suėjus terminui, per kurį pareiškėjas turėjo teisę sudaryti prekių atsargų pirkimo sandorį, administratorius apie tai, kad nėra gautas pradinis įnašas, informavo kitą pirkėją – UAB „Markė“. Pareiškėjas, pateikęs pasiūlymą įsigyti paduodamas prekių atsargas už daugiau nei du kartus didesnę kainą, iš tikrųjų neturėjo jokio tikslo įsigyti šių prekių, nes jis sąmoningai šio sandorio nesudarė, tokiu būdu vilkindamas bankroto procedūrų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo R. J. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Pagal ĮBĮ 11 str. 1 d. , bankroto administratorius, tarp kitų funkcijų, šaukia kreditorių susirinkimus (17 p.), vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (20 p.). Pagal ĮBĮ 22 str. 3 d., kreditorių susirinkimus turi teisę sušaukti teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą taip pat turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Pagal to paties straipsnio 4 d., kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

ĮBĮ 23 str., reglamentuojantis kreditorių susirinkimo teises, numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (5 p.); spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (6 p.); nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (11 p.).

Byloje nustatyta, kad vykdant BUAB „Juodasis alksnis“ bankroto procedūras ir išparduodant šios įmonės turtą, 2014-07-24 įvykusiame kreditorių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir nustatyta tvarka, pagal kurią turėtų būti parduoti prekių ir žaliavų atsargos, įkeistos bankui. Jokių pastabų dėl susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimų nebuvo pareikšta. Minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta parduoti įmonės prekių atsargas R. J. už 260 000 Lt be PVM, nustatant terminus mokėjimams atlikti. Kreditorių susirinkimas nusprendė, kad tuo atveju, jei R. J. nesumokės kainos per nustatytus terminus (iki 2014-08-08) ir dėl tokios jo kaltės neįvykus pardavimui, prekių atsargas parduoti UAB „Markė“ už ne mažesnę nei 121 000 Lt su PVM kainą. R. J. neįvykdė kreditorių susirinkime nustatytų reikalavimų, nepervedė pradinio įnašo, ir dar nesuėjus terminui tokiems veiksmams atlikti, 2014-08-04 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2014-09-17 nutartimi jo skundą atmetė. Pastaroji nutartis skundžiama šiuo atskiruoju skundu.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas R. J. atskirajame skunde iš esmės atkartoja savo pirminį ir patikslintą skundus (3-6, 17-20 b. l.), adresuotus pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė kokias procesines ar materialinės teisės normas teismas pažeidė, dėl ko skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Apeliantas skunde nurodo, kad bankroto administratorius neturėjo ĮBĮ numatytos pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą, susirinkimą sušaukė piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, nurodė klaidingą informaciją, pažeidė turto pardavimo tvarką, todėl balsavimas 4-tu darbotvarkės klausimu naikintinas, paliekant administratoriui galimybę šį klausimą kelti ateityje, tik po to, kai bus išspręstas pareiškėjo prašymą dėl administratoriaus įpareigojimo.

Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl žemiau išvardytų priežasčių.

Anksčiau minėtų ĮBĮ normų šviesoje pabrėžtina, jog administratoriui paliekama kompetencija spręsti dėl kreditorių susirinkimų šaukimo būtinumo. Tai reiškia, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jog administratorius turi teisę sušaukti kreditorių susirinkimą bet kada, kai tik nusprendžia, kad tam yra poreikis. Vien dėl to apelianto nurodoma aplinkybė apie pareigos sušaukti tokį susirinkimą nebuvimą negali nulemti administratoriaus veiksmų neteisėtumą sušaukiant ginčo kreditorių susirinkimą. Be to, kreditorių susirinkimų šaukimo tvarka nustatoma pačių kreditorių (ĮBĮ 22 str. 4 d.), tuo tarpu apeliantas nepateikia jokių argumentų, jog nagrinėjamuoju atveju tokia tvarka būtų pažeista, o apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog administratorius turto pardavimo procedūrą vykdo pažeisdamas teisės aktus, vengdamas nustatyti parduodamų prekių apžiūros vietą ir laiką, tačiau tuo pačiu metu pareiškėjas visiškai nutyli, jog tokia galimybė jam buvo suteikta ir jis ją pasinaudojo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė bankroto administratorius, pareiškėjas prekių atsargas apžiūrėjo dar 2014-04-11, jam taip pat buvo pateikti ir prekių atsargų sąrašai. Be to, vėlgi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu pareiškėjas nebūtų apžiūrėjęs prekių, jis kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, nebūtų siūlęs 260 00 Lt be PVM sumos už neapžiūrėtas prekes. Pareiškėjo pasiūlymas pirkti parduodamas bankrutuojančios įmonės prekių atsargas už tokią didelę sumą, leidžia daryti išvadą, jog jis su prekių atsargomis buvo susipažinęs, ir dėl šios priežasties siūlė būtent tokio dydžio pinigų sumą.

Pareiškėjas nepagrįstai ginčija parduodamų prekių atsargų kainą (121 000 Lt), kaip akivaizdžiai per mažą ir neatitinkančią realios turto vertės. Pirma, tokia pardavimo kaina buvo nustatyta pačių kreditorių prabalsavus susirinkime, o pareiškėjas nei savo pirminiuose skunduose, nei atskirajame skunde nėra nurodęs, jog balsavo prieš tokios pardavimo kainos nustatymą. Antra, pareiškėjas tokių savo argumentų tinkamai nepagrindė jokiais įrodymais, o apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors bankroto byloms yra būdingas viešas interesas ir teismas turi pareigą ex officio rinkti įrodymus, tačiau tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos (CPK 178 str.). Trečia, bankroto administratorius savo atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo nurodoma parduodamo turto savikaina (927 141,28 Lt) neatitinka dabartinės padėties, kadangi tokia vertė buvo nustatyta prieš pradedant pardavinėti turtą ir tik kaip buhalterinė, o dabartiniu metu dalis šio turto jau parduota ir likusi turto dalis nėra verta pareiškėjo nurodomos sumos. Ketvirta, pareiškėjas, kaltindamas bankroto administratorių nesąžiningu kainos nustatymu, pats tuo pačiu metu nepaaiškino, kodėl jis pats siūlė 4 kartus mažesnę kainą, nei neva tikroji turto vertė.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl neva procedūrinių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, nepagrįsti. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo minimose balsavimo biuleteniuose yra iš esmės tapatus tekstas, banko (kuriam įkeistas ginčo turtas) atstovo parašai, o skiriasi tik nereikšmingos detalės, t. y. vietoje „+“ kitame žodžiu įrašyta „plius“, ar „tame tarpe PVM“. Be to, pareiškėjo pateikti balsavimo biuleteniai nėra originalai ar tinkamai patvirtinti jų nuorašai, todėl neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 113-114 str.).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų apelianto R. J. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nesvarstytini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Teisėjas Konstantinas Gurinas