Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-380/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-24
Bylos Nr.
2A-380/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Atsakovas
viešosios įstaigos „Askbasta“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 380/2006Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Kazio Kailiūno (pranešėjas),

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, Violetai Drėmienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Askbasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-378/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marmedis“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Askbasta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Marmedis“2005 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Askbasta“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2003 m. birželio 24 d. bei 2004 m. vasario 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas paramos teikimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 23 d. nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla. Įmonės administratorė nustatė, kad 2003 m. birželio 24 d. ieškovas atsakovui VšĮ „Askbasta“ paramos teikimo sutartimi, remdamas atsakovo veiklą, įsipareigojo perduoti lėšas, o atsakovas šias lėšas įsipareigojo naudoti sutartyje numatytiems tikslams. Viso pagal šią sutartį atsakovui per keletą kartų buvo perduota 31 000 Lt ir tai patvirtina kasos pajamų orderiai. 2004 m. vasario 17 d. tarp šalių buvo pasirašyta nauja paramos teikimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo perduota 35 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad UAB “Marmedis”, kurią tuo metu atstovavo direktorius T. S. , paramą suteikė bendrovei dirbant nuostolingai, pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių teises ir bendrovės direktorius tai žinojo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažino negaliojančiomis 2003 m. birželio 24 d. bei 2004 m. vasario 17 d. tarp UAB „Marmedis“ ir VšĮ „Askbasta“ sudarytas paramos teikimo sutartis, taikė restituciją - priteisė ieškovui UAB „Marmedis“ iš atsakovo VšĮ „Askbasta“ 66 000 Lt, priteisė valstybei iš atsakovo VšĮ „Askbasta“ 1980 Lt žyminio mokesčio ir 20,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, konstatavo, kad UAB „Marmedis“, sudarydamas ginčo sandorius, pažeidė kreditorių teises. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos 2003 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis ieškovo turtas buvo įvertintas 683 751 Lt, o finansiniai įsipareigojimai sudarė 489 756 Lt. Teismo nuomone, 2003 m. pabaigoje įmonės padėtį patvirtinantys finansinės atskaitomybės duomenys suponuoja išvadą, jog įmonės padėtis ženkliai blogėjo, įmonės finansiniai įsipareigojimai išaugo iki 899 424 Lt, bendrovė metus užbaigė nuostolingai. Teismas nurodė, kad išanalizavus į bylą pateiktą FNTT prie LR VRM Marijampolės apskrities skyriaus specialisto išvadą matyti, jog ieškovas, 2003 m. veikdamas nuostolingai ir 2003 m. birželio 24 d. neatlygintinai perduodamas atsakovui 31 000 Lt, šį nuostolį tik padidino ir tuo pačiu sumažino savo galimybes atsiskaityti su medienos tiekėjais. Teismas nurodė, kad minėtoje išvadoje pateikta lentelė patvirtina, jog jau 2003 m. lapkričio 1 d. atsirado pirmieji pradelsti finansiniai įsipareigojimai, kurie šiai datai sudarė 28 753,79 Lt. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas šių aplinkybių negalėjo nežinoti, tačiau nežiūrint to, 2004 m. vasario 17 d. su atsakovu vėl buvo sudaryta paramos sutartis ir per kelis kartus neatlygintinai buvo perduota 35 000 Lt. Teismas, remdamasis specialisto išvada, konstatavo, kad pinigų perdavimo atsakovui metu - 2004 m. kovo 1 d. UAB „Marmedis“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 144 973,71 Lt, todėl akivaizdu, jog 35 000 Lt suteikimas paramai mažino ieškovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, įsiskolinimas jiems didėjo, kadangi jau 2004 m. liepos 23 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas sumažėjęs skolininko UAB „Marmedis“ mokumas, kai kreditoriai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti, tačiau įrodymų apie tai, kad UAB „Marmedis“ privalėjo sudaryti ginčijamas sutartis byloje nėra ir teismas to nenustatė.

Teismas nurodė, kad norint, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (tretysis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai, tiek aiškinant sutarčių turinį, tiek ir vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis yra neatlygintiniai, todėl atsakovo sąžiningumas byloje nenustatinėtinas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas įsipareigojo reklamuoti ieškovą, skelbti jo vardą, nedaro šių sandorių atlygintiniais, kadangi pagal LR finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 350 „Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Leistinų paramos gavėjų įsipareigojimų paramos teikėjui tvarkos 2 punkto prasmę reklama gali būti vykdoma tik iš paties paramos davėjo suteiktų lėšų ir negali viršyti 10 procentų jos vertės.

Teismas konstatavo, jog įmonės administratorius CK 6.66 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Nurodė, kad nors bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2004 m. liepos 23 d., tačiau dokumentų paėmimo aktas patvirtina, kad dar 2004 m. birželio 29 d. visos UAB „Marmedis“ 2001-2004 metais sudarytos sutartys buvo paimtos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjų. Teismas konstatavo, kad administratorei 2005 rugpjūčio 8 d. buvo pateikta specialisto išvada, 2005 m. rugsėjo 26 d. – ginčijamų sutarčių kopijos, o ieškinys teismui buvo paduotas 2005 m. spalio 19 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

Teismas nurodė, kad pripažįstant negaliojančiais kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, taikytina vienašalė restitucija, ieškovui iš atsakovo priteisiant pagal pripažįstamas negaliojančiomis sutartis gautus pinigus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Askbasta“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, o apeliacinės instancijos teismui atsisakius taikyti ieškinio senaties terminą - ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai pripažino pažeidžiančiais kreditoriaus interesus abu paramos teikimo sandorius. Teismo išvada, kad 2003 m. birželio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta paramos teikimo sutartis pažeidė kreditorių interesus, yra nepagrįsta teisės normomis ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Sudarant minėtą ginčo sutartį kreditorių interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi sutarties sudarymo metu UAB „Marmedis“ dirbo pelningai, jokių įsiskolinimų neturėjo ir tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovas. Neesant finansinių įsipareigojimų kreditoriams, jų teisės negalėjo būti pažeistos, todėl 2003 m. birželio 24 d. ginčijama paramos teikimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai ir dėl šios priežasties trečiojo asmens sąžiningumo apskritai nevertino. Teismo nuomonė, kad neatlygintinis sandoris yra toks, kai trečiasis asmuo neturi jokių papildomų finansiniu įsipareigojimų skolininko atžvilgiu, prieštarauja teisės normoms bei teisės doktrinai, kadangi neatlygintine sutartimi laikytina sutartis, kurios šalis už savo pareigų įvykdymą iš kitos šalies jokio priešpriešinio patenkinimo negauna.Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kadangi į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog ginčo sutartys, kurių pagrindu ieškovas sužinojo apie jo teises pažeidžiančius sandorius, buvo paimtos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Jeigu minėtos sutartys ir buvo paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ieškovas nevykdė savo pareigos pasidaryti ginčo sutarčių kopijas arba pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad jos būtų padarytos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Marmedis“ nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir VšĮ „Askbasta“ apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Marmedis“ ir VšĮ „Askbasta“ 2003 m. birželio 24 d. sudarė paramos teikimo sutartį ir 2004 m. vasario 17 d. sudarė paramos sutartį Nr.P-04/02/17. Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Marmedis“ ir ieškovas BUAB „Marmedis“ ginčija paminėtas sutartis CK 6.66 straipsnio pirmosios dalies pagrindu.

Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai tretysis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises, o neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal Labdaros ir paramos įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitokiu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo (Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d.). Teikiant paramą leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Labdaros ir paramos įstatymo 8 str.). LR finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 350 „Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Leistinų paramos gavėjų įsipareigojimų paramos teikėjui tvarka.

Teisėjų kolegija, aiškindama bei taikydama Labdaros ir paramos įstatymo 2, 8 straipsnio bei kitų įstatymų teisės normas, konstatuoja, kad ieškiniu ginčijamos sutartys yra atlygintiniai sandoriai, kadangi paminėtomis sutartimis atsakovas įsipareigojo reklamuoti ieškovą – paramos teikėją ir prisiėmė kitus įsipareigojimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi netinkamai aiškino teisės normas bei neteisingai konstatavo, jog ieškiniu ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai ir atsakovo sąžiningumas sudarant sandorį nenustatinėtinas. CK 6.67 straipsnis reglamentuoja nesąžiningumo prezumpciją ir nustato pagrindus, kada preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Be to, pažymėtina, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas gali būti nustatytas kitais pagrindais, kadangi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys atsakovo sąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius, ir kad pirmosios instancijos teismas neaiškino aplinkybių dėl atsakovo sąžiningumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės ieškinio pateikimui įstatymo nustatytu terminu ir ieškinio senaties taikymui, kadangi teismo nutartimi bankroto byla UAB „Marmedis“ iškelta 2004 m. liepos 23 d., administratorės veiklos 2004 m. spalio 20 d. ataskaitoje nurodyta, kad administratorė pasirengusi pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų bendrovės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti ar kreditoriais, ir BUAB „Marmedis“ kreditorių 2004 m. spalio 20 d. susirinkimas nutarė įgalioti administratorę kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo, o ieškinys šioje byloje teismui paduotas 2005 m. spalio 19 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat visapusiškai neaiškino aplinkybių, ar dėl 2003 m. birželio 24 d. paramos teikimo sutarties sudarymo ieškovas netapo nemokus ir ar taip nebuvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pirmieji pradelsti finansiniai įsipareigojimai atsirado 2003 m. lapkričio 1 d.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą atsakovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau atsakovas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi atidėjo atsakovui likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl atsakovui grąžintinas 100 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui viešajai įstaigai „Askbasta“ (įmonės kodas 3590755) sumokėtą pagal 2006 m. gegužės 15 d. įmokos mokėjimo kvitą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasArtūras DriukasKazys Kailiūnas